Redakcijos archyvo nuotr.

Smulkiųjų ūkių šeimininkai nerimauja dėl savo ateities. Jų manymu, valdžia turėtų jiems skirti didesnį dėmesį, o ūkio našumui didinti – Europos Sąjungos paramą. Jei smulkieji ūkiai nesulauks paramos, jie žlugs.

Išsakė nuomonę

Smulkiuosiuose ūkiuose dirbantys žemdirbiai teigia, kad valdžia juos ignoruoja ir skiria per mažai finansinės paramos. Pieno ūkio šeimininkė Jolanta, nenorėjusi viešinti savo pavardės, sakė laikanti kelias karves. Ji norinti modernizuoti ūkį, kad galėtų pereiti prie gamybos ir produkciją pardavinėti tiesiogiai be tarpininkų. „Tačiau tokiam smulkiam ūkiui (valdos ekonominis dydis siekia iki 8 tūkst. eurų) pagalius į ūkio plėtros ratus kaišioja pati Žemės ūkio ministerija“, – teigė ūkininkė. Anot jos, ministerija atsižvelgia tik į stambiųjų ūkių atstovų – Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS), Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) ir kitų organizacijų, vienijančiųjų stambiuosius žemvaldžius, – interesus. Jolanta apgailestavo, kad nutarta neberinkti paraiškų dėl ES paramos smulkiesiems ūkiams. Jos manymu, tokiu būdu siekiama, kad smulkieji visai išnyktų iš kaimo, o stambieji galėtų supirkti smulkiųjų ūkininkų žemes.

Nesuvokia pozicijos

Pasak smulkiojo pieno ūkio šeimininkės, šių metų rugpjūčio 4 dieną žemės ūkio ministras pasirašė įsakymą Nr. 3D-517, kuriuo patikslinamos lėšos smulkiesiems ūkiams remti. Jame nurodoma, kad 2017 metais tam bus skirta 14 mln. eurų. „Tačiau Žemės ūkio ministerija neigia, kad šiais metais bus organizuojamas kvietimas šiai priemonei. Pinigai eilutėje nurodyti, o paramos smulkieji ūkiai nesulauks. Svarbu, kad dokumentuose ir statistikoje matytųsi, jog bent popieriuje smulkieji remiami. Todėl noriu paklausti gerb. ministro: kieno užsakymu žlugdomi smulkieji ūkiai?“ – piktinosi pašnekovė ir pridūrė, kad informacija, publikuojama spaudoje apie remiamus smulkiuosius ūkius, neatitinka tikrovės. Pasak ūkininkės, jei šiais metais kvietimas teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą „Parama smulkiesiems ūkiams“ nebus organizuojamas, smulkieji ūkiai tikrai bus nuskriausti ir dar labiau padidės emigracija, ištuštės kaimai. „Visi akivaizdžiai mato, kad sugebama rasti papildomų pinigų žemės ūkio modernizavimo priemonei, skirtai stambiesiems ūkiams paremti, o smulkieji šeimos ūkiai pamirštami“, – „Valstiečių laikraščiui“ nuoskaudas išsakė pieno ūkio šeimininkė.

Pastaraisiais metais didžioji ES paramos dalis atitenka stambiesiems ūkiams, o smulkieji be paramos nyksta. Redakcijos archyvo nuotr.

Pastaraisiais metais didžioji ES paramos dalis atitenka stambiesiems ūkiams, o smulkieji be paramos nyksta. Redakcijos archyvo nuotr.

Nyksta smulkieji

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovas Vidas Juodsnukis apgailestavo, kad mūsų šalyje nėra bendros žemės ūkio politikos ir priimtos Kaimo plėtros strategijos. Dėl šių priežasčių Lietuvos žemės ūkyje vyrauja chaosas. „Mūsų sąjunga priklauso Lietuvos mokslo tarybai. Mes apie kaimo plėtros strategiją ėmėme diskutuoti dar tuo metu, kai jai vadovavo Virgilijus Jukna. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga išsakė nuomonę, kad Lietuva, kaip ir visos kitos šalys, turi apsispręsti, koks ūkis laikytinas perspektyviausiu ir kokią žemės ūkio kryptį būtų naudingiausi plėtoti. Deja, šio apsisprendimo iki šiolei nėra“, – teigė V.Juodsnukis. Pasak LŠŪS vadovo, pastaraisiais metais didžioji ES paramos dalis atitenka stambiesiems ūkiams, o smulkieji be paramos nyksta. V.Juodsnukis pateikė ES šalių pavyzdį: jose smulkieji ir vidutiniai ūkiai sudaro per 80 proc., nes jiems skiriama finansinė parama. Mūsų šalyje, anot pašnekovo, smulkieji ūkiai jokios realios finansinės paramos negauna, ką jau kalbėti apie moralinę paramą. „Visos buvusios valdžios sakė, kad smulkieji ūkiai neturi perspektyvos. Kaimas naikinamas. Daug kalbamės su ministru mus dominčiomis temomis, bet kalbos ir lieka kalbomis, jokių sprendimų nesiimama“, – sakė LŠŪS vadovas.

Įžvelgia emocijas

LŽŪBA generalinio direktoriaus Jono Sviderskio nuomone, smulkiųjų ūkininkų išsakytos nuoskaudos dėl stambiųjų ūkių rėmimo yra tik emocijos. Jis pateikė pavyzdį apie tiesiogines išmokas ir pabrėžė, kad smulkiesiems ūkiams skiriama daugiau pinigų nei stambiesiems. Šiuo metu tiesioginių išmokų suma vienam hektarui siekia 105 eurus, o ūkiams iki 30 hektarų – 151 euras. Tokiems ūkiams per 2014–2020 metų finansinį laikotarpį numatoma išmokėti 467 mln. eurų. Tai beveik tiek pat, kiek skiriama lėšų investicijoms į žemės ūkio valdas visiems ūkiams. „Jei ūkininkas – jaunas, o ūkis smulkus, mokami 197 eurai už hektarą. Taigi, tiesioginės išmokos suma priklauso nuo dirbamos žemės ploto. Ši išmoka nėra socialinė pašalpa, tai lėšos, skirtos gamybai palaikyti“, – sakė J.Sviderskis.

LŽŪBA generalinis direktorius pridūrė, kad smulkiųjų ūkių Lietuvoje yra labai daug (950 ūkių, vidutinis dydis – 4 ha, o bendras visoje Lietuvoje vidutinis ūkio dydis – 14 ha), todėl susumavus jie gauna daugiau pinigų, nei stambieji.

Neišgali įsisavinti

Pasak J.Sviderskio, pastaruoju metu ūkininkams skiriama struktūrinė parama pagal antrąjį ramstį. Kaip ir buvo anksčiau, pirmiausia ji skiriama ūkiams, kurie jos nėra gavę. Norint paskatinti kooperaciją, kuri Lietuvoje labai menka, paramos lygis – net 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Šios lėšos skiriamos tiems ūkiams, kurie turi savų arba skolintų pinigų. Todėl vargu ar smulkieji ūkiai sugebės tas lėšas įsisavinti. „Paprastai savų pinigų trūksta, o bankai be atitinkamo užstato jų neskolina. Štai ir prasideda problemos. Neretai smulkieji ūkiai negali pasiskolinti pinigų iš banko, nes neturi pakankamai turto, kurį galėtų bankui užstatyti. Todėl bankas jiems pinigų neduoda. Taip ir sukasi užburtas ratas. Vienintelis kelias – jungtis į kooperatyvus. Taip yra Lenkijoje ir kitose šalyse, ypač senosiose ES narėse“, –teigė J.Sviderskis.

LŽŪBA generalinio direktoriaus teigimu, jų asociacija niekada nebuvo nusistačiusi prieš smulkiuosius ūkius. Ji niekada neprieštaravo, kad būtų sudaromos paprastesnės schemos investicinei paramai gauti, kad būtų skiriama papildomų lėšų jauniesiems ūkininkams įsikurti ir pan. „Tikrai negalima sakyti, kad smulkieji ir vidutiniai ūkiai yra pamiršti ir palikti likimo valiai. Taip nėra“, – sakė J.Sviderskis.

Ragina pradėti nuo savęs

LŪS vadovas Jonas Talmantas mano, kad visada lengviausia kaltinti kitus. Pasak pašnekovo, pirmiausia reikia pradėti nuo savęs ir dalyvaujant projektuose įvertinti savo jėgas. J.Talmantas sakė, kad stambesniems ūkiams niekas paramų nedalija. Jie taip pat kaip ir smulkieji rengia projektus, juos pristato Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Pinigai skiriami tik tiems projektams, kurie atitinka nurodytus kriterijus. „Sakoma, kad, norint laimėti milijoną, reikia nusipirkti bilietą, o norint dalyvauti programoje, reikia parengti projektą. Tačiau dažnai smulkusis ūkis netvarko buhalterinės apskaitos ir neturi lėšų projektui parengti, tai kas jam gali padėti? Juk neaišku, kokią pridėtinę vertę jis sukurs, ar 5 metus sugebės laikytis įsipareigojimų, ar turės pinigų projektui vykdyti?“– sakė LŪS vadovas. Jis patvirtino J.Sviderskio išsakytą mintį, kad smulkieji ir vidutiniai ūkiai, pageidaujantys dalyvauti projektuose, turi numatyti, iš kokių lėšų projektas bus finansuojamas. Juk neretai smulkiojo ūkio savininkai neturi pinigų, o bankas be užstato jiems rizikingų paskolų neišduoda – čia ir yra pagrindinė priežastis. J.Talmantas pabrėžė, kad pastaraisiais metais valstybė prioritetus skiria gyvulininkystei, daržininkystei, uogininkystei. Todėl šie žemės ūkio šakų puoselėtojai surenka didesnius balus ir gauna paramą.

Šaukimas nenumatytas

Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus patarėjos Ingos Miknevičiūtės, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ 2017 m. paramos paraiškų rinkimas nenumatytas, nes visos lėšos, skirtos naujoms paramos paraiškoms, jau yra panaudotos (2015 m. ir 2016 m. šaukimams).

„Žemės ūkio ministerija, suprasdama šios priemonės reikalingumą, ieško įvairiausių galimybių toliau remti smulkiuosius ūkius. KPP priemonių finansavimo klausimas šiuo metu svarstomas kompleksiškai, ieškoma galimybių perskirstyti lėšas tarp KPP priemonių“, – sakė I.Miknevičiūtė ir pridūrė, kad lėšų perskirstymas turi būti pagrįstas, jam turi pritarti socialiniai partneriai, KPP stebėsenos komitetas ir Europos Komisija.

Šiai veiklos sričiai įgyvendinti 2014–2020 metų laikotarpiu skirtas paramos lėšų biudžetas yra 16 mln. eurų (11,8 mln. eurų skirta naujoms 2014–2020 m. paraiškoms ir 5 mln. eurų skirti 2007–2013 m. priemonės „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ tęstiniams įsipareigojimams).

Lėšos panaudotos

I.Miknevičiūtė informavo, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. ministro įsakyme Nr. 3D-517 nurodyta maksimali 14 mln. eurų suma (įskaitant lėšas, skirtas naujoms paraiškoms –11,8 mln. eurų bei tęstiniams 2007–2013 m. įsipareigojimams –2,22 mln. eurų) buvo skirta priemonei nuo programinio laikotarpio pradžios iki 2017 m. pabaigos. Visos programoje naujoms paraiškoms skirtos lėšos buvo panaudotos organizuojant paraiškų rinkimo etapus 2015 ir 2016 m., 2017 m. papildomų lėšų šiai priemonei neskirta.

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus patarėja sakė, kad kiekviena KPP priemonė turi atskirą lėšų biudžetą. Pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ lėšų likutis šiandien yra 150 mln. eurų, kuris bus paskirstytas likusiems programinio laikotarpio metams, jokių papildomų lėšų šiai veiklos sričiai neskiriama. Jį teigė, kad smulkieji ir vidutiniai ūkiai (valdos ekonominis dydis nuo 8 000 iki 50 000 eurų) taip pat yra remiami pagal šią veiklos sritį ir gali kreiptis paramos.

I.Miknevičiūtė smulkiųjų ūkių savininkams patarė sekti Žemės ūkio ministerijos naujienas bei informaciją apie numatomus paramos paraiškų priėmimo grafikus ministerijos tinklalapyje adresu http://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kaimo-pletra/lietuvos-kaimo-pletros-2014-2020-m-programa/administravimas arba daugiau informacijos teiraukitės tel. (8 5) 239 1260 Ingos Miknevičiūtės, Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus patarėjos.