Redakcijos archyvo nuotr.

Edmundas ir Regina Šimatoniai save vadina pusiau ūkininkais, pusiau biudžetininkais. Jiems ūkininkavimas – papildomas pajamų šaltinis. Sutuoktiniai augina kur kas pelningesnes už grūdines kultūras ankstyvąsias bulves. Būtent jos leidžia uždirbti iš palyginti mažo ploto, tačiau lieka laiko ir atostogoms.

Liko gimtinėje

„Gyvenime niekada nesiplėšome ir rekordų nesiekiame. Svarbiausia, kad darbas teiktų ne tik atlygį, bet ir malonumą“, – tvirtino bulvininkystės ir augalininkystės ūkį prižiūrintys sutuoktiniai.

R.Šimatonienė pasakojo, kad šeimyninio gyvenimo pradžioje ji kalbino vyrą važiuoti gyventi į Kauną, tačiau jis atsisakė – esą mieste jam trūksta erdvės. Anot Reginos, jos vyras jautė ypatingą gimtinės, esančios Ukmergės rajone, trauką. „Savas kiemas, saulėtekiai ir saulėlydžiai, žvaigždės ir besikeičiantys metų laikai – energijos šaltiniai, įkvėpiantys vyrą. Jis mėgsta klausytis lakštingalos giesmių. Kartą ir pačią giesmininkę iš arti išvydo“, – kaimo privalumus vardijo Regina. Edmundas, prisimindamas bendro gyvenimo pradžią, pridūrė, kad jiedu su žmona kaip vestuvinę dovaną pasidovanojo dvi karves. Tuo metu iš kolūkio E.Šimatonis ir jo mama gavo po 3 ha žemės. Taigi, bendro gyvenimo kraityje esantys 6 ha labai pravertė. „Dirbome valdiškus darbus ir gyvulius prižiūrėjome. Tada visi mano bendraamžiai taip gyveno: ryte melždavo gyvulius, paskui eidavo į darbą, per pietus ir vakare vėl sugrįždavo prie gyvulių. Pajamos už pieną sudarydavo beveik pusę algos“, – teigė šeimos galva. Vėliau R.ir E.Šimatoniai nusipirko dar tris karves. Praėjus dešimtmečiui ir kritus pieno supirkimo kainai, jie bandą pradėjo mažinti, kol galiausiai pardavė ir paskutinę karvę.

Pirko žemę

Edmundas pasakojo, kad tuo laikotarpiu, kai jie prižiūrėjo gyvulius, plėtė ir ūkį. Sutuoktiniai įsigydavo tai pusantro, tai šiek tiek daugiau hektarų žemės. Už pirmuosius žemės lopinėlius R. ir E.Šimatoniai sumokėjo po 500 litų (145 eurus), vėliau žemės pardavimo kaina kilo. „Kai mums pasiūlė įsigyti 12 ha žemės už 7 tūkst. litų (2 tūkst. eurų), atrodė, kad tai – labai dideli pinigai, todėl atsisakėme. O dabar hektaras kainuoja 3 tūkst. eurų ir žemės laisvos nebėra“, – pasakojo Edmundas.

Jis dabar prižiūri 26 ha nuosavos žemės. Joje augina žiemines ir vasarines grūdines kultūras: kviečius, kvietrugius, miežius ir avižas. Iš laukų vidutiniškai prikulia apie 4 tonas derliaus. Dalį žemės Edmundas paskyrė pievoms, kad būtų pašaro arkliams. „Laikėme du arklius, kurie talkindavo bulvininkystės ūkyje. Dabar turime tik vieną“, – sakė šeimos galva.

Augino bulves

E.Šimatonis iki šiol prisimena išmintingus tėvelio patarimus. Tai jis parodė, kokią naudą augintojui gali duoti ankstyvosios bulvės. „Tėvas man sakydavo, kad anksti pasodinta, anksti nukasta ir į turgų išvežta bulvė duos keleriopai didesnę naudą nei javai“, – teigė pašnekovas. Edmundas sakė, kad tuo metu,kai laikė karvių, jis negalėdavo auginti didelių plotų ankstyvųjų bulvių, nes jų nuėmimas sutapdavo su šienapjūte. Kadangi abu sutuoktiniai turėjo ir valdiškus darbus, patys bulvių nerealizuodavo. Pasak E.Šimatonio, išaugintą ankstyvųjų bulvių derlių jis išveždavo į Vilnių ir parduodavo perpardavinėtojams už pusę kainos. Vėliau, kai sutuoktinių vaikai paaugo, jie ėmė svarstyti, ar ne geriau būtų išplėsti bulvių plotus ir patiems jas pardavinėti. Regina prisipažino, kad jai, kaip pedagogei, pradžioje buvo labai nedrąsu žengti šį žingsnį. Vėliau darbą pamėgo, ypač bendravimą su pirkėjais. Prekiauti noriai ėmėsi ir sūnus Dovydas bei dukra Aistė, kurie iki šiolei tėvams padeda bulvininkystės ūkyje. Tėvai džiaugiasi savo atžalomis, jie visada mandagūs, paslaugūs ir darbštūs.

Anksti sodina

R.ir E.Šimatoniai, siekdami išauginti kuo ankstyvesnį bulvių derlių, ėmė jas dengti daržo plėvele. Po kelerių metų, įgiję patirties ir supratę visas auginimo subtilybes, jie pradėjo ankstinti bulvių sodinimo laiką. Dabar darbai jų ūkyje pradedami jau balandžio pradžioje. Pirmasis derlius kasamas pirmosiomis birželio dienomis. Regina ir Edmundas prisimena, kaip žmonės kaime jiems sakydavo, kad jie bulves gadina, nes kasa dar neužaugusias. „Mums pradžioje taip pat širdį skaudėdavo, kai kasdavome dar žydinčias bulves. Žinoma, ilgiau augdamos jos duotų gausesnį derlių, tačiau pelnas būtų mažesnis“, –- pabrėžė bulvių augintojai. Ankstyvąsias bulves R.ir E.Šimatoniai parduoda Utenos ir Vilniaus turgavietėse. Pasak jų, jie vieni pirmųjų pradeda prekiauti šviežiomis bulvėmis.

Redakcijos archyvo nuotr.

„Tuo metu turgavietėse pasirodo ir lenkiškų bulvių. Tačiau pirkėjai, įvertinę kokybę, už lietuviškas moka brangiau. Žinoma, klientai pirmųjų bulvių daug neperka. Dažniausiai pageidauja pusės kilogramo. Retais atvejais – penkių“, – teigė sutuoktiniai. Per dieną jiems pavyksta parduoti apie 200 kg pačių pirmųjų bulvių, o vėliau – ir apie pusę tonos.

Įvairios veislės

Anot sutuoktinių, anksčiau augintojai sodindavo tik kelių veislių bulves –  Spieška ir Vilija. Dabar, pasak pašnekovų, šių veislių bulvės nelabai vertinamos, be to, jų derlingumas mažas. R.ir E.Šimatoniai bulvių sėklos įsigyja iš sėklininkystės ūkių, perka tiesiai iš firmų, gabenančių bulves iš užsienio. Augintojai pasirenka tų veislių bulves, kurias labiausiai vertina pirkėjai. Todėl savo ūkyje augina Adora ir Presta, Vineta ir Katanija veislių bulves. Jos pasižymi ne tik puikiu skoniu, bet ir geromis maistinėmis savybėmis. Vienus metus sutuoktiniai bandė auginti bulvių veislę Solist, kuri jų ūkyje nepasiteisino. „Šiais metais išbandėme naują bulvių veislę Katanija , kuri yra itin derlinga. Pirkėjams jos taip pat labai patiko“, – teigė R.ir E.Šimatoniai. Prieš veždami į turgų augintojai bulves išrūšiuoja ir kainą nustato pagal dydį. Paklausti, kiek uždirba už pirmąsias ankstyvąsias bulves, Regina ir Edmundas neatsakė, esą tai – komercinė paslaptis.

Neketina plėstis

Šeimos ūkį puoselėjantys sutuoktiniai kol kas neketina didinti bulvių ploto – augina jų tiek, kiek pajėgūs parduoti ir prižiūrėti. Jie pabrėžė, kad bulvių auginimas reikalauja daug rankų darbo: reikia ravėti, apkaupti, rinkti, rūšiuoti. Regina ir Edmundas stengiasi pirkėjams pateikti kuo geresnės prekinės išvaizdos ir kuo skanesnių bulvių, jie naudoja labai mažai cheminių priemonių. Pirkėjai tai vertina, todėl bulvės aruoduose neužsiguli. Jų ūkyje yra likusi tik sėklinė medžiaga. Visos bulvės – parduotos.

Pokalbio pabaigoje Edmundas pridūrė, kad jie su žmona sugeba derinti darbą ir poilsį, mėgsta išvažiuoti ir pailsėti į užsienį, pasportuoti. Vakarais Edmundas žaidžia stalo tenisą, randa laiko ir kitiems sportiniams užsiėmimams.