15min. nuotr.

Šią savaitę vykęs XIV Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) suvažiavimas patvirtino, kad jau bene prieš metus prasidėjęs Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir žemdirbių skėtinės organizacijos ŽŪR šaltasis karas pasiekė aukščiausią fazę. Nuo ŽŪR atkūrimo, ko gero, ir prieškario laikais, dar nebuvo nė vieno šios visas pagrindines žemdirbių organizacijas jungiančios institucijos suvažiavimo, kuriame nebūtų dalyvavę ŽŪM vadovai ar nors viceministrai bei valdančiosios daugumos politikai.

Nesigaili nesulaukę svečių

Trečiadienį Kaune įvykęs XIV ŽŪR suvažiavimas buvo eilinis, padėtis šalies žemės ūkyje – tikrai neeilinė. Todėl buvo keista salėje matyti tuščią pirmąją eilę, kur paprastai sėdėdavo valdžios atstovai. Ir tai – artėjančių rinkimų į Seimą metais! ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas sakė itin garsiai politikams nepriminęs apie šį renginį, tačiau ir nenustebęs dėl politikų abejingumo. Žinia, artėjant rinkimams, ŽŪR vadovams netrūktų kaltinimų, kad vieni politikai buvo kviečiami, o kiti – ignoruoti, todėl nuspręsta specialiai neišskirti nė vieno. Tačiau ŽŪR durys tiek politikams, tiek ŽŪM vadovams buvo plačiai atidarytos – atvažiuokite, siūlykite, aiškinkite. Neatvyko. Nežinojo? Jei iš tikrųjų būtų rūpėję žemės ūkio reikalai, būtų žinoję.
„Gal ir gerai, kad neatvyko, nes būtume priversti klausytis rožinių pažadų. Dabar galėjome efektyviai panaudoti laiką, mes, ŽŪR vadovai, galėjome konstruktyviai nariams atsiskaityti už nuveiktus darbus ir aptarti planus“, – sakė A.Stančikas. Vis dėlto ŽŪR pirmininkas santykius tarp jo vadovaujamos žemdirbių institucijos ir ŽŪM prilygino šaltajam karui.

A. Čapliko nuotr.

A. Čapliko nuotr.

„Tačiau dėl susidariusios padėties mes nekalti. Mes nepavargstame ministerijai teikti racionalių siūlymų, deja, ŽŪM vadovai mūsų tarsi nemato ir negirdi. Ir ne tik dėl pieno sektoriaus bėdų. Pavyzdžiui, stebina ŽŪM pozicija dėl ekologinių ūkių situacijos. Nors siūlėme, aiškinome, ŽŪM ignoravo mūsų nuomonę. Nesibaigia problemos dėl ŽŪR Veislininkystės komiteto pasiūlymų. Šis komitetas dirba labai aktyviai, kelia itin svarbias problemas ir siūlo sprendimo variantus, tačiau ŽŪM priešinasi naujovėms“, – aiškino A.Stančikas.

Kai trūksta kompetencijos

Gal ŽŪM neranda kalbos tik su ŽŪR vadovais? Tačiau ŽŪM veikla buvo nusivylęs ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. „Dabartinės ministerijos vadovus kažkas suklaidino, todėl jie mano turintys neginčijamą teisę nuspręsti, ko mums, žemdirbiams, reikia. Bendraudamas su jais, susidariau įspūdį, kad jie mus vertina, lyg mokytojas – mokinius. Tačiau mes taip nemanome. Galiu patikinti, kad ministerijoje trūksta išmanančiųjų specifinius šiuolaikinio žemės ūkio reikalus“, – sakė A.Baravykas.

A. Čapliko nuotr.

A. Čapliko nuotr.

Gal verta valdininkams padėti? „Mes seniai supratome, kad ŽŪM trūksta kompetencijos, todėl tiek ŽŪR, tiek Kiaulių augintojų asociacija ar kitos asociacijos ministerijai teikia ne klausimų, o pasiūlymų, kaip spręsti kilusias problemas. Tačiau savo sritį išmanančiųjų profesionalų nuomonės ignoruojamos“, – tikino A.Baravykas.
Kokios priežastys? „Atsakymai vienodi, esą taip, kaip mes siūlome, elgtis negalima, nes nenumatyta įstatymuose, neleidžia Briuselis ir t. t. Jie neįsivaizduoja, kad įstatymus galima keisti. Tikroji priežastis kita – valdininkai nenori dirbti kitaip. O kitos valstybės sparčiai žengia į priekį, nes planuoja mažiausiai 10 metų. Mes gyvename tik šia diena, todėl tenka nuolat gesinti rinkoje kylančius gaisrus. Apskritai ši valdžios kadencija žemės ūkiui buvo itin nesėkminga: abiejų ministrų vadovavimo stilius pasenęs, neefektyvus, vedantis į atsilikimą“, – suvažiavimo kolegoms aiškino A.Baravykas.

Stabdo veislininkystės pažangą

Apie valdžios abejingumo pasekmes kalbėjo ir ŽŪR Veislininkystės komiteto vadovas Edvardas Gedgaudas. „Jei ŽŪM vadovai atmerktų akis, pamatytų, kad mes (turiu galvoje ne tik veislininkystės sritį) jau nelaukiame atsiliekančių valdininkų. Bandome spręsti savo problemas be jų pagalbos, nors kaip tik jie turėtų mums padėti, skatinti mus. Deja, dabar jie trukdo šiuolaikiškai mąstantiesiems“, – aiškino E.Gedgaudas.
„Valstiečių laikraštis“ šįmet jau ne kartą rašė, kad veislininkystės srityje ŽŪM siekia išlaikyti atgyvenusį, sovietinę sistemą primenantį veiklos modelį. „Gaila, kad ministerija nepasiruošusi permainoms. Bet gal iš šių žmonių ir nebeverta tikėtis pokyčių“, – padarė išvadą E.Gedgaudas.

A. Čapliko nuotr.

A. Čapliko nuotr.

Ką prarandame? Labai daug. „Apmaudu, kad dėl valdininkų užsispyrimo pirmiausia nukenčia ūkininkai. Labiausiai atsilikimą pajaučiame krizės sąlygomis. Jei mes galėtume naudotis šiuolaikinės veislininkystės pasiekimais, padidintume ūkių konkurencingumą. Pokyčiai augalininkystėje akivaizdūs – per dešimt metų gerokai išaugo derlingumas. O gyvulininkystėje stovime vietoje, nors genetikos pasiekimai stulbina, naudodamiesi šiuolaikiniais genetikos pasiekimais, ūkininkai sutaupytų lėšų, naudos gautų valstybė“, – aiškino E.Gedgaudas.

Savivaldos veteranas nusivylė

Ignalinos rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas bei Švenčionių, Zarasų, Visagino savivaldos organizatorius Albertas Sekonas piktinosi kaip tik suvažiavimo dienos rytą per radijo laidą išgirsta ministrės V.Baltraitienės replika: „Ar reaguosime į ministrės pareiškimą, kad ŽŪR ir rajonuose dirbantys ŽŪR savivaldos organizatoriai yra ne tie žmonės, su kuriais jinai norėtų dirbti? Tai su kuo ministrė norėtų dirbti: juk būtent ŽŪR jungia visas svarbiausias žemdirbių organizacijas? Gal ministrė nesupranta savivaldos modelio esmės?“
Jau 17 metų ŽŪR savivaldos organizatoriumi dirbančiam A.Sekonui ŽŪR pirmininkas A.Stančikas pažadėjo, pasitaikius progai, ministrei priminti, kad jai ir būsimiems ministrams teks bendrauti būtent su tais asociacijų vadovais, kuriuos išrinks jų nariai.

Kuklus ŽŪR biudžetas

Kaip numatyta ŽŪR statute, suvažiavimą pratęsė ŽŪR tarybos posėdis. Jame atsiskaitė ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis ir vyr. finansininkė Rasa Buzienė. Bendra išvada tokia – per metus gauta 14 tūkst. eurų pelno. Tiesa, tai pasiekta tik tris mėnesius sutrumpinus darbo laiką, todėl sumažėjo ir išlaidų atlyginimams mokėti. Darbuotojų sumažėjo apie 30 proc. – šiuo metu ŽŪR 6 skyriuose dirba 71 etatinis specialistas. Pagal specialybes vyrauja agronomai ir gyvulininkystės specialistai – atitinkamai 11 ir 10 specialistų. Šiuo metu rajonuose dirba 29 ŽŪR savivaldos organizatoriai.
Vykdydami įvairius tikslinius projektus, ŽŪR pernai užsidirbo 924 tūkst. eurų. Nario mokesčio surinkta 16 177 eurai, gauta beveik 11 tūkst. eurų paramos iš kitų ūkio subjektų. Iš viso per metus gauta 1 253 958 eurai pajamų. Visos sąnaudos – 1 236 736 eurai. Daugiausia išleista darbuotojams išlaikyti – beveik 619 tūkst. eurų. Kasmet vis daugiau lėšų skiriama istoriniam pastatui išlaikyti. Priminsime, kad šiame prieškariniame ŽŪR pastate sovietiniais laikais buvo įsikūręs vienas iš Kauno miesto komunistų partijos komitetų. Beje, pastato rūsyje kažkada buvo ir ištaiginga pirtis, tačiau pasitraukiantys komunistai ją, tikėtina, specialiai padegė.
Šįmet planuojamas mažesnis biudžetas. Pajamų ketinama gauti apie 1 mln. eurų, o išleisti planuojama 13,5 tūkst. eurų daugiau, nei bus uždirbta.