Miškotvarkos projektai neprivalomi, bet dauguma miško savininkų juos turi.

Atėjus pavasariui, žmonės dažniau atkreipia dėmesį į kertamus miškus. Kaip suprasti, ar miškas kertamas legaliai, ar laikomasi miškotvarkos projekto? Į „Valstiečių laikraščio“ klausimus atsako Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Ivanauskas.

Sutarties svarba

Laikraščiai, portalai mirga skelbimais – perku mišką išsikirsti. Ką turi žinoti miško savininkai, ketinantys parduoti nenukirstą mišką?

Dažniausiai perkamas stačias miškas be žemės. Miško savininkui mokama tik už medieną, o ruošos ir biržės sutvarkymo darbus įsipareigoja vykdyti pirkėjas. Taigi miško savininkui jau niekuo nereikia rūpintis. Stačio miško pirkėjai dirba su daug įmonių, jiems lengviau realizuoti medieną. Mūsų tarnyba nesikiša į komercinius reikalus – ar žmogus pats kirs, ar parduos nenukirstą mišką. Norėčiau priminti, kad miško savininkai, ketinantys parduoti nenukirstą mišką, atkreiptų dėmesį į sutartį. Joje turi būti numatyta, kas mišką atkurs, kaip bus tvarkoma kirtavietė. Šie įsipareigojimai turi būti būtinai įrašyti.

Marius Ivanauskas

Marius Ivanauskas

O jei nesilaikoma įsipareigojimo atkurti mišką?

Tokiu atveju miško savininkas su pirkėju, kuris neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, gali bandyti susitarti geranoriškai, pareikalauti padaryti, kas numatyta sutartyje. Nepavykus susitarti geranoriškai, reikėtų kreiptis į teismą. Šį civilinį ginčą gali išspręsti tik teismas.

Plotas neribojamas

Ar visiems miško savininkams būtina turėti miškotvarkos projektą?

Valstybė neverčia miško savininkų rengti to projekto. Tačiau paprastai žmonės užsako miškotvarkos projektą, kad žinotų, ką daryti su turimu turtu. Miškotvarkos projektas yra būtinas, kai miško savininkas turi daugiau nei 3 ha miško ir nori vykdyti pagrindinius kirtimus. Perkantieji nenukirstą mišką fiziniai asmenys ar įmonės dažniausiai perka ir kerta biržes. Biržės, vadovaujantis šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimais, negali būti didesnės nei 8 ha, bet yra ir kitų miškininkystės apribojimų, kurie būtų geriausiai matyti turimame miškotvarkos projekte. Miško savininkai, norintys pasidaryti savo valdos miškotvarkos projektą, projektų rengėjų sąrašą gali rasti Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje. Projektų rengimo kainos priklauso nuo valdos ploto, medynų struktūros ir yra sutartinės.

Ar ribojama, kokį miško plotą Lietuvoje gali turėti vienas savininkas?

Ne. Miško plotas neribojamas.

Ar prieš kertant mišką reikia informuoti kaimynus – kitus miškų savininkus, ūkininkus, sodininkų bendrijas apie numatomus darbus?

Ne. Tokio reikalavimo nėra.

Vertingi jaunuolynai

Kokia mediena šiuo metu vertingiausia? Vilniaus kraštas pelkėtas, miškuose auga daug juodalksnių, drebulių, o Dzūkijoje vyrauja pušys.

Kiekvienas miškas yra savaip vertingas. Juodalksnio mediena tinka baldų pramonei, ji gražesnė už eglės ar pušies medieną. Šiuo metu viena iš brangesnių yra beržo mediena, nes ji tinka celiuliozės pramonei, popieriaus, faneros gamybai.

Pamatę plynai iškirstą mišką žmonės dažniausiai piktinasi, esą gamtai padaryta žala, buveinių neteko miško žvėrys ir paukščiai. Koks jūsų požiūris į tai?

Retas kuris susimąsto, kad tai, kas tinka žmogui, nebūtinai yra gerai miško faunai. Žmonėms patinka, kai gali vos ne su šlepetėmis patogiai vaikščioti tarp išlakių pušų, o žvėrims reikia tankmių, kad turėtų kur slėptis, ramiai vesti jauniklius. Taigi, jaunuolynai miško gyventojams yra daug vertingesni. Tam, kad atitiktų visų poreikius, miško buveinės turėtų būti kuo įvairesnės – čia turėtų būti ir brandžių, ir vidutinio amžiaus, ir jaunų kuo įvairesnės rūšinės sudėties medynų.

Apribojimai dėl paukščių

Ar yra nustatytas laikas, kada galima kirsti mišką? Visuomenininkai daug metų kovojo, kad miškas nebūtų kertamas, kai peri paukščiai, jauniklius veda žvėrys.

Miško kirtimo taisyklėse išsamiai paaiškinta, kada galima kirsti mišką. Tai priklauso nuo kirtimo rūšies, nuo to, saugoma teritorija ar ne. Apskritai galima teigti, kad apribojimai sutampa su paukščių perėjimu. Žinoma, kai būna ekstremalios situacijos, pavyzdžiui, iškyla būtinybė naikinti kenkėjų ar ligų židinius, kirsti mišką po stichinių nelaimių, škvalo ar gresiant kenkėjų antplūdžiui, apribojimai netaikomi. Ten, kur įsikuria saugomi paukščiai, pavyzdžiui, juodieji gandrai, miškas visai nekertamas.

Ar privalo miško savininkai išvalyti mišką, išvežti kirtimo atliekas iš valksmų?

Kirtimo atliekas galima palikti miške arba parduoti. Paliktos miške atliekos miško valdytojo nuožiūra ir atsižvelgiant į priešgaisrinių taisyklių reikalavimus sukraunamos į krūvas, valksmas arba tolygiai paskleidžiamos visoje kirtavietėje. Aišku, miško lankytojams būna patogiau, kai kirtimo atliekos išvežamos, bet šiuo atveju viską lemia tai, ar yra pirkėjas, kuris važiuos jų išsivežti. Iš labai nederlingų kirtaviečių kirtimo atliekas išvežti draudžiama, nes ilgainiui pūdamos medžių šakos tampa organinėmis trąšomis. O ten, kur drėgna, alksnynuose, valksmos supūva per trejus ketverius metus.

Privalėjo sutvarkyti

Kas privalo sutvarkyti miškavežių sugadintus ūkininkams ir savivaldybėms priklausančius kelius?

Keliams tvarkyti skiriama 5 proc. nuo už parduotą medieną gautos sumos. Tačiau ši tvarka nesuteikia teisės gadinti kelių. Šis mokestis skiriamas bendrai Lietuvos miško kelių priežiūrai. Jei nustatoma, kad konkretus žmogus veždamas mišką savo technika sugadino kelią, jis ir turi jį sutvarkyti. Buvo ne vienas atvejis, kai dėl to kilo ginčų, buvo kreiptasi į teismą, ir kaltininkai privalėjo sutvarkyti kelius.

Ar pavasarį, kai išeina įšalas, ribojamas sunkiosios technikos judėjimas miško keliais?

Kadangi už kelius atsakingos savivaldybės, joms ir pavesta taikyti tokius apribojimus. Būtent savivaldybės gali apriboti naudojimąsi keliu polaidžio metu. Ši informacija viešinama savivaldybių ir Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėse.

Tvarkingesni kirtimai

Vis daugiau savininkų parduoda stačią mišką. Ar jaučiama tokia tendencija?

Miškų Lietuvoje jau dešimtmetį kasmet iškertama panašiai. Tačiau akivaizdu, kad miško savininkai dažniau parduoda nenukirstą mišką, o ne kerta jį patys. Mes tai vertiname teigiamai, nes akivaizdu, kad kirtimai per pastaruosius 20 metų tapo daug tvarkingesni. Miške dirba tie patys rangovai ir pjūklininkai, kurie dirba ir valstybiniuose miškuose, didėja jų atsakingumas ir pareigingumas.

Dirbate kontroliuojančioje institucijoje. Kaip vertinate dabartinę situaciją Lietuvos miškuose? Ar dažnai pasitaiko savavališkų kirtimų, kitokios netvarkos?

Teko ne kartą lankytis užsienyje. Galiu pasakyti, kad, kalbant apie miškus, mes išsiskiriame tik teigiamais dalykais. Neteisėtų kirtimų metas miškuose seniai baigėsi, dabar pasitaiko tik pavieniai atvejai. Mano manymu, miškuose padėtis daug geresnė, nei kalbama ir rašoma žiniasklaidoje.