Redakcijos archyvo nuotr.

Dzūkijos ūkininkai teigia susidurią su neteisybe – šienui ar šiaudams sukti į rulonus panaudotą plėvelę jie privalo nemokamai ar net primokėdami atiduoti atliekų surinkimo bendrovėms. Šios savo ruožtu pelnosi dvigubai – vieną kartą apmokestina gamybos atliekų išvežimą, o antrąjį kartą – atliekas parduoda kaip žaliavas.

Tačiau gretimoje Lenkijoje iš ūkininkų tokia plėvelė yra superkama. Kai kurie mūsų žemdirbiai panaudotą plėvelę taip pat bando išvežti į kaimyninę Lenkiją ir parduoti. Tačiau taip elgdamiesi Lietuvoje gali būti nubausti, jei neturės tokį pardavimą įrodančių lietuviškų dokumentų.

Pardavė Lenkijoje

Savo pavardės nenorintis viešinti ūkininkas „Valstiečių laikraščiui“ papasakojo, kad pats aplėkė pusę kaimyninės Lenkijos, kol rado nišą realizuoti panaudotą plėvelę netoli Suvalkų esančiose atliekų supirkimo aikštelėse. Vienoje jų ir susitarė, kad į ten atgabens savame ūkyje per 13 metų kauptą balastą – plastiką. Į Lenkiją nuvežė ir pardavė 3,5 tonos tokių atliekų.

Žemės ūkyje panaudoto mažo tankio polietileno, liaudiškai vadinamo tiesiog plėvele, Lietuvoje jokia įmonė iš ūkininko nenorėjo pirkti. Atliekų krūva vis didėjo, o aplinkosaugininkai tikrindami ūkį pasakė, kad jau laikas susitvarkyti. Visi, kurių teiravosi, norėjo tokią atlieką paimti dovanai. O ji, anot ūkininko, yra vertinga, ją galima parduoti.

Ūkininkas iš Lietuvos į gretimą šalį parduoti atliekas vežė du kartus. Tąkart buvo pirmas lietuvis klientas kaimynų aikštelėse. Lenkijos supirkėjai nenuvylė. Kaip ir buvo žadėję, sumokėjo 500 zlotų (116 eurų) už 1 toną atliekų. Tik atėmė nuo ant svarstyklių rodomo svorio 15–20 proc., nes plėvelės buvo šlapios, per keletą sandėliavimo metų ant jų susikaupė purvas, o moka tik už gryną atliekų svorį.

Kelionės dėl antspaudo

Šį rudenį išvežti atliekas parduoti į Lenkiją vyriškio jau paprašė ir gretimų ūkių šeimininkai. Todėl jis neseniai vėl apsilankė Lenkijos aikštelėse. Sužinojo, jog jų įkurta dar daugiau. Tarp supirkėjų Lenkijoje atsirado didesnė konkurencija, jiems stinga žaliavos, bet supirkimo kaina nesikeitė.

Lenkijoje plėvelės atliekos presu suspaudžiamos į 1,5×1,5 m dydžio bei pusantros tonos svorio kalades. Šias nuperka ir išsiveža plastiko perdirbėjai iš JAV. Neoficialiai teigiama, kad už 1,5 t kaladę Lenkijos supirkėjai gauna iki 2500 zlotų (580 eurų).

Ūkininkas „Valstiečių laikraščiui“ teigė nesuprantantis, kodėl Lietuvos atliekų surinkėjai iš ūkininkų neperka šių atliekų ir kodėl jie priversti brangią žaliavą atiduoti veltui arba net sumokėti už tai, kad ją paima iš ūkio. Dzūkijos krašto ūkininko skaičiavimais, nauja 75 cm pločio naujos plėvelės pakuotė, sverianti 28 kg, žemdirbiui kainuoja apie 57,9 euro, todėl panaudotos jos nereikėtų atiduoti veltui, nes ji yra tinkama perdirbimui žaliava.

Tačiau išveždamas į Lenkiją šias atliekas Dzūkijos ūkininkas susiduria su problema – antrinių žaliavų pardavimo–pirkimo dokumentai būna užpildyti lenkų kalba. Todėl juos privalo išsiversti į lietuvių kalbą ir nuvažiavęs pas supirkėjus susitarti, kad šie dokumentus patvirtins antspaudu.

Džiaugiasi atidavę

Tolėliau nuo sienos su Lenkija ūkininkaujantys žemdirbiai apie tai, kad būtų galima ne atiduoti, o parduoti šienainio plėvelę, teigė net negirdėję. „Valstiečių laikraščio“ kalbintas Šakių r. Voniškių ŽŪB pirmininkas Henrikas Braškys sakė, kad ankstesniais metais su šienainio plėvele iš tiesų būdavo problemų – nelabai turėdavo kur ją dėti. Tačiau dabar viskas kur kas paprasčiau.

„Kai susikaupia didesnis kiekis, pranešama šias atliekas renkančiai įmonei. Jos atstovai atvažiuoja ir pasiima“, – aiškino H.Braškys, džiaugdamasis, kad už tai iš jų sumokėti pinigų niekas neprašo. Tiesa, ir jiems nemoka.

Šakių r. Griškabūdžio ŽŪB pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis taip pat tvirtino, jog bėdų atiduoti šienainio plėvelę nėra – atliekų tvarkytojai ją patys pasiima. Žinoma, dykai. Ir taip daro ne tik jie, bet ir daugelis šalyje veikiančių ŽŪB.

Petras Puskunigis

„Kur kas didesnė problema yra su šienainio tinklais. Juos sandėliuojame ir laukiame, kada bus galima juos kaip nors utilizuoti, ar kam nors atiduoti, nes kol kas jų niekas nenori, nes tinkluose dar būna likusių augalinių priemaišų“, – atviravo P.Puskunigis.

Vienur mokama, kitur – ne

UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, esą kur ūkininkai deda panaudotą šienainio plėvelę – ne jų reikalas. Mat tai ne komunalinės, o gamybinės atliekos. Todėl patys ūkininkai turi pasirūpinti, kad šios atliekos būtų sutvarkyta.

„Anksčiau plėvelė buvo laikoma pakuote ir jos sutvarkymu rūpinosi gamintojai importuotojai. Dabar ji jau išbraukta iš pakuočių sąrašo ir yra laikoma gamybine atlieka. Su kuo ūkininkas susitaria, tie jam ir tvarko“, – aiškino A.Reipas.

Pasak jo, jie bandė tartis su atliekų tvarkytojais, kad regione būtų vieninga tvarka, kaip šia plėvele galėtų ūkininkai atsikratyti. Tačiau niekas negali tiek ūkininkams, tiek ir kitiems produkcijos gamintojams įsakyti, kaip jie turi elgtis su gamybos atliekomis, kam jas privalo atiduoti ar parduoti.

Tiesa, A.Reipas pripažino, kad jam dar nėra tekę girdėti, kad kokia nors firma Dzūkijoje mokėtų ūkininkams už paimtą naudotą šienainio plėvelę. Yra priešingai – patys ūkininkai turi susimokėti už tokių atliekų tvarkymą. Šios paslaugos kaina neviešinama, tai – komercinė paslaptis.

Tuo metu UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro prevencinės veiklos organizatorė Liucija Burbienė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad jų regione vietos ūkininkai šienainio plėvele gali atsikratyti paprastesniu būdu – ją atvežę į vieną iš didžiųjų ir specifinių atliekų surinkimo aikštelių, kurių yra kiekvienoje savivaldybėje po vieną. „Į tas aikšteles ūkininkai suveža tarą nuo degalų, chemikalų, žinoma, ir šienainio plėveles. Priimame nemokamai“, – tvirtino L.Burbienė.

Pačių žemdirbių reikalas

Laura Zukė, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja

Ūkininkavimo veiklos metu susidarę atliekos, tarp jų – ir šienainio plėvelė, nepriskiriamos prie komunalinių atliekų, todėl šių atliekų tinkamu sutvarkymu turi rūpintis šių atliekų turėtojai – patys ūkininkai. Ūkininkavimo veikla užsiimantiems asmenims taikomos Atliekų tvarkymo įstatyme atliekų turėtojams numatytos pareigos. Jie turi rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje, gali atliekas perduoti atliekų tvarkytojams pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo, o jei atliekos netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti – dėl šalinimo. Atliekas perdavus atliekų prekiautojui, tarpininkui ar atliekų naudotojui, o jei atliekos netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti – šalintojui, turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą.

Ūkininkavimo veiklos metu susidariusių atliekų tvarkymą ūkininkai gali organizuoti individualiai, kai šienainio plėvelės atliekas pagal individualiai sudarytas sutartis perduoda teisėtai veikiantiems tokių atliekų tvarkytojams. Taip pat gali tvarkyti kolektyviai, bendradarbiaudami tarpusavyje ar su ūkininkų, žemdirbių, žemės ūkio bendrovių organizacijomis, rajonų žemės ūkio skyriais, savivaldybėmis.