Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos nariai ataskaitiniame susirinkime aptarė svarbius savo ūkių reikalus. www.pamarys.eu nuotr.

Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos nariai surengė susirinkimą, kuriame aptarė svarbius savo veiklos reikalus. Pagrindinį pranešimą perskaitė Šilutės pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė. Ji teigė, kad daugiausiai dėmesio ir paramos reikėtų skirti smulkiesiems pieno gamintojams, nes jų yra daugiausiai, jiems labai sunku išsilaikyti rinkoje.

„Lietuvos pieno gamintojams trūksta vieningumo ir susitelkimo. Daugelis laukia, kol kas nors ką nors padarys kitų labui“, – kalbėjo Šilutės pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė.
Sunku nesutikti, nes mūsų rajone įregistruota per 2000 karvių laikytojų, o susibūrusių į asociaciją nėra šimto. Ne ką daugiau narių turi ir kitos ūkininkų organizacijos, tad ir ginti smulkiųjų ūkininkų interesus nebėra kam. Smulkieji ūkininkai ir valdžią menkai tedomina. Labiau žiūrima stambiųjų, laikančių 200-500 karvių, reikalų.

Tuo tarpu 90 proc. Šilutės r. ūkininkų laiko tik 15–100 karvių. Esantieji tokioje padėtyje siūlo keisti išmokų modelį. Šiame rajono pieno gamintojų asociacijos susirinkime siūlyta 50 proc. visų išmokų skirti ūkiams, turintiems iki 30 ha žemės. Likusią dalį galėtų išdalinti stambesniems, priklausomai nuo turimos žemėms ploto mažinant išmokų dydį. Mažažemiai norėtų, kad turintiems iki 100 hektarų atitektų 25 procentus likusios lėšų dalies, iki 200 hektarų – 15 proc., iki 300 hektarų – 10 proc. Turintiems per 300 ha žemės siūloma tiesioginių išmokų visai neskirti…

Anot Juzefos Tamavičienės, nors pieno gamybos sektorius pamažu atsigauna po 2015 metų krizės, kai buvo patirta 93 mln. eurų nuostolių, tačiau padėtis dar nėra gera. Vėl skelbiama apie pieno pirkimo kainų kritimą. Panaikinus pieno kvotas, nebeliko pieno rinkos reguliavimo mechanizmo. „Ministerijose negali suprasti, kad Lietuvos problemos prasideda kaime. Per daug priveista partiečių, kurie apsunkina mūsų gyvenimą. O laukti nebėra ko, nes laikas baigiasi, mūsų vaikai pabėgs iš kaimo“, – perspėjo J. Tamavičienė.

Kad mažėja smulkiųjų pieno gamintojų, sakė ir VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius Saulius Savickis. Anot jo, nuo 2015 metų mūsų rajone neliko 240 aktyvių pieno tiekėjų, nuo 58 iki 48 sumažėjo pieno pirkimo punktų. Nepaisant to, mūsų rajone laikoma apie 13 tūkst. karvių, nuolat gerėja bandos sveikata.
Saulius Savickis papasakojo apie ūkininkų laukiančias naujienas. Nebebus spausdinami pieno tyrimo protokolai, mat paaiškėjo, jog daugeliui pakanka, kad informacija pateikiama elektroniniu pavidalu, o spausdinimui per metus būdavo sunaudojama daugiau kaip tona popieriaus, kuris taip pat ne menkai kainuoja.

Piene radus inhibitorinių medžiagų (inhibitoriai – medžiagos, kurios stabdo bakterijų dauginimąsi: antibiotikai, įvairios konservuojančios (formalinas, amoniakas, vandenilio peroksidas, vario sulfatas ir kt.) ir dezinfekuojamosios (chlorkalkės, chloraminas, natrio hipochloritas ir kt.) cheminės medžiagos), pieno pirkimą gali atstatyti pats pieno supirkėjas. Bus mažiau patiriama nuostolių, laukiant veterinaro išvadų. O siekiant, kad inhibitorių mažėtų, siūloma dalyvauti antibiotikų naudojimo mažinimo programoje. Aiškėja, kad atsisakius antibiotikų, bandos sveikata praktiškai nepablogėja, nes daugelis antibiotikų jau nebeveikia jiems atspariomis tapusių bakterijų. VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius atkreipė dėmesį, kad nuo spalio 1 d. keičiasi pieno bakterinio užterštumo ribų matavimas.

Tai svarbu tik nedidelei daliai ūkininkų, tačiau dėmesį derėtų atkreipti. Taip pat ūkininkai turės galimybę išsitirti pašarų kokybę. Bus platinami specialūs maišeliai, į kuriuos atrinkę pašarus, ūkininkai galės kartu su pienu perduoti juos į laboratoriją ir sulaukti iš laboratorijos rekomendacijų. Anot S. Savickio, įdomi pati pašarų tyrimo eiga: laboratorinė įranga sumontuota Lietuvoje, o su ja gauti duomenys apdorojami Olandijoje.
Vaidotas VILKAS