Bendrovės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ atstovai apdovanojo aistringą žirgų mylėtoją, senųjų veislių gyvulių augintoją Viktoriją Jovarienę. V. Tavorienės nuotr.

Praėjusį savaitgalį Panevėžyje, Algirdiškio parodų centre, šurmuliavo tradicinė veislinių gyvūnų paroda, kurioje demonstruota apie pusę tūkstančio įvairiausių veislių produktyviausių ir įspūdingiausių gyvulių bei paukščių. Taip pat čia virė veislininkystės profesionalų diskusijos, vyko seminarai ir forumai.

Dairėsi užsienio svečiai

Prieš keletą metų atnaujintoje Algirdiškio parodų bazėje sukurta moderni infrastruktūra gyvūnams eksponuoti, tad veislinių gyvūnų augintojai noriai čia veža išpuoselėtus savo eksponatus. Mėsinių galvijų augintojai net konkuruoja dėl vietų savo paviljone. Tiesa, kiti paviljonai nebuvo visai užpildyti, kai kurios pripažintos veislininkystės organizacijos parodoje nedalyvavo. Lietuvos kiaulių augintojų asociacija jau keletą metų parodoje nesirodo dėl afrikinio kiaulių maro apribojimų.

„Ir be reikalo. Juk asociacijos atstovai ir be eksponatų galėtų atvykti ir aiškinti apie sektoriaus problemas ir perspektyvas. Kita vertus, pačios organizacijos nusprendžia, dalyvauti ar ne, kokius veislininkystės pasiekimus pristatyti“, – sakė parodos organizatorės UAB „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Nerijus Gricius.

Šiais metais, panašiai kaip ir pernai, į veislininkystės parodą buvo suvežta apie penkis šimtus įvairių rūšių ir veislių eksponatų. Iš jų buvo atrinkta ir įvertinta dešimt pačių geriausių.

Juodmargiai galvijai parodoje sulaukė išskirtinio dėmesio. V. Tavorienės nuotr.

Juodmargiai galvijai parodoje sulaukė išskirtinio dėmesio. V. Tavorienės nuotr.

N.Gricius pasidžiaugė, kad parodoje sulaukta svečių iš Turkijos, Izraelio, Vengrijos, Vokietijos, Baltarusijos, Gruzijos. „Mūsų įmonė su kai kuriais iš jų tikisi pasirašyti sutartis, naudos turės ir augintojai“, – vylėsi „Panevėžio veislininkystės“ vadovas.

Lyderė ar autsaiderė?

Pastaraisiais metais bene daugiausia dėmesio parodoje sulaukia dar visai neseniai Lietuvoje auginami daugiau ar mažiau egzotiškai atrodantys mėsiniai galvijai. O nuosmukių ir pakilimų siūbuojamas pienininkystės sektorius sprendžia savo problemas. Nors šis sektorius ilgokai kapstėsi iš jį ištikusios krizės, veislininkystės darbas nesustojo.

„Veislininkystės darbas negali palaukti. Neatnaujinant bandos ir negerinant gyvulių genetinio potencialo, nebus rezultatų“, – aiškino nuolatinės parodos dalyvės UAB Upytės eksperimentinio ūkio vadovas Audrius Zalatoris.

Bendrovės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ atstovai apdovanojo savo bandas kontroliuojančius pieno gamintojus, pasiekusius aukštus produktyvumo rodiklius. „Ne paslaptis, kad karvių šalyje nuolat mažėja. Vien per praėjusį mėnesį jų sumažėjo 2 000. Tačiau kontroliuojamose bandose padėtis nėra bloga: smulkieji pieno gamintojai traukiasi, bet stambėja dideli pieno ūkiai, didėja produktyvumas. Nors už pieną buvo mokama mažai, ūkininkai iš paskutiniųjų investavo į bandas“, – sakė „Gyvulių produktyvumo kontrolės“ padalinio vadovė Vilma Prusevičienė.

Už produktyvumu išsiskiriančias karves buvo įvertinta iš mamos pieno ūkį perėmusi Ernesta Kasperavičienė iš Pakruojo rajono.  V. Tavorienės nuotr.

Už produktyvumu išsiskiriančias karves buvo įvertinta iš mamos pieno ūkį perėmusi Ernesta Kasperavičienė iš Pakruojo rajono. V. Tavorienės nuotr.

Mūsų ūkininkai nuolat pabrėžia, kad Lietuva – gyvulininkystės ir pienininkystės kraštas, nes tam turime labai palankias sąlygas ir solidžios patirties. Tačiau parodoje surengtame forume apie gyvulininkystės ir pieno ūkį ateitį kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininko Naglio Narausko iškeltas klausimas – Lietuva – regiono lyderė ar Lenkijos provincija? – kaip reikiant verčia visiems šio sektoriaus dalyviams suremti pečius.

Forume dalyvavęs žemės ūkio viceministras Saulius Savickis trumpai pristatė, kaip dabar ruošiama pieno ūkio plėtros strategija, ir užsiminė apie sunkumus ją kuriant. Į diskusijas įsitraukusi ūkininkė, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos tarybos prezidentė Viktorija Švedienė sakė labiau už bet kokias programas ar strategijas mūsų valstybėje pasigendanti sveiko proto.

D.Ėmužytė ožkų sūriais vaišino (iš dešinės) žemės ūkio viceministrą S.Savickį, Kauno rajono ūkininką Nikolajų Dubnikovą ir „Panevėžio veislininkystės“ direktorių N.Gricių.  V. Tavorienės nuotr.

D.Ėmužytė ožkų sūriais vaišino (iš dešinės) žemės ūkio viceministrą S.Savickį, Kauno rajono ūkininką Nikolajų Dubnikovą ir „Panevėžio veislininkystės“ direktorių N.Gricių. V. Tavorienės nuotr.

Aukciono repeticija

Kaip ir kasmet, parodoje aktyvumu pasižymėjo mėsinių galvijų augintojai. Rugsėjo 8–9 d. Lazdijuose vyko specializuota mėsinės galvijininkystės paroda, tačiau dauguma jos dalyvių savo galvijus suvežė ir į Algirdiškį.

Jau kelinti metai iš eilės parodoje bandoma rengti mėsinių galvijų aukcioną. Palyginti su užsienio valstybėse vykstančiais aukcionais, tai tėra jų repeticija. Tačiau, kaip sakė aukcioną vedėjas, su šveicarais bendradarbiaujančios bendrovės „Baltic Vianco prekyba“ vadovas Darius Dzekčiorius, žingsnis po žingsnio – ir Lietuva priartės prie vakarietiškų aukcionų.

Tiesa, plaktuko dūžiai neskambėjo, tikrasis aukcionas nevyko, tačiau žiūrovai galėjo pasigrožėti ir pasiklausyti, kokiomis savybėmis pasižymi ekspertų gerai ar net labai gerai įvertinti grynaveisliai mėsiniai galvijai.

Ringe pasirodė pačių geriausių įvertinimų sulaukę mėsiniai galvijai. V. Tavorienės nuotr.

Ringe pasirodė pačių geriausių įvertinimų sulaukę mėsiniai galvijai. V. Tavorienės nuotr.

Ringe šėlo Lazdijų rajono augintojo Remigijaus Urbonavičiaus angusai, biržiečio Audriaus Stačkūno limuzinai, Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Draugystė“ Šarolė veislės galvijai, bendrovės „Agrolina“ aubrakai ir kitų augintojų galvijai.

Tiesa, dar iki pristatymo įvyko ne vienas sandoris. Šilalės rajono ūkininkas Artūras Srėbalius pardavė abu savo eksponuotus Šarolė ir aubrakų veislės buliukus.

Degustavo ožkų sūrius

Įdomybių netrūko ir kituose paviljonuose. Kasmet per parodą paukščių augintojai išparduoda nemažai sparnuočių. Ir šiemet lankytojai apžiūrinėjo įspūdingo grožio paukščius bei derėjosi dėl kainos.

Visiems magėjo paglostyti įvairių spalvų ir veislių švelniakailius triušius, kuriuos į parodą suvežė geriausių rezultatų veislininkystėje pasiekę augintojai. Dėmesio nestigo ir žirgų pasirodymams. Sunkiau šiemet buvo rasti vaikų pamėgtas alpakas, mat, kitaip nei ankstesnėse parodose, jos buvo įkurdintos atokiame kampe.

Avių augintojai demonstravo įvairių veislių savo augintines, taip pat surengė parodomąją avių kirpimo programą, rodė, kaip veliama vilna. Pirmą kartą parodoje dalyvavęs Evaldas Laucevičius iš Kuršėnų gyrė savo auginamas sufolkų veislės avis: „Tai viena populiariausių ir pasaulyje plačiausiai paplitusių veislių. Sufolkų avytės ramios, jas lengva auginti, o mėsytė labai skani.“

Lankytojų akį traukė trys raguoti avinai. V. Tavorienės nuotr.

Lankytojų akį traukė trys raguoti avinai. V. Tavorienės nuotr.

Ožkų karaliene vadinama Dalia Ėmužytė, kelis dešimtmečius atkakliai skynusi kelią ožkininkystei, maloniai pripažįsta, kad vartotojai jau žino, kad lietuviška ožkų produkcija ne tik sveika, bet ir skani. „Paragavę negali sustoti ir perka vis dažniau“, – juokėsi stambiausio ožkų ūkio Lietuvoje augintoja, siūliusi ragauti burnoje tirpstančių ožkų sūrių.

Vietinių karvių pranašumai

Kasmet veislininkystės pasiekimų parodoje sutinkamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos profesorius emeritas Česlovas Jukna, paklaustas, ar veislininkystė Lietuvoje sparčiai daro pažangą, ar trypčioja vietoje, minutę susimąstęs pripažino, kad progreso mažai.

„Problema ta, kad nėra pastovumo. Veislininkystėje kertasi interesai – vieni nori nustumti lietuviškas veisles ir orientuotis į užsienietiškas, kiti atvirkščiai. O valdžia neturi vienos krypties, pasiduoda grupių interesams“, – apgailestavo Č.Jukna.

Apie vietinių veislių gyvulių privalumus parodoje kalbėjo Kauno technologijų universiteto Maisto instituto mokslininkės, tyrinėjusios Lietuvos juodmargių galvijų pieną. Profesorė dr. Daiva Leskauskaitė pristatė dvejus metus trūkusį tyrimą, kurio metu tirtos senojo genotipo Lietuvos juodmargių ir holšteinizuotų juodmargių pieno baltymų technologinės savybės. Senojo genotipo karvių piene buvo nustatyta daugiau biologiškai aktyvių peptidų, šių karvių pienas pasižymėjo ir kitomis išskirtinėmis savybėmis.

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos vadovas Virgilijus Urbonavičius buvo patenkintas tyrimais, dėkojo mokslininkėms už atliktą darbą ir ragino ūkininkus daugiau auginti senojo genotipo karvių, kurių pienas pasižymi išskirtinumu.

Padėkota buvo ir tyrimams pieną tiekusiems Alytaus rajono juodmargių augintojams Vidai Navickienei, Linai Vertinskienei, Arūnui Kvederavičiui, Antanui ir Laimutei Stalevičiams, Arūnui Nenortui.

Nenuilsdamos pulkeliu darniai bėgiojo Indijos bėgikės antys. V. Tavorienės nuotr.

Nenuilsdamos pulkeliu darniai bėgiojo Indijos bėgikės antys. V. Tavorienės nuotr.

2017 metų veislinių gyvūnų parodos geriausių eksponatų dešimtukas 

  • Lietuvos sunkiųjų veislės eržilas Grafas – augintojas Vygantas Indrašiūnas
  • Vokietijos juodmargių telyčia – UAB Dotnuvos eksperimentinis ūkis
  • Holšteinų telyčia – augintoja Adelė Adomonienė
  • Lietuvos žalųjų telyčia – UAB Upytės eksperimentinis ūkis
  • Angusų bulius SON OF SIMON – „Baltos avies“ kooperatyvas
  • Vienos pilkųjų veislės triušių patelė – augintojas Robertas Jačiunskis
  • Lietuvos juodgalvių avinas – UAB „Šeduvos veislininkystė“
  • Zaneno veislės ožka Bitė – augintoja Renata Petkevičienė
  • Tulūzos žąsis – augintojas Darius Brazaitis
  • Orgpintonų veislės gaidys – augintoja Aušra Švederauskienė