P. Lileikio nuotr.

Žemės ūkio ministerija ketina įjungti ES paramos taupymo režimą, tačiau per ketverius metus kiekvieno kaime esančio namų ūkio piniginę planuoja papildyti nors 200 eurų per mėnesį. Blogesnių žinių sulaukė ūkininkaujantieji ekologiškai – valstybė nebelopys 40 mln. eurų skylės ekologiniams ūkiams remti. Horizonte nebešviečia saulė ir stambiausiems ūkiams, nes ES paramos likučiai bus išdalyti mažesniais kąsneliais.

Pajamos kaime augs

Pirmiausia rezultatai ir rodikliai. Vėliau – priemonių planas, kaip išsikeltus tikslus pasiekti. Taip Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos nariams žemės ūkio ministras Bronius Markauskas apibūdino naująją Vyriausybės veiklos strategiją. O kada ją išvysime? Tikėtina, jau šią savaitę. Paskui dar dvi savaites ji bus plakama viešai, o kovo mėnesį įgyvendinimo priemones turėtų patvirtinti Vyriausybė. Kodėl tiek vėluojama?

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Ekonomikos departamento direktoriaus Vyganto Katkevičiaus, darbai užsitęsė, nes programa bus labai konkreti. „Nurodysime kiekvienos priemonės vykdymo grafiką, terminus, įsipareigojimus. Taigi programa bus itin konkreti“, – tvirtino jis.

Direktorius paminėjo ir kelis konkrečius duomenis. Tai bendrosios žemės ūkio produkcijos, tenkančios vienam žemės ūkio naudmenų hektarui, ir kaime esančio namų ūkio piniginių pajamų per mėnesį augimo ribos  (Žr. lenteles).

„Ir Kaimo plėtros programos priemonės, ir tiesioginė parama, ir kitos priemonės bus nustatomos taip, kad būtų galima pasiekti minėtus rodiklius“, – sakė V.Katkevičius.

Baudžiamoji atsakomybė nenumatyta

Be kita ko, numatyta įkurti žemės ūkio rizikų fondą. Šį pažadą žemdirbiai girdėjo jau iš 3 ankstesnių žemės ūkio ministrų.

„Šį kartą fondą tikrai įsteigsime, jis bus įrašytas Vyriausybės priemonių įgyvendinimo plane, – tikino V.Katkevičius ir pridūrė, kad iš viso ŽŪM yra numačiusi apie 30 įvairių sričių priemonių nustatytiems rodikliams pasiekti.

V.Katkevičius tikino, kad kaime esančių namų ūkių pajamos per ketverius metus turėtų padidėti apie 200 eurų per mėnesį.

V.Katkevičius tikino, kad kaime esančių namų ūkių pajamos per ketverius metus turėtų padidėti apie 200 eurų per mėnesį.

Viena iš priemonių – bendradarbiavimo su Lenkija stiprinimas. Turime ko pasimokyti iš kaimynų.“

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) pirmininkas Jonas Vilionis ministerijai siūlė atlikti inventorizaciją: „Išsiaiškinkite, kam ir kaip buvusi ministrė išskirstė pinigus, ar jie išleisti nepažeidžiant reikalavimų?“

„Būkime savikritiški – kai kuriais atvejais lėšų skirstymui, negalvodamos apie tolimesnę ateitį, pritarė ir kai kurios žemdirbių organizacijos. Lėšos išdalytos, o baudžiamoji atsakomybė už tokią žemės ūkio politiką nenumatyta. Todėl bus daugiau naudos, jeigu dabar žvalgysimės ne į praeitį, bet į ateitį ir ieškosime naujų galimybių“, – ramino kylančias aistras B.Markauskas.

Iškreipta paramos tvarka

ŽŪM svarsto vienam KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ projektui paramą mažinti iki 50 tūkst. eurų. Tokiu atveju likusiomis lėšomis pasinaudotų daugiau ūkių. Tačiau ar ūkininkai pritars šiai idėjai?

Daug kritikos sulaukė paramos sistema ekologiškų ūkių savininkams.

„Tikrai turėsime keisti paramos skyrimo tvarką, nes jau dabar trūksta 40 milijonų eurų. Taip nutiko todėl, kad paramos tvarka buvo ydinga – numatytos ne išmokos ūkiams stiprinti, bet nuolatinė parama. Niekada neužteks pinigų ekologiniams ūkiams remti nuolat“, – sakė B.Markauskas.

Šia proga ministras prisiminė praėjusią savaitę vykusį susitikimą su ES žemės ūkio komisaru Filu Hoganu. „Komisaras mus kritikavo, kad neapribojome ES paramos stambiems ūkiams, pirmiausia santykinai mažindami tiesiogines išmokas ūkininkams, valdantiems daugiau nei 500 ha“, – sakė jis, tačiau ragino neperlenkti lazdos ir šį kartą.

Jam pritarė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Andriejus Stančikas: „Siūlau apsvarstyti galimybę daugiau tiesioginių išmokų skirti ne mažiau nei 30 hektarų žemės turintiems ūkiams, bet ūkiams, kurių dydis –nuo 10 iki 30 ha.“

„Seimo nario L.Balsio pasiūlymas valstybei gali atnešti per 400 mln. eurų nuostolių“, – sakė Č.Tallat-Kelpša.

„Seimo nario L.Balsio pasiūlymas valstybei gali atnešti per 400 mln. eurų nuostolių“, – sakė Č.Tallat-Kelpša.

Vargas dėl saugiklių

Europos Komisija (EK) 2015 m. kovo 26 d. prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo procedūrą Nr. 2015/2021, nes Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyti ES rinkai nebūdingi kvalifikaciniai reikalavimai siekiantiesiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. EK įspėjo, kad Lietuvoje galiojantys reikalavimai prieštarauja laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės principams. Siekdama nutraukti pažeidimo procedūrą ŽŪM parengė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektą.

„Valstiečių laikraštis“ jau rašė, kad per pastaruosius trejus metus Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės įsigijo tik du kitų ES šalių piliečiai. Taigi pavojaus varpais buvo skambinama be reikalo. Kita vertus, gresia 670 tūkst. eurų bauda.

„Žemės ūkio ministerija siūlo palikti reikalavimus, kurie susiję su pirmumo teise žemės nuomotojams ir gretimų žemės sklypų savininkams. Kaip ir reikalauja EK, siūlome palengvinti kvalifikacinius reikalavimus: fiziniams asmenims siūlome palikti reikalavimą turėti registruotą ūkininko ūkį, o juridinis asmuo 50 proc. pajamų turės gauti iš žemės ūkio veiklos“, – sakė ŽŪM Žemės teisės skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Dumčiūtė.

Tačiau ar Seimas įstatymo papildymams pritars? Pavyzdžiui, Seimo KRK pirmininkas A.Stančikas tikino, kad dabar galiojantys reikalavimai buvo naudingi: „Įstatymas gal ir netobulas, tačiau galime džiaugtis, kad žemė netapo spekuliacijos objektu. EK įspėjimą gavo šešios ES narės. Pavyzdžiui, vengrai neplanuoja reikalavimų atšaukti. Neverta skubėti ir mums.“

ŽŪR taryba domėjosi naujaisiais ŽŪM tikslais ir priemonėmis jiems pasiekti.

ŽŪR taryba domėjosi naujaisiais ŽŪM tikslais ir priemonėmis jiems pasiekti.

Nori palaidoti žemės ūkį

ŽŪR tarybos narių kantrybę vėl išbandė Seimo narys Linas Balsys. Gaila, kad jis neišdrįso atvykti į ŽŪR tarybos narių posėdį. Taigi L.Balsys 2017 m. sausio 12 d pakartotinai įregistravo Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 str. pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma uždrausti veisti, auginti ir žudyti gyvūnus dėl jų kailio.

„Nenustebčiau, jeigu jis pasiūlytų uždrausti veisti, auginti ir žudyti kiaules ir galvijus“, – ironiškai reagavo LPGA pirmininkas J.Vilionis.

Gal žvėrelių augintojai valstybės ekonomikai neuždirba reikšmingos naudos? Kaip tik atvirkščiai. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) duomenimis, šalies kailinių žvėrelių augintojai kasmet eksportuoja produkcijos už bemaž 150 mln. eurų (tai sudaro net 5 proc. Europos kailių rinkos produkcijos) ir ūkiuose sukuria per 3 500 darbo vietų. Be to, kailinių žvėrelių verslas glaudžiai susijęs su kitomis verslo šakomis: žvėrelių šėrimui sunaudojama apie 60 mln. t maisto atliekų iš skerdyklų ir žuvies perdirbimo įmonių. L.Balsio šalininkai sako, kad augintojų metinės pajamos – 50 mln. eurų.

Pasak LŽAA vadovo Česlovo Tallat-Kelpšos, ES daugiausia kailinių žvėrelių užaugina Danija bei Lenkija ir Olandija, o ketvirtą vietą užima Lietuva, per metus pasaulinei rinkai pateikianti apie 2 mln. kailiukų.

Jeigu L.Balsio pasiūlymui Seimas pritartų, valstybė žvėrelių ūkių savininkams ir ūkiuose dirbantiems asmenims dėl prarastų pajamų turėtų kompensuoti apie 400 mln. eurų.

Bendroji žemės ūkio produkcija, tenkanti vienam žemės ūkio naudmenų hektarui (Eur).

2016 m. – 760,

2017 m. – 805,

2018 m. – 840,

2019 m. – 870,

2020 m. – 900.

Namų ūkio, esančio kaime, piniginės pajamos per mėnesį (Eur)

 

2016 m. – 765,

2017 m. – 883,

2018 m. – 945,

2019 m. – 1010,

2020 m. – 1085.

ŽŪM