J. Žurauskienės nuotr.

Du dešimtmečius Dalia Emužytė stengėsi įgyvendinti savo svajonę: kūrė pažangų ožkininkystės ūkį ir nuolat ieškojo naujų veiklos formų. Pernai ekologinio ūkio šeimininkė įsteigė svečių namus, kuriuose lankytojai gali susipažinti su veislinių ožkų auginimu ir priežiūra, produkcijos perdirbimu, ožkų sūrių gamyba bei paragauti produktų. Moters planuose – ledai, pagaminti iš ožkų pieno.

Pienas be kvapo

Vilniuje gimusi ir gyvenusi D.Emužytė ūkininkauti Širvintų rajone ėmė atgavusi senelių žemes ir jas iš Kelmės atsikėlusi arčiau Vilniaus. Prieš 20 metų entuziastė savo verslą pradėjo įsigijusi dešimt baltųjų čekų veislės ožkų, duodančių daug, specifinio kvapo neturinčio pieno, ir vieną ožį. Dabar D.Emužytė prižiūri daugiau nei 500 veislinių ožkų bandą. Ūkio šeimininkė prisipažino, kad greito pelno, plėtodama šį verslą, nesitikėjo ir jo laukė 10 metų. Moteris iš ožkų pieno pagal specialias receptūras spaudžia 56 rūšių sūrius. Pavasarį asortimentą papildys dar keliomis naujomis rūšimis. Sūriai parduodami ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuojami į užsienį.

Pasak D.Emužytės, mūsų šaliai tapus euro zonos nare ir nuvertėjus pinigams, ekonominė žmonių padėtis suprastėjo, o Lietuvos ūkininkų gaminamos produkcijos suvartojama mažiau. Todėl pastarieji turi kruopščiai apgalvoti, kaip ir ką gaminti, bei sugebėti savo produkciją parduoti. „Ne viską padariau, ką buvau suplanavusi. Koją pakišo ekonominiai sunkumai. Be to, nauja veikla reikalauja naujų įgūdžių, dar turiu daug ko išmokti, o svarbiausia – sukurti darnią komandą, nes vienas lauke ne karys“, – sakė ožkų ūkio šeimininkė.

D. Emužytė atviravo, kad Ožkos metais Dievas negailėjo dovanų. J. Žurauskienės nuotr.

Svečių namai

Pašnekovė pabrėžė, kad pastaruoju metu ūkininkams vien iš žemės ūkio produkcijos, jeigu ji pačių neperdirbama, išgyventi sunku. Tad jie turi pasiūlyti kuo įvairesnį produktų ir paslaugų asortimentą. D.Emužytė ilgus metus brandino mintį įkurti svečių namus, kurių lankytojai galėtų paragauti įvairiausių patiekalų iš ožkų sūrio, pieno, ožkienos bei jų čia pat nusipirkti. O atvykusieji iš toliau – ir pernakvoti. Šią svajonę moteriai pavyko įgyvendinti praėjusiais, Ožkos, metais, pasinaudojus Europos Sąjungos parama.

„Ožkos metai man buvo labai geri. Iš Dievulio gavau daug dovanų, įgyvendinau svajonę“, – džiaugėsi ūkininkė. Naujieji svečių namai jau sulaukė nemažai lankytojųir iš Lietuvos miestų bei kaimų, ir iš užsienio – Japonijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Norvegijos, Amerikos, Indijos, Rusijos. Ūkyje rengiamos edukacinės programos įvairaus amžiaus žmonėms. Pavasarį iš ožkų pieno bus pradėti gaminti ledai. D.Emužytė prasitarė, kad kitais metais lankytojų patogumui nuo greitkelio Vilnius–Panevėžys iki svečių namų planuojama nutiesti privažiavimo keliuką.

Naujieji svečių namai jau sulaukė nemažai lankytojų ir iš Lietuvos miestų bei kaimų, ir užsienio. J. Žurauskienės nuotr.

Ragauja ir žvėrys

Žiemą D.Emužytės ūkyje ožkų būna mažiau nei šiltuoju metų laiku, mat nemaža dalis ožiukų yra sunaudojami mėsai. „Esame vienintelis ūkis, populiarinantis ožkieną ir jos produktus. Auginti pieninius ožiukus mėsai – nuostolinga, nes jie išgeria daug pieno, kuris yra sūrių gamybos pagrindas. Tačiau ateityje, manau, ūkininkai pradės auginti ir mėsines veisles“, – sakė pašnekovė.

J. Žurauskienės nuotr.

Kalbėdama apie savo augintinius moteris pasakojo, kad ožkienos, avienos, vištienos prisiragauja ne tik jos svečių namų lankytojai, bet ir vilkai, lūšys, lapės bei vanagai. Pernai žvėrys ūkyje išpjovė 15 ožkų. Šiemet nuostolis šiek tiek mažesnis. Pasak ūkininkės, praėjusiais metais jos augintinės negalėjo laisvai ganytis, nes aplink ganyklą šmirinėjo ir ožkų tykojo laukiniai žvėrys. Nors už vilkų padarytą žalą kompensuojama, niekas neatlygins prarastos produkcijos bei nerimo, dėl augintinių saugumo.

D.Emužytė prisipažino nežinanti, kaip kovoti su vilkų ir lūšių keliamu pavojumi. „Domėjausi, kas gali apsaugoti bandą nuo laukinių žvėrių. Šunys to padaryti negali. O rasti piemenų, kurie vaikščiotų iš paskos ir saugotų, taip pat neįmanoma. Be to, jiems būtų reikalingas iginklas“, – guodėsi ūkininkė.

Remiama veikla

Šiais metais valstybė parėmė ožkų laikytojus, kurie norėjo pagerinti turimų bandų kokybę. Jie gavo 30 proc. kompensaciją už grynaveislių gyvulių, įvertintų aukščiausia klase ir įrašytų į kilmės knygą, įsigijimą. Be to, ūkininkai, auginantys ožkas, už kiekvieną ožką ir ožkavedę gauna išmokas. Todėl D.Emužytė viliasi, kad ateityje atsiras daugiau stambių ūkių, kurie užsiims veisline ožkininkyste ir orientuosis į produkcijos gamybą. Juolab kad ožkų pieno gaminių paklausa yra didelė. Pasak ūkininkės, jais ypač domisi užsieniečiai ir net pageidauja didelių kiekių.

J. Žurauskienės nuotr.

„Skatinčiau jaunimą pasidomėti šia sritimi ir imtis darbo. Iš vienos veislinės ožkos per metus galima primelžti 800–1200 kg pieno. Iš 10 l pieno galima pagaminti 1 kg sūrio“, – sakė D.Emužytė. Ji patarė žmonėms, siekiantiems didesnio pelno ir greitesnių pajamų, verslą pradėti nuo 25 ožkų ir dviejų ožių. Paklausta, kokios yra grynaveislių gyvulių kainos, ūkininkė teigė, kad pigiausiai ožką galima įsigyti už 200–250 eurų. „Žmonėms, perkantiems gyvulius užsienyje, patarčiau neapsigauti. Būtina išsireikalauti kilmės dokumentus ir sertifikatus. Veisėjai privalo turėti sveikos bandos statusą. Įvežti gyvulius turi teisę tik vežėjo statusą turintis vežėjas, kitaip atgabentų gyvulių niekas negalės įteisinti. Labai svarbu, kad gyvuliai būtų sveiki“, – pabrėžė ekologinio ožkų ūkio savininkė.

J. Žurauskienės nuotr.

D.Emužytė rekomendavo įsigilinti ir į mėsinės ožkininkystės sritį, pasidomėti dietinės mėsos savybėmis. Pasak jo, mėsinė ožkininkystė – perspektyvi žemės ūkio šaka, nereikalaujanti labai daug investicijų. „Prižiūrėti mėsines ožkas gana paprasta, jų nereikia nei melžti, nei kirpti. Vis dėlto, kad ką darytum, jeigu nori pasiekti gerą rezultatą, privalai turėti žinių ir nusiteikti sunkiam darbui“, – tikino pašnekovė ir ateinančiais metais norintiems atlikti visus darbus bei džiaugtis rezultatais patarė keltis su gaidžiais.

Ožkų skaičius

2013 m.    13 598

2014 m.    13 832

2015 m.    12 991

2016 m.    13 526

Statistikos departamentas