Mokslininkų tyrimai: lauko grybai (pūkuoti) ir sandėlio grybai (žali ir melsvi).

Šį sezoną daugelio grūdų augintojų piniginėse atsirado skylučių, per kurias, tikėtina, galėjo išbyrėti keli milijonai eurų. Supirkėjų laboratorijose ant ūkininkų parduodamų grūdų buvo pastebėta juodų taškelių. Dėl šios priežasties supirkimo kaina sumažinta nuo 1 euro už t, nes įtarta, kad tai mikotoksinų požymis. Grūdų augintojai atsipeikėjo tik pasibaigus sezonui ir į pagalbą pasitelkė mokslininkus.

Nebuvo laiko aiškintis

Dėl juodų taškelių nukentėjo daugelis šalies grūdų augintojų. Tokių žymių supirkėjai rado ir ant šiuolaikiškai ūkininkaujančių ūkių derliaus. Vienas iš nukentėjusiųjų – kretingiškis ūkininkas Stasys Sandaras.

„Grūdai kaip grūdai. Aš net nepastebėjau tų taškelių. Apie juos sužinojau iš supirkėjų. Kiekviena bendrovė taikė skirtingas nuoskaitas. Esmė tokia – jeigu mėginyje būdavo nustatomas daugiau nei 1 proc. grūdų su juodais taškeliais, supirkimo kaina būdavo sumažinama 1 euru už t. O buvo ir tokių ūkių, kuriuose juodais taškeliais buvo pažymėta net 6 proc. derliaus“, – guodėsi žemaitis.

Nuimant derlių nebuvo laiko aiškintis, tačiau įdomu, kad grūdų supirkėjai iš Latvijos į juodus taškelius ant grūdų nekreipė dėmesio.

„Nujaučiau, kad čia nešvarus reikalas, bet derliaus nuėmimo metu dėl kelių eurų už toną nebuvo laiko ginčytis, ne tas rūpėjo, o dabar ir mokslininkai patvirtino, kad supirkėjai mus apmovė“, – prisipažino Stasys.

Juodų taškelių diagnozė

Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) susizgribo aiškintis baigiantis sezonui ir į pagalbą pasitelkė Žemdirbystės instituto (ŽI) mokslininkus, kad šie atliktų tyrimus. LGAA mokslininkams pristatė 11 mėginių iš Ignalinos, Kaišiadorių, Panevėžio, Kėdainių bei Raseinių rajonų.

Atvežtus grūdus ŽI mokslininkai suskirstė į pažymėtus juodais taškeliais, pažeistus fuzariozės ir sveikus. Atvežtuose mėginiuoe nustatyta nuo 0,1 iki 1,4 proc. fuzariozinių grūdų, nuo 0,9 iki 6,4 proc. grūdų su juodais taškeliais, bet absoliuti dauguma grūdų buvo visiškai sveiki.

ŽI mokslininkų tyrimai parodė, kad fuzarioziniai grūdai buvo 100 proc. užteršti deoksinivalenoliu (DON), o grūdų su juodais taškeliais užterštumas DON gerokai mažesnis. Nustatyta, kad iš 11 mėginių tik viename kvietrugių mėginyje (iš Raseinių r.) DON užterštumas viršijo reglamente nustatytą ribą. Pagal EK reglamentą Nr. 1881/2006 leidžiama deoksinivalenolio (DON) norma yra iki 1250 µg/kg.

„Suradę 1 proc. grūdų su juodais taškeliais supirkėjai iš mano piniginės nugvelbė po eurą už toną“, – guodėsi 550 ha ūkį Kretingos r. turintis S.Sandaras.

Taigi kas tie juodi taškeliai?

„Juodų taškelių iki praėjusio sezono dažniausiai pastebėdavome ant kukurūzų ar šiaudų liekanų laukuose. Šio sezono ypatybė – juodi taškeliai ant grūdų. Paaiškėjo, kad tai yra F.graminearum lytinė stadija. Tokio pobūdžio problemą užfiksavo ir JAV Mičigano universiteto mokslininkai. Paaiškėjo, kad tokie grūdai nesusiję su intensyvia mikotoksinų gamyba, tačiau jie gali būti infekcijos šaltinis“, – sakė ŽI Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Audronė Mankevičienė.

Taigi tokių grūdų nepatartina naudoti sėklai.

Nesileis mulkinami

Dėl kokios priežasties ant grūdų atsiranda juodų taškelių?

Tyrimas parodė, kad pateiktuose grūdų mėginiuose dominavo ir sandėlių grybai. Ką tai reiškia?

„Grūdų nuėmimo laikas buvo drėgnas, todėl tikėtina, kad jie nebuvo pakankamai išdžiovinti, galbūt nepakankamai išvalyti. O gal mėginiuose sumaišyti su senais grūdais?“ – svarstė mokslininkė.

Tačiau LGAA direktorius Ignas Jankauskas patvirtino išvadą: „Tyrimas atliktas, nustatyta, kad tiesioginio ryšio tarp juodų taškelių ir grūdų užkrėtimo mikotoksinais nėra. Juodi taškeliai gali būti infekcijos šaltinis, tačiau naudoti pašarams tokius grūdus galima nesibaiminant, jokių pavojingų medžiagų juose nėra.“

Taigi dėl šios priežasties perdirbėjai artėjantį sezoną jau negalės skaičiuoti nuoskaitų. Kitu atveju LGAA oficialiai pareikalaus pateikti duomenis, kad tokius grūdus jų supirkėjai ir pasaulinėje rinkoje pardavė pigiau.

„Grūdai su juodais taškeliais nesusiję su intensyvia mikotoksinų gamyba, tačiau jie gali būti infekcijos šaltinis“, – sakė dr. A.Mankevičienė.

Kontroliuos griežčiau

Nors tyrimus atlikę mokslininkai šiek tiek nudžiugino grūdų augintojus, tačiau labai džiaugtis sėkme nevertėtų. Štai FAO duomenimis, nuo 2001-ųjų mikotoksinai užteršė 25–30 proc., o 2012 m. – jau 50 proc. visų pasaulyje užaugintų javų derliaus.

Mokslininkai mikotoksinų didėjimo tendenciją sieja ne tik su klimato kaita, bet ir su glifosato (raundapo) naudojimu bei minimaliu žemės įdirbimu. Akivaizdu, kad globalizacija didina invazinių mikroorganizmų riziką. Didžiausias mikotoksinų protrūkis Europoje fiksuojamas kas 12–14 metų.

Lietuvoje jų protrūkis užfiksuotas 1996–1998 m. Tada nustatyta, kad grūdai buvo užteršti Fusarium grybais ir mikotoksinais, ypač zearalenonu. Kaltė suversta iš Ukrainos importuotiems grūdams. Tik 2005-aisiais, Žemės ūkio ministerijos užsakymu vykdant mikotoksinų monitoringą išryškėjo, kad ir lietuviškų grūdų mėginių užterštumas siekė 97–100 proc., tačiau nustatyta koncentracija buvo nedidelė. 2012–2013 m. didesnė mikotoksinų koncentracija aptikta vasarinių javų grūdų mėginiuose.

2013 m. Lietuvoje vykdyto monitoringo duomenimis, 9 proc. vasarinių kviečių mėginių užteršti DON ir ZEA, kurių koncentracija viršijo EK reglamento Nr.1881/2006 normą.

Be kita ko, pasaulinėje rinkoje vis dažniau užsimenama apie bioterorizmo tikimybę, taigi reikalavimai ir kontrolė bus tik griežtinami.

Iš EK rekomendacijos „Dėl grūduose ir jų produktuose esančių Fusarium toksinų prevencijos ir jų koncentracijos mažinimo“

• Derlių nuimti kietosios brandos metu (nevėlinti derliaus nuėmimo), nes dėl vėlyvo derliaus nuėmimo gali smarkiai padidėti mikotoksinų koncentracija grūduose.
• Reikia užtikrinti, kad būtų galimybė laiku naudoti grūdų džiovinimo įrangą, jeigu derliaus negalima nuimti, kai grūdų drėgnis yra apie 15–16 proc.
• Būtina sekti grūdų drėgnį. Derliaus nuėmimo metu reikia stengtis nepažeisti grūdų ir vengti jų sąlyčio su dirvožemiu.
• Labai svarbu išvalyti grūdus, kad kuo mažiau jų liktų susiraukšlėjusių, pažeistų.
• Grūdus reikia vėdinti, kad jie neperkaistų ir, jeigu įmanoma, nereikėtų maišyti grūdų partijų, kurių užkrėtimo rizika gali būti skirtinga.
• Sandėliuoti reikėtų iki saugaus drėgnio (13–14 proc.) išdžiovintus grūdus.
• Pageidautina, kad sandėliavimo patalpose cirkuliuotų oras, būtų palaikoma vienoda temperatūra.
• Reikėtų reguliariai sekti sandėliuojamų grūdų temperatūrą. Padidėjusi temperatūra gali įspėti apie grūduose vykstančius mikrobiologinius procesus arba signalizuoti, kad jie apkrėsti vabzdžiais.