Asociatyvi nuotr.

Kiekvienam bulvių augintojui rūpi išauginti gausų, skanų ir sveiką derlių. Todėl pats laikas pasirinkti tinkamą veislę ir kokybišką sėklą kartu nepamirštant sėjomainos ir kitų reikalavimų.

Nusprendžia augintojai

Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Ukmergės biuro vadovės Vilmos Kačinskienės, bulviasodis visada priklauso nuo pavasario ankstyvumo, dirvos drėgnumo ir kitų sąlygų. Bulvės, palyginti su kitais augalais, dygsta lėtai ir joms sudygti reikia daugiau šilumos. Todėl jas geriausia sodinti, kai dirva 10–20 cm gylyje įšyla iki 7–8 °C. Ši temperatūra būna tuomet, kai vidutinė paros temperatūra pakyla aukščiau 8 °C.

Kokių veislių bulves auginti, nusprendžia patys augintojai, dažniausiai atsižvelgdami į rinkos poreikį. Kiekvienais metais išleidžiamame Nacionaliniame augalų veislių sąraše yra gausybė veislių. Iš jų vieni renkasi tų veislių bulves, kurios virdamos greičiau sukrinta, kiti atvirkščiai.

„Žmonės renkasi pagal savo skonį, todėl sudėtinga išskirti, kurios bulvės skaniausios ir geriausios“, – pabrėžė V.Kačinskienė. Didžkukuliams virti geriau tinka krakmolingesnės bulvės (jose yra iki 24 proc. krakmolo). Daugiausia krakmolo sukaupia vėlyvesnių veislių bulvės.

Sėjomainos taisyklės

Anot V.Kačinskienės, auginant net nedidelius plotus bulvių būtina laikytis sėjomainos. Parinkus tinkamus priešsėlius, bulves galima apsaugoti nuo per dirvą plintančių ligų ir kenkėjų. Svarbiausia, kad maistui auginamos bulvės į tą patį lauką sugrįžtų po 3–4 metų pertraukos.

Geriausi bulvių priešsėliai – žiemkenčiai po daugiamečių žolių arba sideralinių augalų. Nepatariama šalia bulvių pasėlio auginti bulvinių šeimos augalų (pomidorų, baklažanų). Bulvės geriausiai dera tuomet, jei jos būna auginamos po ankštinių daržovių (pupų, pupelių, lubinų ir kt.). Tinkamiausios bulvėms priesmėlio ir priemolio dirvos. Svarbu, kad žemė būtų puri, nes požeminėms bulvių dalims reikia daug deguonies. Šios daržovės gerai dera ir drėgnesnėse smėlio dirvose, jei pakanka maisto medžiagų. Bulvės gali būti auginamos ir durpynuose. Joms netinka tik šlapios dirvos. Šakniagumbiai geriausiai auga, kai dirvos pH siekia 5–6.

Bulvių sodinimas

V.Kačinskienės teigimu, į hektarą maistui ir pramoniniam perdirbimui auginamų bulvių lauką reikėtų pasodinti ne mažiau kaip 60 tūkst. gumbų. Juos būtina sodinti ne mažesniais nei 70 cm tarpueiliais 25–30 cm atstumu tarp gumbų eilėje. Tuomet augalai suformuos didelį lapų paviršių ir gaus kuo daugiau šviesos. Sunkesnėse dirvose bulvės sodinamos iki 8 cm, lengvesnėse – apie 10 cm gylyje. Negiliai pasodintas bulves būtina kuo anksčiau apkaupti, kol jos nesukrauna žiedinių pumpurų. „Jei augintojai sodina padaigintus gumbus, rekomenduojama juos įterpti giliau. Tokiu būdu daigai bus apsaugoti nuo staigių temperatūros svyravimų“, – sakė LŽŪKT Ukmergės biuro vadovė. Prieš sodinimą bulvių gumbus reikėtų suskirstyti į tris grupes: smulkius (35–50 g), vidutinius (51–80 g) ir stambius (81–110 g). Pastebima, kad stambesni gumbai išaugina stipresnius daigus, susiformuoja stipresni kerai ir gaunamas didesnis derlius. Nerekomenduojama sodinti labai smulkių gumbų, skaldyti didelių bulvių. Esant galimybei, geriau sodinti nepjaustytus gumbus. Supjausčius gumbas pažeidžiamas, susidaro didelė tikimybė jam užsikrėsti įvairiomis ligomis. Bulvė save „gydo“, o ne mezga daigelius, todėl sulėtėja vystymasis.

Rekomenduojama sodintin nepjaustytus gumbus, kad nepersineštų ligos.

Kokybiškas derlius

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Elmininkų bandymų stoties direktoriaus Kęstučio Rainio, gausų ir kokybišką derlių užtikrina sertifikuota bulvių sėkla. „Sertifikuota sėklą neišvengiamai reikėtų atnaujinti kas 4 metus. Tačiau daugeliui tai finansiškai sudėtinga. Todėl siūlyčiau kiekvienam smulkiajam augintojui kiekvienais metais nusipirkti nors dalį sertifikuotos sėklos. Pramoniniuose bulvių ūkiuose reikėtų kiekvienais metais jai skirti bent pusę ploto, o kitą pusę galima apsodinti ir žemesnės kategorijos sėkla“, – sakė K.Rainys ir pridūrė, kad sertifikuotą sėklą būtina dažnai atnaujinti, nes vakarietiškos intensyviai auginti skirtos bulvės greitai išsigimsta. Mokslininkas priminė, kad, sodinant nesertifikuotą sėklą, ypač po bulvėms auginti nepalankių gamtos sąlygų, pagausėja grybinių ir bakterinių ligų. Virusai ir kenkėjai daro neigiamą poveikį gumbams, pastebimi ir fiziologiniai jų defektai: supleišėjimai, deformacijos ir dygimo energijos stoka. Visos minėtos priežastys lemia bulvių dygimo ir vystymosi spartą.

Ligos ir kenkėjai

LAMMC Elmininkų bandymų stoties direktoriaus teigimu, sodinant nesertifikuotą sėklą, bulves apninka kenkėjai, užpuola ligos. Bulvėms pakenkia karantininiai bulvių kenkėjai – bulviniai nematodai, kolorado vabalai, amarai ir spragšių lervos. Daugiausia nuostolių augintojams padaro bulvių maras. Paprastai šios ligos sukėlėjas grybas pavasarį užkrečia bulvių daigus. Kitas infekcijos plitimo kelias – per dirvą, kai sukėlėjo sporos iš sergančių gumbų per dirvos vandenį užkrečia kitus augalus. Taip plintant ligai, jau anksti pavasarį būna pirmine infekcija užkrėstų ir sergančių bulvių kerų. Neretai bulvių gumbus, daigus ir stiebų žemutinę dalį pažeidžia rizoktoniozė. Ligos sukėlėjas yra tipingas dirvožemio grybas, kurio vystymasis tiesiogiai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Vyraujančia bulvių liga laikomas sausasis puvinys. Jį sukelia žaizdų parazitai – įvairūs Fusarium genties grybai. Šlapiojo puvinio sukėlėjai – bakterijos ir grybai. Gumbai bakterine infekcija gali užsikrėsti dar augdami lauke arba nuimant derlių ir sandėliuojant. Anot K.Rainio, bulves neretai pažeidžia ir neparazitinės ligos, atsirandančios bulvių vegetacijos metu arba gumbus laikant sandėliuose: geležligė, gumbų tuščiaviduriškumas, minkštimo pajuodavimai, odelės sutrūkinėjimas ir kitos.

V. Kačinskienė sakė, kad augintojai patys nusprendžia kokias bulvių veisles auginti, dažniausiai atsižvelgdami į rinkos poreikį.

Sertifikuota sėkla

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai „Valstiečių laikraščio“ skaitytojus informavo, į ką turi atkreipti dėmesį vartotojai, norintys įsigyti sertifikuotos bulvių sėklos. Pirmiausia sėklinių bulvių fasuotės turi būti paženklintos oficialiomis etiketėmis (augalo pasais). Etiketės spalva rodo sėklinių bulvių kategoriją. Superelitinių Sąjungos PBTC ir Sąjungos PB klasių sėklinių bulvių etiketė balta, su violetine 5 mm pločio įžambia juosta nuo kairiojo į dešinį apatinį kampą. Elitinių Sąjungos S, Sąjungos SE ar Sąjungos E klasių sėklinių bulvių etiketės baltos. Sertifikuotų Sąjungos A ir Sąjungos B klasių sėklinių bulvių – mėlynos.

Lietuvoje išaugintas ir sertifikuotas sėklines bulves rinkai tiekia sėklininkystės ūkiai, kuriuos prižiūri Augalininkystės tarnyba. Atestuoti dauginamosios medžiagos tiekėjai yra šie: Petras Vasiliauskas, Edas Sasnauskas, Stasys Petrošius, Gintautas Dominas, UAB „Šaka“ ir LAMMC Vokės filialas. Sėklinių bulvių sertifikavimas – labai sudėtingas procesas, susidedantis iš kelių etapų: laukų, skirtų sėklinėms bulvėms dauginti dėl cistas sudarančių nematodų, tikrinimo; sėklinių bulvių pasėlių aprobavimo; sėklinių bulvių mėginių paėmimo ir ištyrimo; tinkamo sėklinių bulvių laikymo saugykloje (atskirai pagal veisles, kategorijas, klases ir auginimo lauką), sėklinių bulvių fasavimo ir ženklinimo tikrinimo, gumbų kokybės ištyrimo ir sėklinių bulvių sertifikato išdavimo. Akivaizdu, kad tokiems iššūkiams ryžtasi ne taip daug atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų.

Sėklines bulves rinkai tiekia ir augalų dauginamosios medžiagos platintojai, parduodantys iš atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų įsigytas sertifikuotas sėklines bulves.

Vartotojams rekomenduojama būti itin budriems, nes sėklinėmis bulvėmis pripažįstamos tik tos, kurios auginimo metu buvo tikrintos dėl augalų sveikatingumo ir oficialiai perėjo visus sertifikavimo etapus ir kurių  fasuotės paženklintos oficialiomis etiketėmis (augalo pasais) bei išduotas sėklinių bulvių sertifikatas.

Viena iš Augalininkystės tarnybos veiklos sričių yra augalų sveikatingumo būklės priežiūra. Itin daug dėmesio skiriama augalų dauginamajai medžiagai, kuri bus tiekiama rinkai. Rinkai negalima tiekti nepaženklintų, atidarytų sėklinių bulvių fasuočių. Jeigu turgavietėse prekiaujama sėklinėmis bulvėmis, kurių fasuotės nepaženklintos etiketėmis (augalo pasais), pažeistos ar atidarytos, prašome apie tai pranešti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos regioniniam skyriui ar paskambinti „Pasitikėjimo linijos“ telefonu (8 5) 270 80 80 ar el. paštu info@vatzum.lt

Derliaus garantas – sertifikuota sėkla

Rugilė Malinauskienė, „Vfarm“ – Petro Vasiliausko ūkio komercijos vadovė

Bulvių augintojai vis dar nesugeba įvertinti kokybiškos bulvių sėklos reikšmės, todėl neretai vietoje sėklinių bulvių jie sodina atrinktas mažas, kiaulines bulves, kurios nėra sėklinės. Dažnai vartotojai neaiškios kilmės, ligotos, neatitinkančios fitosanitarinių reikalavimų „bulvių sėklos“ įsigyja turguose. Neatsakingai pasirinkę sėklą, jie susiduria su rimtomis problemomis: būna prastas derlius, išsigimsta gumbai, platinamos ligos kaimyniniams pasėliams ir pan. Todėl augintojams noriu priminti: gero derliaus galima sulaukti tik pasodinus sertifikuotas sėklines bulves. Tik sertifikuota dauginamoji sėklinė medžiaga yra jūsų derliaus garantas. „Vfarm“ ūkyje sertifikuojame sėklinę-dauginamąją medžiagą, kurią parduodame ne tik tiesiogiai ūkininkams, bet ir sėklų parduotuvėse. Lietuvoje sėklinės bulvės, atitinkančios ES dauginamajai medžiagai keliamus reikalavimus, dauginamos vienus metus, daugiausia – dvejus. Veislės geriau prisitaiko prie mūsų sąlygų. Daugiausia rinkai tiekiame A kategorijos („pirmojo atsėlio“) bulves, labai retais atvejais – B kategorijos („antrojo atsėlio“). Virusinėms ligoms atsparesnės ir populiaresnės bulvių veislės labai ankstyva Adora (daiginimui, pirmojo derliaus startas), ankstyvosios Vineta (viena populiariausių Lietuvoje), Campina (įspūdingas derlius, nereikli dirvožemiui), vidutinio ankstyvumo Laura (raudona odele, nebijanti drėgmės pertekliaus ir sausros), El mundo (tinkanti ekologiškai auginti). Žmonės jas gali auginti ir kelerius metus. Jautresnės ligoms bulvių veislės neretai išsigimsta ir po metų, todėl patariame sėklą nuolat atnaujinti.