Redakcijos archyvo nuotr.

Praėjusį savaitgalį afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas nustatytas dar šešiuose namų ūkiuose Šalčininkų, Lazdijų, Panevėžio, Pasvalio r. Viename iš jų gyvūnai buvo laikomi nelegaliai, nedeklaravus kiaulių laikymo vietos, o, atliekant tyrimą kito smulkiojo augintojo ūkyje, miške netoli fermos rasta išmesta dėl AKM kritusios kiaulės gaišena.

Nuostolių besibaiminantys stambieji kiaulių augintojai siūlo smulkiesiems ūkininkams, kurie savo tvartuose augina po kelias kiaulaites, išmokėti kompensacijas ir uždrausti auginti šiuos gyvulius. Bet ar tai vienintelis būdas sustabdyti AKM plitimą?

Didieji prieš mažuosius

Savo pasiūlymą stambieji kiaulių augintojai motyvuoja tuo, kad AKM protrūkiai dažniausiai pasitaiko ten, kur nesilaikoma paprasčiausių higienos taisyklių. Sustabdyti ligos plitimą išnaikinant ją platinančius šernus ar bent jau stipriai apribojant jų populiaciją, kad užkratas nepatektų į mažąsias kiaulių fermas, anot Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktoriaus Algio Baravyko, – sunkiai įgyvendinama užduotis. „Užtenka, kad patektų mažas šernienos dešros gabalėlis ar peilio nuoplovų. Kas gali užtikrinti, kad visi kiaulių augintojai laikysis taisyklių ir kiek tam reikėtų kontrolierių?“ – teigia LKAA direktorius.

Kadangi, perdavus informaciją apie naujus AKM atvejus bet kokio dydžio kiaulių ūkyje Europos Komisijai, ji nustato naujas šios ligos zonų ribas, kur besiverčiantiesiems kiaulininkyste taikomi itin griežti apribojimai, pasak verslininkų atstovo, kiaulių augintojai patiria didelių nuostolių.

„Jeigu į tą zoną pateks kitas smulkusis laikytojas, didelės bėdos nebus. Bet jei į šią zoną pateks stambus kompleksas, verslas patirs didelių nuostolių, nes iš jo nebus galima išvežti kiaulienos produktų, nesvarbu, kad tame komplekse auginamos kiaulės bus visiškai sveikos. Nors AKM protrūkių užfiksuota tik keliuose rajonuose, per trejus metus išleista 2,4 mln. eurų,– sako A.Baravykas ir priduria: –Mums negaila, tegul laiko mažieji tas kiaules, bet ar mūsų valstybė dėl 50 kiaulių turi mokėti tokias sumas ir ar tie augintojai, kurie kelia pavojų aplinkiniams, turėtų jas auginti?“

LKAA direktorius pripažįsta, kad didžiuosiuose ūkiuose taip pat pasitaiko AKM protrūkių. Vis dėlto, pasak jo, mažuosiuose ūkiuose jie gerokai dažnesni, todėl verslininkai ir siūlo neleisti jiems auginti kiaulių ir išmokėti kompensacijas. „Jeigu nieko nedarysime, sudegsime visi, todėl turime įvertinti, kiek sveria vienas ir kitas sektorius pinigais, ir susitarti, ką gelbėjame – 10 tūkst. augintojų, laikančių 40 tūkst. kiaulių, ar 100 augintojų, laikančių 500 tūkst. kiaulių ir sukuriančių 6 tūkst. darbo vietų“, – teigė A.Baravykas.

Smulkieji kiaulių augintojai teigia, kad stambieji siekia atsikratyti konkurentų.

„Stambieji kaltina smulkiuosius, nes nėra kas juos gina. Jie nori sunaikinti smulkiuosius augintojus ir steigti kompleksus kaip Danijoje. Kompensacija problemos neišsprendžia. Kaip kaimo žmones galima palikti be tokio tradicinio verslo kaip kiaulininkystė? Šimtus metų juo verčiamės. Lietuvoje ir taip jau nebėra 5 tūkst. kaimų, o jeigu kiaules išnaikinsime, visai kaimų Lietuvoje neliks“, – sako Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis.

Jis pritaria, kad vienas iš būdų mažinti pavojų – naikinti šernus, ir pasigenda didesnio medžiotojų indėlio. Kita vertus, žmonėms reikia daugiau aiškinti, kokį pavojų kelia AKM. „Turime daugybę institucijų, kurios galėtų kontroliuoti ligos plitimą. Žmones galima pripratinti laikytis reikalavimų, nes jie suinteresuoti auginti kiaules. Tačiau grasinimais ir baudomis remti prie sienos nereikia, nes tampa dar blogiau – kiaulės imamos slėpti“, – savo nuomonę išsakė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas.

Ne bausti, o padėti

Siekiant, kad AKM užkratas nepatektų į fermą, anot V.Juodsnukio, smulkiesiems ūkininkams daugiau galėtų padėti valstybė. „Daugelis ūkininkų naudoja savo paruoštus pašarus, juos termiškai apdoroja, bet Vyriausybės programoje reikėtų numatyti paramą mažiesiems, kad jie galėtų laikytis biosaugos reikalavimų. Jei smulkieji dabar bus priversti pasitraukti, į šią sritį jie nebegrįš ir AKM atsitraukus“, – sako jis.

Kad smulkiesiems ūkininkams reikia paramos, pritaria ir ūkininkas, buvęs žemės ūkio ministras, o dabar Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius. Pasak jo, viena iš priežasčių, kodėl smulkieji ūkininkai slepia gyvulius, yra baimė, kad juos uždraus auginti. Kita priežastis – jie neturi tiek pinigų, kad galėtų įrengti visus reikalavimus atitinkančias biosaugos priemones. „Blogai, kad jie nutarė tiesiog užkasti, bet reikėtų daugiau aiškinti, o mažiau bausti. Jeigu tik bausime, nei kiaulių, nei vištų kaimo tvartuose nebeliks“, – pabrėžia K.Starkevičius.

K. Starkevičius

Paklaustas, ar stambieji augintojai gali būti suinteresuoti išstumti mažuosius, jis sakė, kad tokia tendencija yra. „Stambiesiems mažieji – ne konkurentai, bet kyla grėsmė, kad nuo mažo tvarto užsikrės didelis. Todėl jie suinteresuoti, kad žmonės aplinkui neaugintų kiaulių. Vis dėlto didieji patys turėtų pasirūpinti profilaktika ir pagalvoti, kaip žmonėms kompensuoti nuostolius. Jei mažųjų neliktų – tai būtų didžiulė netektis. Be to, reikėtų dar didesniam žmonių būriui mokėti socialines išmokas, o dabar jie bent maisto užsiaugina“, – kalbėjo K.Starkevičius.

Nerimas dėl nedeklaruotų kiaulių

K.Starkevičiaus nuomone, galbūt vertėtų peržiūrėti riboto šernų šėrimo koncepciją, kad ieškodami maisto jie neplėstų savo teritorijos, o židinius būtų galima lokalizuoti. Jo teigimu, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) galėtų pasidomėti tarptautine patirtimi. Ši tarnyba, pasak K.Starkevičiaus, kiaulių augintojams turėtų padėti suvokti, kaip reikia saugotis nuo AKM, nes pakelėse atsiduriančios nedeklaruotos kiaulės rodo, kad ūkininkams trūksta sąmoningumo, o VMVT nepakankamai kontroliuoja padėtį.

Nelegalaus kiaulių laikymo atvejai kelia nerimą ir VMVT direktoriui Dariui Remeikai. „Tai, kad nelegaliai kiaules laikančiuose ūkiuose nustatomi AKM židiniai, patvirtina, jog šių gyvulių deklaravimas, nuolatinė kontrolė ir biosaugos priemonių laikymasis yra kiekvieno ūkininko pagrindinė pareiga ir atsakomybė“, – sako jis.

D. Remeika

VMVT informavo, kad, miške netoli fermos radus dėl AKM kritusios neregistruotos kiaulės gaišeną, Šalčininkų rajone pradėtas patikrinimas, nes specialistai įtaria, jog ir daugiau šių apylinkių gyventojų gali jas laikyti nelegaliai. O lazdijiečiui, nelegaliai laikiusiam kiaules ir nedeklaravusiam jų laikymo vietos, gali tekti sumokėti baudą. Be to, toks ūkininkas, nugaišus nedeklaruotai kiaulei, netenka teisės kreiptis dėl nuostolių, patirtų likviduojant AKM židinį, kompensavimo.

Vis dėlto, kaip teigia D.Remeika, kol bus šernų ir kol jų bus arti kiaulių laikymo vietų, tol rizika, kad į ūkį pateks AKM virusas, bus didelė. Vasara, kai žmonės dažniau eina į mišką, ji dar labiau išauga.

„Jei pavyktų pasiekti, kad biosaugos reikalavimų ir mažuose, ir dideliuose ūkiuose būtų laikomasi idealiai, rizika būtų minimali, nes priemonių yra daug: aptvėrimai, įėjimo ir išėjimo kontrolė, nuo graužikų saugantis pašarų sandėliavimas ir kita. Prie vieno ūkio šernai buvo priėję kelių šimtų metrų atstumu, bet ūkininkams pavyko apsaugoti savo kiaules. Vadinasi, tai įmanoma. Tačiau kiekvienas žmogus turėtų būti sąmoningas. Tenka pripažinti – kuo daugiau žmonių dirba, tuo sunkiau pasiekti, kad kiekvienas elgtųsi beveik kaip operacinėje“, – sakė jis.

VMVT vadovas pabrėžė, kad įprastai gaišenos vežamos į Rietavo utilizavimo įmonę, bet ji neįstengtų apdoroti tokio didelio skaičiaus gyvūnų, be to, juos vežant kyla dar didesnis pavojus ligai plisti. „Esant išskirtinėms sąlygoms, Europos Sąjungos reikalavimai ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija leidžia užkasti nugaišusius gyvūnus specialiai numatytose vietose, kaip tai buvo padaryta Beržų komplekse“, – aiškino jis ir pridūrė, kad pastarojo meto įvykiai skatina dar daugiau dėmesio skirti žmonių švietimui bei dar labiau sugriežtinti kontrolę.

Kad kontrolės ir švietimo trūksta, patvirtina ir prėjusio šeštadienio (rugpjūčio 5 d.) „Valstiečių laikraščio“ publikacija „Kiaulių kapinynas šiurpina Šilių kaimą“, kur aprašoma, kaip beveik 25 tūkst. AKM užsikrėtusių kiaulių gaišenų buvo sumestos į vandeniu apsemtas duobes ir užkastos netoli gyvenamųjų namų. Visą šią procedūrą smalsiai stebėjo ir fotogradavo vietos gyventojai, drąsiai vaikštantys aplinkui. Apie kokią kontrolę tuomet galima kalbėti?

Teorinis modelis neveikia

Bronius Markauskas, žemės ūkio ministras

Yra teorinis modelis, kaip stabdyti AKM plitimą: išnaikinti pagrindinius ligos platintojus šernus, užtikrinti, kad ir stambiuose, ir smulkiuose ūkiuose būtų laikomasi biosaugos reikalavimų, ir griežtai kontroliuoti eksportą, importą bei gyventojų įvažiavimą į ūkius, kuriuose laikomos kiaulės, bei išvažiavimą iš jų. Jeigu šių taisyklių būtų laikomasi 100 proc., teoriškai galėtume pasiekti, kad užkratas nebūtų platinamas. Vis dėlto šių priemonių efektyvumu abejoja net mokslininkai, o praktiškai situacija yra dar liūdnesnė.

Todėl svarbiausias dalykas – tiek stambiuose, tiek smulkiuose ūkiuose laikytis registracijos ir identifikacijos taisyklių bei saugos reikalavimų. Savivaldybėms buvo skirta lėšų, kad gyventojams būtų paaiškinta šių reikalavimų svarba, bet vis tiek pasitaiko ligos protrūkių. Tai kelia nerimą.

Norėčiau pasakyti, kad neleisime išstumti smulkiųjų augintojų, bet turime įvertinti ir naudą, ir žalą. Galime pareikalauti iš tų ūkininkų, kurie turi po 2–3 kiaules, kad jie įgyvendintų visas biosaugos priemones, bet ar jie jų laikysis? Net sukontroliuoti turbūt būtų neįmanoma. Todėl reikėtų atsiriboti nuo emocijų ir pripažinti, kad užkasti keliasdešimt tūkstančių kiaulių – didesnė ekonominė grėsmė.

Lietuvai AKM plitimą pavyko pristabdyti. Anksčiau šios ligos plitimo greitis buvo 200 km per metus, o mes jau ketvirti metai su ja gyvename ir visa šalies teritorija dar nėra apimta. Nereikia turėti iliuzijų, kad AKM greitai pasitrauks, nes jo zona plečiasi, tačiau sustabdyti ir lokalizuoti šią ligą galima.

Rasa Žuolytė