Scanpix nuotr.

Spalio 21 d. Briuselyje įvyko tiesioginių išmokų ekspertų grupės posėdis, kurio metu valstybės-narės pristatė informaciją apie Tiesioginių išmokų (TI)  avansų mokėjimą savo šalyse. Lietuva sėkmingai pasinaudojo galimybe pradėti mokėti TI avansus net nebaigusi patikrų vietoje ir šiuo aspektu sublizgėjo tarp kitų valstybių. Mokamų avansų dalis siekia iki 70 proc. galutinių išmokų dydžio.

Tačiau ne visos valstybės pasirinko šį kelią. Danija, Vokietija, Estija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Didžioji Britanija, Austrija, Olandija ir Malta nusprendė tiesioginių išmokų avansų nemokėti.

Kai kurios šalys vis dar nėra nusprendusios, ar mokėti avansus. Kitos planuoja mokėti tik pagal vieną iš paramos schemų. Čekija ir Latvija ketina mokėti tik pagrindinę išmokos dalį, o Bulgarija – tik susietąją paramą.

Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Vengrija jau įpusėjo avansų mokėjimą, tuo išsiskirdamos iš kitų šalių. Avansai šiose valstybėse mokami pagal visas įmanomas tiesioginių išmokų paramos schemas, kuriose administracinės patikros baigtos: pagrindinę išmokos dalį, žalinimą, pirmuosius hektarus ir susietąsias išmokas už melžiamas karves bei baltyminius augalus.