15min. nuotr.

Lengvatiniu akcizu apmokestintas dyzelinas skiriamas visų ES valstybių žemdirbiams, tačiau bendrą jų kiekį kiekviena gali paskirstyti pagal savas taisykles. Atrodytų, problemų neturėtų kilti. Tačiau lietuviai ūkininkai, skirtingai nuo Vakarų Europos šalių žemdirbių, turi būti budrūs, kad kuo mažiau lengvatinio dyzelino patektų į vadinamųjų sofos ūkininkų žemės ūkio technikos bakus.

Naudojimas skandinaviškai

Prieš dvejus metus lietuvių ūkininkų grupė svečiavosi Suomijos ūkiuose. Šiaulietį ūkininką Liutaurą labai domino, kaip mūsų kaimynai naudojasi lengvatiniais degalais, t. y. dyzelinu, kuriam numatytas mažesnis akcizo mokestis.
„Lengvatinį dyzeliną naudoju griežtai laikydamasis taisyklių, šiuos degalus galiu naudoti tik dirbdamas žemės ūkio darbus ir tik savo ūkyje. Nė metro už ūkio ribų!“ – nemirksėdamas tikino lietuvius ūkininkus netoli Helsinkio ūkininkaujantis suomis.
Bekalbant į kiemą įvažiavo ūkininko sūnaus vairuojamas traktorius. Jaunasis suomis negirdėjo, kokią pasaką lietuviams ūkininkams sekė jo tėvas, todėl prie jo prišokusiems lietuviams, tarp jų ir Liutaurui, prasitarė, kad buvo išvykęs pagelbėti už 15 km nuo ūkio įsikūrusiam savo bičiuliui ūkininkui. Tiesiog pagelbėjo iš vieno sandėlio pervežti grūdus. Kur įsipylė degalų?
„Mes ūkyje turime degalų atsargų“, – ranka parodė į mobilią degalinę ūkininko sūnus.
Jaunasis suomis nesuprato, kodėl lietuviai šypsodamiesi susižvalgė. Taigi mažiausia šešėline ekonomika besididžiuojančios Suomijos oficialiai pateikiamus duomenis reikėtų vertinti atsargiai. Viena pranešama Briuseliui, o visai kitaip elgiamasi iš tikrųjų.

Reikia ne tik gamybai

Po ilgų diskusijų pagaliau ir Lietuva, regis, pradėjo elgtis pagal nerašytas ES taisykles. Ką reiškia „nerašytas“? Štai neseniai Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) skyrių vadovai susitiko su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Ekonomikos departamento Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vyriausiuoju specialistu Aušriu Kučinsku. Jis bandė paaiškinti, kaip, remiantis Vyriausybės nutarimu Nr. 667 „Dėl gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai“, pasikeitė įsigijimo taisyklės. Iš klausimų valdininkui buvo galima padaryti išvadą, kad ne mažiau kaip 30 proc. skyrių vadovų nežinojo minėtų taisyklių niuansų. Kas jau kas, o LŪS skyrių vadovai turėtų tikrai gerai išmanyti su žemės ūkiu susijusius įstatymus. Taigi galima tik spėlioti, kokia nežinojimo košė yra šiai organizacijai nepriklausančių narių galvose.
„Nutarimą reikia taip pakeisti, kad dyzeliną galėtume naudoti žemės ūkio veiklai, o ne tik žemės ūkio gamybai. Pavyzdžiui, kad galėtume grūdus vežti ne tik iš lauko į sandėlius, bet ir iš sandėlių į grūdus superkančius elevatorius“, – siūlė ūkininkas, nežinodamas, kad beldžiasi į atidarytas duris.
„ŽŪM su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) suderino žemės ūkio darbų, kuriems galima naudoti lengvatinį dyzeliną, sąrašą. Į jį įtraukti ir grūdų realizavimo darbai, pavyzdžiui, grūdų nuvežimas iki grūdų elevatoriaus. Svarbiausia, kad ūkininkai pigesnius degalus gali naudoti darbams su pirminiais, neperdirbtais, produktais“, – sakė A.Kučinskas.

Dvi galimybės

Ne paslaptis, kad ūkininkų apetitas auga bevalgant. ES šalyse paprastai žemdirbiams numatytas lengvatinis dyzelinas skiriamas arba pagal nustatytas normas, arba yra žymimas. Kodėl Lietuvoje nustatomos ir normos, ir dar jis žymimas?
„Taip, yra galimybė pasirinkti. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje lengvatiniu akcizu apmokestinti degalai nežymimi, bet nustatyta visiems vienoda 86 l už turimos žemės hektarą norma, neatsižvelgiant į tai, ką augini. Be to, Lenkijoje akcizo mokestis yra kompensuojamas, t. y. ūkininkas įsigyja degalų už visą kainą, o ūkinių metų pabaigoje liepos 1 d. akcizo mokestis kompensuojamas. Tačiau yra vienas niuansas – turime pasirinkti: mažiau nežymėtų degalų arba daugiau žymėtųjų“, – pripažino A.Kučinskas.
Mūru stojo LŪS pirmininkas Jonas Talmantas: „Mes net nediskutuokime apie mažesnį kiekį. Mes siūlome mažiau lėšų išleisti kontrolės sistemai. Jeigu valstybė nusprendė ūkininkui skirti tam tikrą kiekį degalų, tai ir viskas, nereikia jų dažyti. Taip sutaupytume lėšų ir kontrolės sistemai, ir cheminėms medžiagoms, skirtoms degalams žymėti.“
„Galime pasiūlyti tokį variantą EK, bet abejoju, ar bus pritarta“, – sakė A.Kučinskas.

Atseikėjo per mažai
Gyvulininkystę pasirinkę Zarasų rajono ūkininkai dejavo, kad šį sezoną gavo mažiau lengvatinio dyzelino nei tikėjosi. Kodėl taip nutiko? Todėl, kad norėjo kaip geriau, o pavyko kaip visada.
„Mūsų kraštuose žemės nenašios, žolės nėra daug. Kai augini mėsinius galvijus ekstensyviai, o vienam galvijui reikia 3 ha pievos, supranti, kad degalų normą gauni mažesnę nei ankstesniais metais. Ypač skundžiasi pievas atnaujinantys ūkininkai. Pavyzdžiui, auginant liucernas, dobilus, tą patį lauką reikia pjauti tris kartus. Todėl dyzelino ir neužtenka“, – aiškino LŪS Zarasų skyriaus vadovas Darius Viliūnas.
Kita bėda, kad vidutinis galvijų skaičius skaičiuojamas remiantis praėjusių metų duomenimis. O ką daryti ūkininkui, jeigu jis per einamuosius metus gerokai padidino bandą?
„Tokiais atvejais galėtume numatyti išimtį. Pavyzdžiui, jeigu einamaisiais metais ūkininkas padidino galvijų bandą daugiau nei 20 proc., jam turėtų būti leista VMI patikslinti gyvulių skaičių“, – siūlė D.Viliūnas.
A.Kučinskas sakė, kad tokia išimtimi norėtų pasinaudoti ir vadinamieji sofos ūkininkai, todėl padaugėtų kontrolės. Ar apsimokės imtis tokių veiksmų?
LŪS Plungės skyriaus vadovas Marijus Kaktys jam pritarė: „Mano žiniomis, vis dar sudaromos fiktyvios sutartys. Sofos ūkininkai deklaruoja, kad parduos pašarus, ir reikalauja, kad būtų padidintos lengvatinių degalų normos. Taigi siūlykime atsargiai.“
Kokia išeitis? Pasak J.Talmanto, yra vienintelė išeitis – visuotinis pajamų deklaravimas. D.Viliūnas pasiūlė sugrįžti prie reikalavimo, kad būtų kontroliuojami ne tik parduodantieji žemės ūkio produkciją, bet ir ją perkantieji.
„Pavyzdžiui, perkantieji privalėtų turėti tam tikrą kiekį gyvulių ar perdirbimo įrenginius. Ir dar – didesni nei 5 000 eurų atsiskaitymai turėtų būti daromi tik per bankus. Tada sofos ūkininkai negalėtų pasinaudoti lengvatiniais degalais“, – siūlė D.Viliūnas.

GAZOLIŲ, SKIRTŲ NAUDOTI ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ GAMYBAI, KIEKIŲ VIENAM MATAVIMO VIENETUI SĄRAŠAS
lent
(Šaltinis: ŽŪM)

* Vidutinis metinis auginamų grybų plotas, kai ūkis augina grybus ir gamina substratą kitiems ūkiams.
** Vidutinis metinis auginamų grybų plotas, kai ūkis augina grybus, o substratą perka iš kitų ūkių.
***SG – sutartinis gyvulys. Gyvūnai perskaičiuojami į sutartinius gyvulius pagal žemės ūkio ministro nustatomus koeficientus.
Vidutinis metinis praėjusiais ūkiniais metais Ūkinių gyvūnų registre registruotas gyvūnų skaičius apskaičiuojamas „Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai“ įsigijimo taisyklių 4.3 papunktyje nustatyta tvarka.
**** Vidutinis metinis praėjusiais ūkiniais metais Ūkinių gyvūnų registre registruotas bičių šeimų skaičius apskaičiuojamas „Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai“ įsigijimo taisyklių 4.4 papunktyje nustatyta tvarka.