Redakcijos archyvo nuotr.

Pasibaigus pagrindiniam žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo etapui, paaiškėjo, kokias žemės ūkio kultūras pasirinko auginti ūkininkai, o kokių atsisakė. Stipriai sumažėjo krapų, kurie pernai buvo populiarūs dėl neproporcingai didelių išmokų, augintojų, kai kuriuose regionuose sėta mažiau vasarinių kviečių.

Suvalkiečių ūkiai nestambėjo

Šiemetis pagrindinis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo etapas seniūnijose prasidėjo balandžio 10 d. ir truko iki birželio 6-osios. Paraiškas pateikti pavėlavę pareiškėjai tai dar gali padaryti iki liepos 1 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma bus mažinama 1 proc.

Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Eugenijaus Alesiaus teigimu, šioje savivaldybėje vėluojančiųjų pateikti paraiškas skaičius nedidelis – iki birželio 6 d. jų buvo nepateikę apie 60 ūkininkų. Pasėlius iki birželio 6-osios Marijampolės savivaldybėje deklaravo 2 141 žemės ūkio subjektas – 113 mažiau nei pernai. Deklaruotų pasėlių plotas šiek tiek viršija 46 tūkst. ha. Palyginti su praėjusiais metais, jis sumažėjo 800 ha. Didžiausią – 14,4 tūkst. ha – plotą šioje savivaldybėje užima žieminiai kviečiai. Apie 8,5 tūkst. ha deklaruota pievų ir ganyklų. Išaugo ankštinių kultūrų plotai – jų šiemet deklaruota 4,6 tūkst. ha.

„Šiais metais labai išaugo dviejų kultūrų – vasarinių miežių ir žieminių rapsų – plotai. Cukrinių runkelių auginama panašiai kaip ir pernai – beveik tūkstantis hektarų“, – sakė E.Alesius.

Ūkininkų sprendimą keisti auginamas kultūras lėmė gamtos siųsti išbandymai. Tiesa, iš klaidų pasimoko ne visi žemdirbiai. Nors pernai dalis žiemkenčių iššalo, Marijampolės ūkininkų laukuose vis dar vyrauja ne vasarinės, o žieminės kultūros.

„Valstiečių laikraščio“ paklaustas, kodėl šiemet Marijampolės savivaldybėje deklaruotas mažesnis pasėlių plotas, E.Alesius teigė, jog taip nutiko dėl to, kad dalis žemės, kurią naudoja ir deklaruoja ūkininkai, yra valstybės, bet jos naudojimas nėra tinkamai įteisintas.
Kaip pavyzdį jis paminėjo atvejus, kai žmogus valdo 3 ha asmeninio ūkio žemės, bet neturi tai patvirtinančių dokumentų, nes šie nėra iki galo sutvarkyti. Tačiau pats jis tos žemės nedirba, leidžia naudotis kitam ūkininkui. Tokiais atvejais ūkininkas tokio žemės ploto deklaruoti negali.

Planuojama, kad šiemet pasėlius deklaravusiems Marijampolės žemės ūkio subjektams bus išmokėta apie 6,5 mln. eurų tiesioginių išmokų.

Dzūkai ir žemaičiai

Alytaus rajone šiemet iki birželio 6 d. pasėlius deklaravo 4 874 pareiškėjai – 438 mažiau nei pernai.

Alytaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius „Valstiečių laikraščiui“ pabrėžė, kad šiemet 2,127 tūkst. ha sumažėjo ir deklaruotų pasėlių plotas. 2017-aisiais iki birželio 6 d. Alytaus rajone deklaruota 60,2 tūkst. ha pasėlių. Daugiausia sėjama žieminių kviečių (12,4 tūkst. ha), vasarinių kviečių (2,98 tūkst. ha), žieminių rapsų (2 tūkst. ha) ir vasarinių miežių (1,9 tūkst. ha). Pievos ir ganyklos užima 27,1 tūkst. ha.

S.Supranavičiaus teigimu, deklaracijų nespėjo pateikti apie 50 šio krašto ūkininkų. Preliminariais skaičiavimais, šiemet Alytaus rajono žemdirbiams bus išmokėta apie 10 mln. eurų tiesioginių išmokų.

Telšių rajono savivaldybėje iki birželio 6 d. pasėlius deklaravo 3 388 subjektai – 154 mažiau nei pernai. Iki liepos 1 d. deklaracijas dar gali pateikti 55 pareiškėjai.

Deklaruotų pasėlių plotas šiemet sudaro 58,9 tūkst. ha – 372 ha daugiau nei 2016-aisiais. Šiemet Telšių rajono žemdirbiai daugiausia deklaravo pievų ir ganyklų – 23,8 tūkst. ha, nes Telšių rajone daugiausia užsiimama gyvulininkyste. Tiesa, galutiniai duomenys paaiškės pasibaigus papildomam deklaravimo laikui.
Šiemet Telšių rajono ūkininkai vasarinėms kultūroms skyrė 7,7 tūkst. ha, žieminėms – 8,9 tūkst. ha.

„2016-aisiais žemdirbiams išmokėta 5,9 milijono eurų tiesioginių išmokų, panašiai turėtų būti atseikėta ir šiemet“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Skaistė Sadonytė.

Populiarios ankštinės

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus patarėjas Šarūnas Celiešius „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad šiemet Lietuvoje iš viso deklaruota 2,86 mln. ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių. „Nors per pagrindinį deklaravimo laikotarpį šiais metais deklaruota šiek tiek mažiau žemės ūkio naudmenų ir pasėlių nei pernai, tikėtina, kad, baigus rinkti paraiškas iš jas pateikti vėluojančių pareiškėjų, bendras deklaruotas plotas bus toks pat ar netgi didesnis nei praėjusiais metais“, – teigė jis.

Pasak Š.Celiešiaus, šiemet žemdirbiai dažniausiai deklaravo žirnius, žieminius rapsus, vasarinius miežius, vasarinius ir žieminius kviečius, žieminius kvietrugius, pievas, avižas, juodąjį pūdymą, pupas. Tokie pat augalai dominavo ir praėjusių metų deklaracijose.

Tiesa, Š.Celiešiaus teigimu, kai kurių deklaruojamų augalų plotai, palyginus pernykščius ir šiemečius duomenis, skiriasi. Šiais metais labiausiai išaugo grikių plotai – jų deklaruota 64 tūkst. ha, t. y. 1,4 karto, arba 18,9 tūkst. ha daugiau nei pernai. Taip pat daugiau sodinta žieminių rapsų – deklaruota 37,5 tūkst. ha, arba 1,3 karto daugiau nei praėjusiais metais. Šiemet 16,6 tūkst. ha padidėjo ir žirnių plotas.

Šiais metais labiausiai – 49,3 tūkst. ha – sumažėjo vasarinių kviečių. Jų deklaruota 205 tūkst. ha. Ganyklų ir pievų deklaruota 41,9 tūkst. ha, vasarinių miežių 28,8 tūkst. ha, žieminių kvietrugių 16,7 tūkst. ha mažiau nei pernai.

Iš naujai įvestų augalų rūšių daugiausia deklaruota hibridinių kviečių (1,4 tūkst.) ha ir petražolių (69 ha).

Šiemet net 3,4 karto (iki 0,2 tūkst. ha) išaugo moliūgų plotas, linų padaugėjo beveik 2 kartus (iki 0,47 tūkst. ha), apie 1,6 karto daugiau pasėta dobilų – 26,3 tūkst. ha.

Krapų šiais metais deklaruota apie 4 kartus mažiau (0,17 tūkst. ha), o vasarinių kvietrugių plotas sumažėjo ketvirtadaliu (iki 11,7 tūkst. ha).