Redakcijos archyvo nuotr.

Pastaruoju metu dažnai girdime sąvoką „veislinis triušis, tačiau dažnas triušių augintojas netgi nežino, kuo skiriasi veislinis triušis nuo neveislinio, kodėl veislinio gyvūno kaina yra gerokai aukštesnė. Taip pat neretam kyla klausimas, kodėl tos pačios veislės triušis gali kainuoti ir 30, ir 250 eurų. Pabandykime išsiaiškinti.

Išvesti geriausi

Veisliniai gyvūnai augintojų išvesti kryptingai užsiimant selekcija ir atranka. Sistemingai dirbant ir atidžiai parenkant kryžminti geriausius individus, pasižyminčius norimomis savybėmis, buvo sukurtos triušių veislės, kurios viena nuo kitos skiriasi tam tikrais požymiais. Bendra tai, kad siekiant, jog būtų užtikrinti svarbūs požymiai – spalva, dydis, ausų forma ir t. t., – panaudotas giminingas kryžminimas. Aukščiausias veislininkystės darbo pasiekimas yra išvesta nauja ar patobulinta esama veislė. Pavyzdžiui, mėsos produkcijai gauti dažniausiai auginamos specializuotos triušių veislės: Burgundijos, Kalifornijos, Naujosios Zelandijos baltieji. Kailiams geriausiai tinka trumpaplaukiai reksų veislės triušiai. Norint gauti daug mėsos ir geros kokybės kailį, verta auginti Vienos mėlynuosius, pilkuosius, juoduosius, baltuosius, Didžiąsias šinšilas, Didžiuosius šviesiai sidabrinius triušius, o vilnos produkcijai – Angoros veislės triušius.

Kai kurie augintojai renkasi stambias triušių veisles: Belgijos milžinus, Prancūzijos avinus, Vokietijos dėmėtuosius milžinus ar pan.

Redakcijos archyvo nuotr.

Pagrindinė linija

Užsiimant veislininkyste labai svarbi yra linija, tai yra vieno patino palikuonys (sūnūs, anūkai, proanūkiai ir t.t.), nes jie paveldi tam tikrus ryškius požymius ir sugeba juos perduoti kitoms kartoms. Todėl vienos linijos triušiai pasižymi išskirtiniu dydžiu, kitos – ausų ilgiu, greitu augimu, aukšta skerdenos išeiga, plauko ilgiu, spalva ir t.t. Norint, kad tie požymiai būtų įtvirtinti, t. y., toliau veisiant išliktų pageidaujamos savybės, taikomas giminingas (pageidautina tolimesnis) veisimas. Išvedant linijas svarbu atrinkti jos pradininkus, kurie ryškiai išsiskiria iš kitų augintinių tam tikromis savybėmis

Dažnai girdime triušių augintojus sakant: „Turiu kelias linijas.“ Tai dažniausiai nėra tiesa, nes skirtingų patinų palikuonys dar nėra linija, turinti išskirtinių savybių ir jas sugebanti perduoti savo vaikams.

Pagrindinis veislinio triušio privalumas yra tai, kad išskirtinės jo savybės paveldimos. Veisiant išlieka spalva, kūno sudėjimas, augimo greitis, galvos ar ausų forma ir t. t. Taip pat yra pastebėta, kad skirtingoms veislėms skirtingą įtaką daro laikymo sąlygos, pašarai, skiriasi jų atsparumas ligoms. Kartais dėl genų mutacijos galimi nukrypimai nuo veislės standartų, tačiau grynaveisliams triušiams taip nutinka retai, be to, ir anomalijos dažnai būna panaudojamos naujoms triušių veislėms kurti. Prancūzijoje taip buvo sukurti trumpaplaukiai triušiai reksai, pasitelkus nukrypimus išvesti avinų veislės triušiai su nukarusiomis ausimis.

Apibrėžimas ir registracija

Taigi kas yra veislinis triušis? Pirma, tai gyvūnas, kuris turi kilmės dokumentą, patvirtinantį, kad jo tėvai, seneliai ar proseneliai atitiko veislės standartus ir būdingi požymiai yra perduodami palikuonims. Šiame dokumente yra įrašomi triušio duomenys (veislė, lytis, spalva, ženklinimas, svoris), nurodoma jo genealoginė kilmė, t. y., tėvai, seneliai, proseneliai ir jų duomenys.

Lietuvoje gyvūnų kilmei fiksuoti yra vedama kilmės knyga, o triušių ir vištinių žąsų – kilmės registras (VGVPT viršininko 2010 m. spalio 18d. įsakymas Nr. 1A-62). Registre įrašomi geriausi, be žymesnių nukrypimų triušių veislių atstovai. Kilmės registre fiksuojami triušiai turi būti vertingi veislės savybių tęsėjai ir gerintojai. Todėl juos atrinkti ir įregistruoti turi kilmės registro vedėjas arba kitas pripažintos veislininkystės institucijos paskirtas ekspertas kartu su savininku. Veislinių triušių kilmės registre fiksuojami ir iš kitų šalių įsigyti kilmės dokumentus turintys triušiai. Registre esantys duomenys ypač praverčia augintojui siekiant išvengti giminingo kergimo ar poravimui parenkant invidividus, kurie patys (ar jų giminaičiai), pasižymi tam tikrais požymiais.

Prižiūrinčios įstaigos

Kaip tvarkomas veislinių triušių kilmės registras, kontroliuoja Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija (LKŽTAD) Lietuvoje yra vienintelė oficialiai pripažinta institucija, kuriai Žemės ūkio ministerija 2004 10 24 d. įsakymu Nr. 3D578 (Žin., 2004, Nr. 159-58) suteikė teisę prižiūrėti triušių veislininkystę, vykdyti veislinių triušių apskaitą ir vesti valstybinį kilmės registrą (KR).

Lietuvoje geriausi veisliniai triušiai veisiami veislynuose, kurie yra įtraukti į Gyvūnų veislynų sąrašą (VGVPT viršininko 2015 m. balandžio 22d. įsakymas Nr. 1A-16).

Pagal ES teisės aktus Lietuvos triušininkams nedraudžiama priklausyti kitų šalių (Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos ar pan.) augintojų organizacijoms. Tačiau kitų valstybių augintojų Lietuvos institucijos (Žemės ūkio ministerija, Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) nekontroliuoja, todėl niekas negali garantuoti, kad asmuo priklausantis kurios nors užsienio šalies organizacijai, parduoda tikrai veislinius, atitinkančius veislės standartą, triušius.

Kodėl veisliniai triušiai, kaip ir visi kiti veisliniai gyvūnai, yra brangesni nei neveisliniai? Pirmiausia todėl, kad įsigyti tokį gyvulį kainuoja nemažus pinigus. Ypač kaina išauga, kai perki žinomo augintojo triušį. Pvz., Vokietijoje vienas iš žymiausių Belgijos milžinų augintojų yra E.Krameris, kurio išauginti ilgaausiai jau daug metų laikomi geriausiais šioje šalyje. Aukštų pasiekimų šioje srityje buvo sulaukęs ir jo tėvas. Tai, galima sakyti, triušininkų dinastija. E.Kramerį gerai žino visos Europos, įskaitant ir Rusijos, šios veislės triušių augintojai.

Antra, kaina priklauso nuo parodoje gauto triušio eksterjero įvertinimo. Iš viso triušis gali būti įvertintas 100 balų. Esu matęs daugiausia 98 balais įvertintą gyvūną. Kuo triušio įvertinimas aukštesnis, tuo graužikas geresnis, todėl parodose tos pačios veislės triušio kaina gali skirtis net 5 ar daugiau kartų.

Ką reikia žinoti norint įsigyti veislinį triušį, o ne nusipirkti tik į jį panašų:

1. Išoriškai triušis turi turėti veislei būdingus požymius.
2. Jis turi turėti kilmę patvirtinantį dokumentą. Lietuvoje išduodami originalūs dokumentai, kurie kopijuoti, su draugijos pirmininko ir savininko parašais bei originaliu draugijos spaudu. Visos dokumentų grafos turi būti užpildytos. Kartais pasitaiko, kad Vokietijos, retai Čekijos, parodose pirktiems triušiams neišduodami kilmės dokumentai, pirkėjas gauna tik pirkimo kortelę. Jei pasitaiko, kad jūsų įsigyto triušio tėvas ar motina buvo įvežta iš Vokietijos, tokio gyvūno kilmės pažymėjimo viena pusė gali būti tuščia. Bet kuriuo atveju veislinis triušis turi turėti žinomos kilmės tėvą ar motiną. Pastaruoju metu net Čekijos triušių augintojų išduodamuose dokumentuose kai kurios kilmės pažymėjimo grafos yra tuščios, nes jie yra vokiškos kilmės, tačiau tėvai nėra žinomi.
3. Veislinio triušio ausys turi būti tatuiruotos.
4. Paklauskite pardavėjo, ar triušis, jo tėvai, giminaičiai yra įrašyti į Lietuvos kilmės registrą.
5. Ar triušių augintojas turi veislyno statusą ir ar jo ūkis yra įtrauktas į VGVPT patvirtintų veislynų sąrašą.
6. Ar jis vakcinuotas, kokia vakcina, kada ir koks yra vakcinos veikimo laikotarpis.

Dr. Artūras Stimbirys,

LSMU Veterinarijos akademijos profesorius