Scanpix nuotr.

Praėjusią savaitę į seminarą-pristatymą “Sveikas pienas” rajono Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje rinkosi pienininkyste besiverčiantys rajono ūkininkai ir pieno supirkėjai, veterinarijos gydytojai. Seminaro metu susirinkusieji atnaujino ir papildė turimas žinias apie tai, kaip savo ūkiuose užtikrinti geresnę pieno kokybę, kokiomis priemonėmis kelti karvių produktyvumą, kokios ligos dažniausiai puola šiuos galvijus ir kaip užkirsti kelią jų sergamumui. Taip pat seminaro dalyviams priminta ir apie bene svarbiausius ir labiausiai karvių sveikatingumą, pieno kokybę įtakojančius veiksnius – gyvulių laikymo, jų priežiūros, melžimo bei kitas sąlygas.

Su pienininkystės aktualijomis ukmergiškius supažindino Lietuvos pieno ūkių asociacijos narys dr. Sigitas Japertas. Naudingos informacijos apie tam tikrus reikalavimus ūkininkams pateikė rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. gydytojai-inspektoriai Algimantas Kalesnykas, Danutė Užkurėlytė, Edmundas Dabrickas ir Žilvinas Dirsė.

Daugėja ligų “slapukių”

Pranešimo “Mechanizuoto melžimo įtaka karvių sveikatingumui ir pieno kokybei” autorius lektorius dr. S. Japertas susirinkusiems pasakojo, kokiais būdais galima pasiekti geresnių rezultatų keliant našumą pieno ūkyje, o svarbiausia, kaip ateityje garantuoti ir išlaikyti jo kokybę. Tačiau, kaip prisipažino lektorius, pradžioje ir pačiam reikėjo pasėdėti ne vieną naktį ir pasukti galvą, kad rastų atsakymą, kaip tai padaryti. Mat karvė, pasak S. Japerto, sudėtingas gyvulys, todėl iš karto jį “perprasti” ne taip paprasta…

Po ilgų tyrimų, gilinimosi į pieno kokybę sąlygojančius veiksnius, specialistas dabar moko kitus, kaip pasirūpinti savo karvutėmis, kad jos duotų kuo daugiau sveikesnio pieno. Kaip sakė svečias, ūkininkai turi būti itin atidūs savo maitintojoms. Nes šeimininkų aplaidumas – nekokybiška karvių melžimo įranga, nevisavertis pašaras, profilaktinių tyrimų vengimas, švaros ir higienos reikalavimų nepaisymas atveria vartus galvijų užkrečiamosioms ligoms, kurios, deja, ne visuomet plika akimi matomos.

Būtent taip gali atsitikti karvei susirgus tešmens uždegimu (mastitu), ypač, jei ji serga slaptuoju, kitaip dar vadinamu “akluoju”, mastitu, kurį galima įtarti, pavyzdžiui, jei sumažėja pieno. “Šio susirgimo bakterijos aptinkamos tik specialiais ekspres diagnostikos testais, kurie taikomi visiškai pamelžus karvutę. Mat pradėjus ją melžti, šios bakterijos dar nebus “matyti”, – dėstė lektorius. Beje, vieno tokio testo kaina – 8 centai. Kitaip tiriamas klinikinis mastitas. Jo krešuliukai pasirodo jau pirmuosiuose pieno lašuose.

Apskritai karvių susirgimų slaptuoju mastitu skaičius per dvylika metų mūsų šalyje padidėjo. Pagal 1996 metų duomenis, šios ligos užkratas buvo aptiktas 46 proc. karvių. Tuo tarpu šiais metais slaptuoju mastitu serga 55 proc. šių galvijų. Panašus sergamumas slaptuoju mastitu yra ir kaimyninėse šalyse. Tiesa, yra tokių valstybių, kuriose šių susirgimų skaičius neviršija 25 procentų.

Tešmens uždegimas gali atsirasti karvę melžiant nekokybiška melžimo įranga, dėl kurios į pieno liauką gali patekti šimtai įvairiausių mikroorganizmų, kurie ne tik sparčiai dauginasi, bet ir sugeba karvės organizme net po stipraus antiobotikų kurso dar labai ilgai tūnoti. Beje, S. Japertas sakė, kad šalies ūkininkai vis dar labiau pasikliauna ne mikrobiologiniais tyrimais, o gydymu vaistais. Ir tai jų didžiausia klaida. “Tik tiriant galima įsitikinti, ar tikrai gyvulys užsikrėtęs, kurią stadiją pasiekusi liga. Apskritai gyvulių ligų profilaktikai nereikėtų taupyti pinigų. Priešingu atveju būtų tas pat, jei tvarte laikytume po bombą…” – pastebėjo specialistas.

Smunka pieno kokybė

Dažnai besilankantis Vokietijoje ir bendraujantis su vietiniais ūkininkais S. Japertas pasakojo, kad ten pienininkystė vystosi gera link-me. Šioje valstybėje laikomasi principo, kad karvių melžimo įranga privalomai vertinama du kartus metuose. Ši paslauga iš dalies yra remiama valstybės. Vokiečiai tai motyvuoja taip: jei karvės bus gerai melžiamos, jos duos daugiau sveiko pieno, žmonės taip pat gaus didesnes pajamas. Tokiu būdu valstybės biudžetas ir įvairūs paramos fondai irgi sutaupys dalį lėšų, ūkininkams nereikės mokėti išmokų ir t.t.

Jei sergančios karvės pieno viename mililitre yra apie 200 tūkst. somatinių ląstelių, pieno ji duoda apie 2,5 proc. mažiau nei įprastai. Didelį karvių sergamumą vis dar sąlygoja minėtos priežastys. Keisčiausia, anot lektoriaus, tai, kad Lietuvoje karvių susirgimų pasitaiko net ekologiniuose ūkiuose. Tai buvo nustatyta tyrimų metu. Pavyzdžiui, ūkininko, kuris laiko 18 karvių, trys gyvuliai buvo užsikrėtę mastitu. O ištyrus įprastiniame ūkyje 25 karves, sveikos buvo tik trys. Tokių kaip šie pavyzdžių yra daugybė. Be to, kai karvės organizmas kovoja su į tešmenį įsiskverbusiais mikroorganizmais, iš kraujo į pieno liauką patenka ir leukocitai, somatinės ląstelės, kurios juos naikina. Kitaip tariant, tokiu būdu galvijo organizmo imuninė sistema kovoja su bakterijomis. Tad karvei susirgus tešmens uždegimu, somatinių ląstelių 1 ml pieno padaugėja šimtais tūkstančių ar net milijonais. Tuo tarpu sveikos karvės piene “gerųjų” ląstelių gali būti tik iki 200 tūkstančių 1 ml pieno. Apskritai vidutiniškai šalies ūkiuose pieno mililitre yra apie 600 tūkst. somatinių ląstelių.

Tai tik dar kartą patvirtina, kodėl šalyje gaunama labai mažai maistingo ir vertingo pieno, kuris turėtų baltymų, riebalų bei kitų žmogui reikalingų medžiagų. Deja, piene jas keičia, net iki kelių tūkstančių kartų, didėjantis fermentų, kurių paprastai turėtų būti vos keletas, skaičius. Tad, pasak S. Japerto, pieno kokybės vertė labai stipriai krenta.

Išeitimi iš tokios Lietuvoje susidariusios situacijos, S. Japerto manymu, galėtų būti investicijų į pieno ūkį didinimas: “Tai būtų didžiausias indėlis, nes tik sveikos karvės duos gerą pieną”.

Svarbiausia – pašarai ir higiena

Supažindinęs susirinkusius su karvių susirgimais, jų priežastimis, svečias aiškino ir apie kovos su jais būdus bei priemones. Visų svarbiausia – tinkamai subalansuoti karvių šėrimą. Tik tuomet galvijai galės kaupti vertingas maisto atsargas, kurios vėliau pateks į pieną. Paprastai ūkininkai sako pastebėję, jog pavasariop, išvedus karves į ganyklas, sumažėja jų pieno riebumas. Anot S. Japerto, taip nutinka todėl, kad karvės tuomet gauna mažiau baltyminio pašaro, nuo kurio pienas būna geras bei riebus. Specialistas sakė, kad norint kiekvieną dieną iš karvės gauti po 30 litrų skanaus ir sveiko pieno, reikia nepagailėti bent 12 litų karvių pašarams.

Mažinti karvių sergamumą taip pat padėti gali ir melžėjo higiena. “Žmonės įpratę tešmenis plauti vandeniu. Tačiau reikėtų įsidėmėti, kad su kiekvienu vandens lašu tešmenyje gali kauptis tik daugiau bakterijų. Todėl reikia naudoti tik tam skirtas, specializuotas putas ir pašluostes, – higieniškus produktus ukmergiškiams demonstravo svečias. – Taip pat būtina pirmąsias pieno čiurkšles numelžti į atskirą indą.”

Viena didžiausių klaidų, kurias dažnai daro ūkininkai, ta, kad karvės yra nuolat permelžiamos. Kaip sakė S. Japertas, melžti “sausą” karvę – tai tas pat, kaip atkelti vartus įvairioms infekcijoms. Melžimą baigti rekomenduojama, kai tešmenyje dar lieka apie 200-300 ml pieno.

Susirgus bent vienai karvei, ją reikia atskirti nuo kitų ir gydomus galvijus pažymėti.

Seminare patirtimi dalijosi Vaivadiškiuose pienininkyste užsi-imantis vienas stambiausių Vilniaus apskrities ūkininkų Sigitas Razvadauskas. Fermoje daugiau nei 200 galvijų laikantis ūkininkas sakė, jog kiekvienąkart po melžimo atliekama dezinfekcija. Karvės šeriamos itin gerai subalansuotu pašaru. Ūkio šeimininko teigimu, žolė pjaunama laiku, kad joje kuo daugiau būtų maistinių medžiagų. Anot S. Razvadausko, nuo šio pavasario iki rudens pradžios, kai buvo tiriamos jo karvės, viename pieno mililitre buvo aptikta apie 300 tūkst. somatinių ląstelių. Tačiau pradėjus galvijus šerti žiemos pašaru, jų sumažėjo iki 240 tūkst. 1 ml pieno.

Vengia tyrimų

Rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. gydytoja inspektorė D. Užkurėlytė dar kartą atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, jog tik sveikos karvės duos sveiką pieną. Nes kuo prastesnis pienas, tuo daugiau jį reikia pasterizuoti. Po ilgų apdirbimo procesų jo kokybė dar labiau nukenčia. Todėl kiekvienas pieno ūkis turi būti sudaręs sutartį su privačiu veterinarijos gydytoju, kuris konsultuotų ūkininkus, gydytų gyvulius, aiškintų, kaip juos stebėti, kad būtų laiku nustatytas mastitas. Vyr. gydytoja-inspektorė ūkininkams patarė, jog su ūkį aptarnaujančiu veterinarijos gydytoju taip pat vertėtų pasitarti, kokius tyrimus reikia atlikti, perkant gyvulį.

D. Užkurėlytės teigimu, norintiems patikrinti galvijų sveikatingumą, kiekvieną antradienį tarnyba teikia tokią paslaugą – karvių pieno mėginiai siunčiami į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją Vilniuje. Deja, anot vyr. gydytojos-inspektorės, iki šiol tokia galimybe yra pasinaudoję tik kai kurie rajono ūkininkai.

Kaip sakė specialistė, protingai ieškant priežasčių gyvulių susirgimus galima visiškai panaikinti. Todėl ūkininkai turi dažniau konsultuotis su veterinarijos gydytojais, bet ne su kaimynais. Nes kuo daugiau kalbama su specialistais, tuo greičiau paaiškėja, kokios bakterinio pieno užterštumo priežastys. Karvės gali užsikrėsti ir dėl antisanitarinių sąlygų tvartuose, kieme, taip pat laikant daug kačių ir šunų, melžiant rankomis. Vyr. gydytoja-inspektorė pastebėjo, jog kartais blogai išplaunami pieno indai, juose paliekama pieno likučių, nepasirūpinama įrengti pieno indų džiovyklų. Prieš įrengiant indų plovyklą ir pieno laikymo patalpas svarbu kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Pieno supirkimo punktuose ūkininkai, pasirašydami pieno tyrimo protokoluose, turi atkreipti dėmesį į pieno tyrimo rezultatus – ne tik į riebalų ar baltymų, bet ir į somatinių ląstelių kiekį, bendrą bakterinį užterštumą, inhibitorines medžiagas.

Kova prieš pasaulyje siaučiančias gyvūnų ligas

Rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. gydytojas inspektorius Algimantas Kalesnykas susirinkusius informavo apie pavojingiausių užkrečiamų gyvūnų ligų protrūkius pasaulyje. Kalbėta apie snukio ir nagų, mėlynojo liežuvio ligas, kempinligę, paukščių gripą. Anot A. Kalesnyko, Lietuvoje šių ligų atvejų kol kas nėra registruota. Tačiau tyrimai, ar gyvūnai neužsikrėtę šių ligų užkratais, rajone nuolat vykdomi.

Specialistas taip pat priminė, jog saugantis nuo paukščių gripo paukštynai privalo būti atitverti nuo kontakto su aplinka vieno kilometro spinduliu. O stabdant gyvūnų pasiutligę šalyje kasmet vykdoma pavasarinė ir rudeninė oralinė jų vakcinacija. Pernai rajone buvo užfiksuoti 65 susirgimų pasiutlige atvejai, dažniausiai – tarp laukinių gyvūnų.

Ženklinimui ir gyvūnų gerovei – griežti reikalavimai

Anot vyr. gydytojo-inspektoriaus Ž. Dirsės, ūkininkai, norėdami gauti įvairius piniginius priedus, išmokas ir t.t., turi turėti tvarkingus dokumentus, kuriuose būtų vedama ne tik galvijų apskaita. Kvitai, raštai taip pat turi būti segami ir saugomi. Pavyzdžiui, galvijų apskaitos žurnalus būtina saugoti penkerius metus. Taip pat duomenis reikėtų pasitikslinti ir juos atnaujinti tam tikrose duomenų bazėse internete. Jiems nesutapus, žmonės irgi gali prarasti dalį lėšų.

Galvijus laikantys ūkininkai taip pat turėtų atsiminti, jog karvei pametus iš ausies ženklą, tuoj pat reikia atvykti į tarnybą ir užsisakyti kitą. Nes pagal reikalavimus karvės turi būti paženklintos ženklais abiejose ausyse.

Įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą, gyvūnų gerovei, jų laikymui ir priežiūrai taikomi griežtesni reikalavimai. Apie juos ne sykį buvo informuota spaudoje. Tačiau gyventojams iškilus klausimų, jie gali kreiptis į vyr. gydytoją-inspektorių E. Dabricką.

Baigiantis seminarui rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas, valstybinis veterinarijos inspektorius Ričardas Gleiznys dėkojo susirinkusiems už dalyvavimą, linkėjo sėkmės nelengvame jų darbe ir sakė, jog tikisi sulaukti ukmergiškių dėmesio ir kitų susitikimų metu.

„Gimtoji žemė“