Scanpix nuotr.

Mūsų šalyje šiuo metu auginama daugiau nei 180 tūkst. avių. Iš jų vilnos gaminant verpalus susidaro itin daug vilnos atliekų, kurios yra netinkamos pakartotinei siūlų gamybai. Didžioji jų dalis sunaikinama specialiuose sąvartynuose. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai rado būdą, kaip šias atliekas panaudoti praktiškai – pasiūlė gaminti ekologiškas termoizoliacines medžiagas.

Ekologiškas gaminys

„Tokių termoizoliacinių medžiagų savybės yra panašios į šiuolaikinių klasikinių šilumą saugančių medžiagų savybes. Tačiau iš vilnos perdirbimo atliekų pagamintas produktas yra ekologiškas, nekenkia aplinkai ir nekelia pavojaus žmogaus sveikatai. Be to, jį lengva sunaikinti mechaniškai perdirbant“, – pasakojo VGTU Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Sigitas Vėjelis.

Platus pritaikymas

VGTU specialistai termoizoliacinių medžiagų laboratorijoje atliko pirminius vilnos atliekų tyrimus ir pagamino bandomąją termoizoliacinės medžiagos iš vilnos atliekų partiją. Pasak S.Vėjelio, tyrimų rezultatai parodė, kad iš vilnos atliekų sukurta medžiaga puikiai tinka tiek termoizoliacinių, tiek akustinių medžiagų gamybai. „Pastatų konstrukcijose šios medžiagos gali būti naudojamos vidinėms pertvaroms įrengti arba kaip garsą sugeriantis sluoksnis, taip pat išorinių sienų, perdangų ar stogų apšiltinimui. Toks gaminys, tinkamai apdorojus, gali būti pritaikytas ir kitose srityse – čiužinių, pagalvių ar baldų, akustinių barjerų biuruose ir gamyklose gamyboje“, – teigė S. Vėjelis.

Paklausa milžiniška

Anot S.Vėjelio, šiuo metu ieškoma galimybių jų sukurtas medžiagas gaminti pramoniniu būdu, nes efektyvios ekologiškos termoizoliacinės medžiagos iš augalinės kilmės atsinaujinančių išteklių į Lietuvos rinką dabar yra tiekiamos iš užsienio šalių.„Ekologiškų medžiagų paklausa Vakarų Europoje, ypač Skandinavijos šalyje, yra milžiniška, todėl didžioji dalis Lietuvoje pagamintos produkcijos iš vilnos galėtų būti lengvai parduodama užsienio rinkoje“, – atkreipė dėmesį VGTU mokslininkas. Anot jo, Lietuvoje pradėjus perdirbti vilnos atliekas, atsirastų didesnis žaliavos poreikis, o kartu atsirastų poreikis įrengti ir vilnos plovimo įrenginius, kurių Lietuvoje iki šiol nėra ir kurių stoka stabdo avininkystės plėtrą.

 

VGTU