Scanpix nuotr.

Pastaraisiais metais kaimo ugniagesiai kovojo dėl savo išlikimo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) siekė smarkiai praretinti kaimuose ir miesteliuose dirbančių ugniagesių tinklą, o gaisrams gesinti kvietė savanorius. Tačiau dabar pertvarka stabdoma, sumažintos ugniagesių komandos vėl atkuriamos arba formaliai įregistruojami kaip savanoriai jau dirbantys profesionalai.

Pertvarką sustabdė

Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Kaimuose ir miesteliuose sumažinus ugniagesių ne vienu atveju taip ir atsitiko. Žmonės pasakoja istorijas, kaip, panaikinus vietoje buvusias gaisrines, į gaisrą iš toliau atvykusiems ugniagesiams tekdavo gesinti jau tik nuodėgulius.

Nuo praėjusių metų pabaigos kaimo ugniagesių reforma įjungė atbulinę pavarą. „Atleisti žmonės grįžta į darbą, atkuriamos ugniagesių komandos savivaldybėse. Laimėjo ne tik ugniagesiai, bet visa visuomenė“, – konstatavo Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos darbo grupės pirmininkas Laimonas Tubis.

Pagal anksčiau PAGD parengtą savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos modulį, kaimo ugniagesių komandoje iš devynių darbuotojų turėjo likti penki. Taip pat savivaldybės buvo raginamos kai kurias komandas iš viso panaikinti. PAGD planavo iki 2020 metų beveik tūkstančiu sumažinti šioje struktūroje dirbančių ugniagesių.

PAGD vadovai aiškino, kad valstybė neišgali išlaikyti sukurto savivaldybių ugniagesių komandų tinklo, ir siūlė išeitį – gaisrų gesinimą patikėti savanoriams (jiems už darbo valandą, degalus ir kt. tenka apie 6 eurus). Reikia pripažinti, kad prieš pertvarką pasisakė patys ugniagesiai, jos nepalaikė ir dauguma merijų.

„Reformos sumanytojai buvo atitrūkę nuo tikrovės. Kaimuose liko tik senukai ir tie, kurie „bambalius“ apsikabinę vaikšto. Kiti, jeigu neemigravo, tai dirba tolimųjų reisų vairuotojais, važiuoja dirbti į didesnius miestus. Ūkininkai taip pat savo darbuose paskendę. Iš kur atsiras tų savanorių, kurie galėtų gesinti gaisrus?“ – kabinetuose gimusias pertvarkas kritikavo vieno miestelio gyventoja.

Kaimo žmonės piktinasi, kad, politikų manymu, provincijoje neapsimoka išlaikyti mokyklas, ambulatorijas, paštą, gaisrines. Anot jų, gal vertėtų paskaičiuoti, ar mokesčių mokėtojams apsimoka išlaikyti tiek Seimo narių, Vyriausybę ir galybę biurokratų prikimštų įstaigų.

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Stanislovas Virbauskas teigė, kad jų rajonas, palaikomas vietos merijos, nepasidavė spaudimui ir komandose išlaikė po devynis darbuotojus. Tokiu būdu buvo atstovėta, kad budėtų ir į iškvietimus vyktų du ugniagesiai. Pagal PAGD planą budėti turėjo vienas profesionalas, o savanoris iš namų turėjo vykti tiesiai į įvykio vietą.

Savanoriai ne savo noru

S.Virbauskas pasakojo, kaip buvo gausinamas ugniagesių savanorių būrys. „Skelbiama, kad Lietuvoje yra apie 1 000 ugniagesių savanorių, tačiau kiek tarp jų tikrų savanorių iš bendruomenių? Manau, tebus vos kelios dešimtys. Mūsų rajone yra tik trys. Labiausiai nuo centro nutolusioje gyvenvietėje savivaldybė pati išlaiko vieną ugniagesį, kuris turi gaisrui gesinti paruoštą traktorių. Trys jo giminaičiai yra savanoriai. Tai tikroji savanorystė“, – aiškino pašnekovas.

Ugniagesiai sutaria, kad savanorystė – geras ir siektinas dalykas, tačiau kol kas nemato galimybių, kaip ją dabartiniame ištuštėjusiame ir senstančiame kaime įgyvendinti. „Gaisrus gesinti pasiryžęs savanoris turi būti fiziškai pajėgus, nes jam tenka atsakingas ir pavojingas darbas. O kaime beveik vieni senukai. Be to, savanoriai gali būti geri talkininkai, kai dega miškai, durpynai. O kai reikia staigiai reaguoti, būtini profesionalai. Vokiečiai stebisi, kad mes griauname seniai ir gerai veikiančią sistemą ir skubame perimti kitokią patirtį“, – sakė S.Virbauskas.

„Ugniagesys, vienas važiuodamas į gaisrą, turi stebėti kelią, kalbėtis telefonu. Tokia tvarka pažeidžia darbo saugą. O ką daryti vienam atvykus į vietą, kol nėra savanorio? Tikrai nėra ko tikėtis, kad pabudintas naktį ar pakviestas iš darbo savanoris atvyks greitai. Kaimyniniame rajone pasimokyta, kaip iškviestas vienas ugniagesys negalėjo padėti į duobę įkritusiai moteriškei“, – aiškino klaipėdietis ir pridūrė, kad, esant tokiai neapibrėžtai situacijai, iškyla ir atsakomybės klausimas.

Apgailėtinos sąlygos

S.Virbauskas sutinka, kad reikia stiprinti ugniagesių tinklą kaimuose. „Žmonės – ne sraigės, savo namų ant nugarų į užsienį neišsinešė. Likę namai dega, daugėja įvairių nelaimingų atvejų, kai ugniagesiams tenka vykti gelbėti. Pernai mūsų rajone apie 40 proc. padaugėjo iškvietimų. Aišku, čia pajūris, daugiau audrų, potvynių, be to, eina autostrada, taip pat čia turime bene didžiausius šalyje kolektyvinius sodus. Tad darbo pakanka“, – aiškino pašnekovas.

Klaipėdos rajono ugniagesių vadovu 2014 metais tapęs vyras sakė, kad ugniagesiai dirbo apgailėtinomis sąlygomis – apleistos patalpos, senos mašinos ir susidėvėjusi apranga – tokia buvo ugniagesių kasdienybė. „Kreipiausi į savivaldybės vadovus, radome bendrą kalbą. Per pastaruosius metus susitvarkėme pastatus, įsigijome tris šiuolaikiškas senokas, bet dar geras gaisrines mašinas. Aprengėme ir apdraudėme ugniagesius“, – pasakojo S.Virbauskas.

Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Pocius apgailestavo, kad ugniagesiams tenka kautis dėl atlyginimų. „Kylant minimaliai algai, savivaldybių ugniagesiams turėjo padidėti uždarbis. Įvedė naują tvarką – reikia atlikti vertinimą, bet negali įvertinti labai gerai, nes nėra pinigų algai pakelti. Nėra pinigų ir viršvalandžiams apmokėti. Plika akimi matyti, kad abejotinos vertės projektams valstybė taško milijonus, o savo žmonėms jų nėra. Tuščiakalbystės daugėja, o esmės nematome. Todėl taip ir gyvename“, – nusivylimo neslėpė ugniagesys.

Savanorių neatsirado

lukosiusII

Kęstutis Lukošius, PAGD direktorius

Iš tikrųjų reforma nebuvo sklandi. Savivaldybių ugniagesių komandos likusios nuo kolūkių laikų, o Vakaruose yra savanorių pajėgos. Norima ir Lietuvoje tokias turėti. Buvo pasirinkta mažinti profesionalių ugniagesių skaičių didinant savanorių gretas. Dabar situacija tokia, kad kai kur ugniagesių sumažėjo, o tikrų savanorių iš bendruomenių neatsirado. Yra taip, kad apskrityje vos 2–5 tikri savanoriai, o kiti tiesiog kaip savanoriai įregistruoti tie patys dirbantys ugniagesiai. Savanorystė labiau aktuali regionams, tačiau nebuvo įvertinta, kad ten mažiau žmonių, kurie galėtų tam skirti laiko.

Kad gaisrų gesinimas išliktų tinkamo lygio ir būtų užtikrinta tinkama sauga, ugniagesių pajėgos dabar nėra mažinamos. Bet reikia ieškoti priemonių, kaip pritraukti daugiau tikrų savanorių. Aišku, to negalima daryti per prievartą.

Padidinti atlyginimų ugniagesiams, kaip numatyta pasikeitusiuose teisės aktuose, negalime, nes tam nebuvo skirta lėšų iš biudžeto. Tą reikalą dabar sprendžiame ir viliamės, kad bus gauta papildomų lėšų.

Nepakeis profesionalų

Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais

Situacija nėra vienareikšmiška, nes rasti savanorių gana sudėtinga. Dažnai jais tapo patys ugniagesiai. Jų atsirado ir iš bendruomenių, tačiau nedaug.

Buvo pasirinktas įdomus reformos kelias. PAGD siūlė dirbtinai mažinti savivaldybių ugniagesių skaičių ir į jų vietą priimti savanorius. Tokia pertvarka netinkama, nes kažin ar tokiu būdu būtų užtikrinta priešgaisrinė sauga. Dabar kol kas aiškių PAGD veiksmų nesimato. Savivaldos vizija – sukomplektuota 9 profesionalių ugniagesių komanda, mes siūlėme ją padidinti iki 10 asmenų.

Aišku, kad savanorystės idėja gera, ugniagesių savanorių gali būti daug. Bet jie negali pakeisti profesionalių ugniagesių.

Reforma nevyko

E_Misiunas

Eimutis Misiūnas, vidaus reikalų ministras

PAGD reforma praktiškai nevyko. Naujas PAGD vadovas turės pateikti pertvarkos viziją. Mes norime konsoliduoti bendrąsias funkcijas vykdančius padalinius (buhalteriją, teisininkus ir kt.) ir stiprinti ugnies gesinimo bazę. Kiekviename miestelyje po ugniagesių vadovą, pavaduotoją ir sekretorę neturėtų likti.

Kitas svarbus akcentas – savanorystės stiprinimas. Suprantama, turėti 7–8 ugniagesių brigadas ne visada racionalu. Ugniagesiai savanoriai būtų ženkli pagalba. Nebūtinai jais turėtų būti jauni stiprūs vyrai. Juk savanorijos spektras labai platus. Reikia šviesti visuomenę, skatinti socialinę atsakomybę, aiškinti prevencines priemones. Tai nebuvo rimtai daroma, buvo dirbtinai sudaromi savanorių sąrašai. Aišku, reikia pripažinti, kad savanoriai bus tik pagalbininkai, jie neatstos profesionalių ugniagesių.

Galima būtų pasitelkti ir Krašto apsaugos ministerijos pajėgas, tačiau tai jautrus klausimas. Reikia įvertinti jų interesus ir galimybes. Kita vertus, ir dabar krašto apsaugos pareigūnai padeda gesinti didelius gaisrus.

Statistika

PAGD duomenimis, 2016 m. Lietuvoje kilo 10 041 gaisras – 16,4 proc. mažiau, palyginti su 2015–aisiais. Gaisrų metu žuvo 101 žmogus. Miestuose žuvo 38 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 63. Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 11 260 kitų gelbėjimo darbų. Palyginti su 2015 metais, pernai jų buvo atlikta 22,1 proc. daugiau.

2017 m. iki kovo 30 d. ugniagesiams teko gesinti 2576 gaisrus, kurių metu žuvo 41 žmogus. Miestuose žuvo 19 žmonių, o  miesteliuose ir kaimo vietovėse – 22.

2017 metais iš valstybės dotacijų yra išlaikomos 279 savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandos. Jose dirba 2511 ugniagesių ir skyrininkų. 2016 metų gruodžio 31 d. duomenimis 204 etatai buvo nesukomplektuoti (arba neįsteigti).

2017 metų sausio 1 d. duomenimis, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos yra sudariusios 1034 sutartis su savanoriais ugniagesiais, kurie dalyvauja gaisrų gesinime, ir 224 sutartis su savanoriais ugniagesiais, kurie vykdo visuomenės švietimą gaisrų prevencijos srityje.