M.Palionis: „Priklausomai nuo veiklų, projektų vertė būna nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų.“

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žada gerų pokyčių finansuojant vietos veiklos grupių (VVG) ir kaimo bendruomenių projektus. Siūloma didinti nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamų „minkštųjų“ ir mokymų, taip pat vietos veiklos grupių teritorinio bei tarptautinio bendradarbiavimo projektų paramos intensyvumą. Apie birželio 20 dieną Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) Stebėsenos komiteto posėdyje pristatytus pakeitimus kalbamės su ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktoriumi Mindaugu Palioniu.

Šalies regionuose veikiančios vietos veiklos grupės jau pradeda įgyvendinti vietos plėtros strategijas (VPS). Kokie palengvinimai numatyti pagal „Leader“ priemonę?

Stebėsenos komitete buvo pristatyti inicijuojami KPP priemonės „Leader“ veiklos sričių „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal VPS“ ir „VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“ pakeitimai. Pakeitimų esmė – didinti paramos intensyvumą. Vieni pakeitimai yra aktualūs vietos veiklos grupėms, kiti – kaimo bendruomenėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, t. y. vietos projektų vykdytojams.

Vietos projektų vykdytojų įgyvendinamiems „minkštųjų“ veiklų projektams paramos intensyvumą siūloma padidinti iki 95 proc., o mokymų vietos projektus finansuoti 100 proc. Iki šiol ir vieni, ir kiti projektai buvo finansuojami 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Tai gana svarus finansavimo pokytis, kaimo bendruomenėms ir kitoms kaimiškose vietovėse veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms turėtų būti gerokai lengviau įgyvendinti tokio pobūdžio projektus.

Padidinti paramos intensyvumą prašė kaimo bendruomenės ar tai pasiūlė Žemės ūkio ministerija?

Tai abipusis nuopelnas. Vietos veiklos grupės teikė siūlymus ir ne kartą susitikimuose kalbėjo, kad reikia padidinti mokymų projektų paramos intensyvumą. Į tai buvo atsižvelgta. Žemės ūkio ministerija savo ruožtu pasiūlė padidinti ir „minkštųjų“ vietos projektų finansavimą.

Žinome, kad kaimo bendruomenėms ir kitoms organizacijoms, įgyvendinančioms vietos projektus, gana sudėtinga rasti papildomą finansavimo šaltinį. Rėmėjams galbūt nėra patrauklu finansuoti vaikų vasaros stovyklas, menų plenerus, bendruomenių teminius, sporto renginius ar panašias veiklas, kurios lyg ir neteikia apčiuopiamos naudos, tačiau šios veiklos, suburiančios jaunimą ir vyresnius vietos gyventojus, pritraukiančios visą bendruomenę, yra naudingos kaimo vietovėms. Papildomą finansavimą tokio pobūdžio iniciatyvoms rasti nėra lengva. Pagal šiuo metu galiojančias sąlygas bendruomenės, kiti „minkštųjų“ ar mokymų vietos projektų vykdytojai turi prisidėti ne mažiau kaip 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Žinoma, KPP numatyta galimybė prisidėti savanoriškais darbais. Tai gana didelis įnašas, todėl sunku numatyti tiek daug savanoriško darbo, kuris būtų tinkamas ji apskaityti. Tokiu atveju neišvengiama daugiau klaidų, gali būti taikomos sankcijos. Tad, norint, kad vietos projektus teikiančios kaimo bendruomenės, kiti vietos projektų vykdytojai išvengtų nesklandumų, administracinės naštos, pasiūlyta padidinti paramos intensyvumą.

Kokie pokyčiai siūlomi vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektams?

Įgyvendinant teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektus sudėtinga užtikrinti visų partnerių piniginius įnašus, ypač inicijuojant tarptautinio bendradarbiavimo projektą. Todėl siūloma didinti vietos veiklos srities „VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“ paramos intensyvumą, atsižvelgiant į projektų pobūdį. Teritorinio bendradarbiavimo projektams įgyvendinti paramos intensyvumą siūloma didinti nuo 80 iki 95 procentų, o tarptautinio bendradarbiavimo projektams, įskaitant tokio projekto parengiamąją paramą, – nuo 80 iki 100 proc.

Anksčiau, nustatant 80 proc. paramos intensyvumą, buvo atsižvelgiama į Europos Komisijos rekomendacijas skatinti vietos veiklos grupes ieškoti alternatyvių projektų finansavimo šaltinių, pritraukti verslo investicijas, savivaldą ir prisididėti piniginėmis lėšomis, tačiau tiek mūsų, tiek kitų ES valstybių narių vietos veiklos grupės nuogąstauja, kad alternatyvių projektų finansavimo šaltinių paieškos nėra lengvos. Ypač sudėtinga rasti papildomą finansavimą įgyvendinant tarptautinio bendradarbiavimo projektus. Apskritai tarpvalstybinius projektus sunku administruoti, o jeigu tenka ieškoti partnerių, kurie prisidėtų savo lėšomis, investuotų į projektus, administracinė našta dar pasunkėja ir veiklai vykdyti neužtenka žmogiškųjų išteklių, o tokie projektai reikalauja labai daug vietos veiklos grupių darbuotojų dėmesio, kūrybos ir organizacinio darbo. Todėl ir siūlome tarptautinio bendradarbiavimo projektus finansuoti šimtu procentų.

Manome, kad siūlomi pakeitimai, sumažinus administracinę naštą, ir sudarys sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms ir vietos veiklos grupėms skirti daugiau dėmesio projektuose numatytoms veikloms įgyvendinti, partnerystei ir bendradarbiavimo ryšiams sustiprinti, projektų kokybei užtikrinti.

Mūsų vietos veiklos grupės bendradarbiauja tarpusavyje. Kaip joms sekasi įgyvendinti tarptautinius projektus?

Kol kas sudėtinga įvertinti, nes baigėsi tik pirmas paraiškų rinkimo etapas. Vietos veiklos grupės pirmiausia siekia pradėti įgyvendinti vietos plėtros strategijas, o vėliau imsis bendradarbiavimo projektų. Tokie projektai ne taip greitai parengiami, reikia laiko partneriams susirasti, išsiaiškinti, kokios veiklos priimtinos ir kt.

Reikia turėti omenyje, kad paprastos išvykos, pasikeitimas gerąja patirtimi nebus remiami. Finansavimas bus skiriamas už bendras, projektuose dalyvaujančių partnerių įgyvendinamas konkrečias veiklas. Jos gali būti įvairios – nuo turistinių maršrutų, tautinio ir kulinarinio paveldo populiarinimo iki prekių mainų ir elektroninės prekybos. Tokių projektų mastas taip pat gali būti įvairus, nes tarptautinį bendradarbiavimo projektą gali įgyvendinti trys arba dešimt partnerių. Beje, partneriai gali būti ne tik ES valstybių, bet ir trečiųjų šalių vietos veiklos grupės arba organizacijos, įkurtos partnerystės principais.

Praėjusiame finansiniame laikotarpyje populiarumo sulaukė tarptautiniai jaunimo bendradarbiavimo projektai. Būta daug kūrybinių stovyklų, kuriose įvairių šalių jaunuoliai kūrė filmus, statė spektaklius, bendravo, dalijosi patirtimi ir pan. Kaimiškose vietovėse, kur nėra didelės jaunimo turiningo užimtumo pasiūlos, tokie projektai turi didelę reikšmę. Tokia veikla padeda žmonėms drąsiau reikšti savo mintis, sustiprina pasitikėjimą savimi, tvirtina socialinius ryšius ir kt. Beje, Europos Komisija labai skatina tokius bendradarbiavimo projektus, kad vietos veiklos grupės būtų atviros naujoms idėjoms.

Ir dabar jaunimas bus įtrauktas į tarptautinio bendradarbiavimo projektus?

Jaunimas visada yra skatinamas dalyvauti projektuose, bet šiuo atveju tai ne vienintelė tikslinė grupė. Apskritai labai pasiteisina projektai, į kuriuos įtraukiamos skirtingos kartos. Pavyzdžiui, graži estų idėja suvienyti senolius ir jaunimą, kai projekto dalyviai moko vieni kitus. Jaunuoliai pagyvenusius žmones moko naudotis informacinėmis technologijomis, o šie jaunimui perduoda paprasčiausią gyvenimišką patirtį, supažindina su namų apyvokos, maisto ruošos darbais. Tokie projektai, kai bendrauja ir ryšius mezga skirtingos kartos, dabar yra labai vertingi.

Ar įgyvendinant „minkštuosius“ projektus ryškėja naujos veiklos kryptys?

Kiekviena vietos veiklos grupė turi savo prioritetus, tačiau jas vienija bendras „Leader“ priemonės tikslas – gerinti socialinę padėtį kaimiškose vietovėse, mažinti socialinę atskirtį. „Minkštieji“ projektai yra neatsiejama vietos plėtros strategijų dalis. Norint padaryti kažką daugiau, pirmiausia reikia pritraukti, sudominti ir suvienyti žmones. Tokie projektai padeda „sulipdyti“ vietos gyventojus ir nuteikti bendrai naudingai veiklai.

Iš tikrųjų tiek „minkštieji“ ir mokymų vietos projektai, tiek vietos veiklos grupių teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektai kuria didelę pridėtinę vertę kaimo vietovėse ir yra naudingi jų gyventojams. Patirties perdavimas, tradicijų puoselėjimas ir jų viešinimas, inovacijų ir inovatyvių sprendimų perėmimas ir įdiegimas vietovėse, bendruomenių sutelkimas ir aktyvinimas yra neatsiejama geresnio KPP įgyvendinimo rezultato dalis.

Suprantama, kad šiame procese labai svarbus lyderio vaidmuo. Ar kaimo bendruomenėms jų nestinga?

Vienareikšmiškai sunku pasakyti. Kaimo vietovėse yra nemažai lyderių ir aktyvių žmonių, kurie imasi įgyvendinti įvairius projektus, telkia gyventojus. Tik liūdna, kad dažnesniu atveju, ypač kaimiškose vietovėse, tie lyderiai – vyresnio amžiaus. Norėtųsi, kad aktyvesnis būtų jaunimas, tačiau jaunuoliai dažnai išvažiuoja studijuoti į didmiesčius ir ten pasilieka.

Priminkite, kokio dydžio parama pagal „Leader“ priemonę gali būti suteikta projektams?

Vietos projektams numatyta maksimali paramos suma – 200 tūkstančių eurų, tačiau kiekviena vietos veiklos grupė pasirenka atitinkamą paramos dydį. Tokių didelių sumų vietos plėtros strategijose beveik nėra. Priklausomai nuo veiklų, projektų vertė būna nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų. Vietos veiklos grupės beveik dvejus metus dirbo, grynino veiklas, rinkosi priemones ir dabar siūlo geriausius priemonių rinkinius.

Kada inicijuojami pakeitimai įsigalios?

Geras ženklas, kad prieš Stebėsenos komiteto posėdį esminių pastabų dėl siūlymų negavome. Tad tikimės, kad neatsiras kliūčių pakeitimams patvirtinti, ir vietos veiklos grupės, kaimo bendruomenės ir kitos nevyriausybinės organizacijos galės įvertinti pokyčius.