Bendrovės nuotr.

Kiekviename ūkyje pasėlių struktūra jau daugmaž nusistovėjusi. Ūkininkai turi ir šių metų preliminarius pavasario sėjos planus. Tačiau kai ką pakeisti dar galima.

Vasariniai kviečiai ir miežiai

„Siekiant, kad augalininkystės verslas išliktų ekonomiškai efektyvus, mūsų šalies ūkiams būtina daugiau auginti vasarinių kviečių, rapsų ir pupinių javų. Jų ir kainos aukštesnės (palyginti su kitų rūšių lauko augalais), ir paklausa pasaulio rinkose išlieka gana didelė. Be to, perspektyvu plėsti kukurūzų, skirtų grūdams, pasėlius pietinėje Lietuvoje“, – įsitikinęs Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) profesorius emeritas Albinas Šiuliauskas. Paanalizuokime, kokie galimi vasarinių augalų auginimo pokyčiai šių metų pavasarį

Pastebėta, kad per pastaruosius penkerius metus vasarinių kviečių vidutinis derlingumas Lietuvos ūkiuose didėja sparčiau nei žieminių. 2015-aisiais jis pasiekė apie 85 proc. žieminių kviečių derlingumo. Kita vertus, lėšų sąnaudos vasariniams kviečiams auginti ir jų grūdams paruošti realizacijai yra apie 20 proc. mažesnės negu žieminiams (nereikia atlikti rudeninės pasėlių priežiūros darbų). Dėl to ir jų grūdų savikaina yra šiek tiek žemesnė. Jeigu dar įvertintume nuostolius dėl dalies neperžiemojusių žieminių kviečių pasėlių, vasarinių auginimo vidutinis ekonominis efektyvumas būtų netgi aukštesnis nei žieminių. Remdamasis šiais skaičiavimais, prof. A.Šiuliauskas ragina ūkininkus apsvarstyti, ar nevertėtų bent 15–25 proc. išplėsti vasarinių kviečių pasėlių plotų žieminių sąskaita. Taip pasielgę ūkiai iš dalies išspręstų optimalių priešsėlių parinkimo žieminiams kviečiams sunkumus. Tokiam sėjomainos pokyčiui įgyvendinti prireiktų 3–4 metų, bet pradėti galima jau šių metų pavasarį.

Vasarinių salyklinių miežių auginimo vidutinis ekonominis efektyvumas prilygsta vasariniams kviečiams. Palyginti su pastaraisiais, miežiai pranašesni dėl to, kad juos galima sėti į žemesnio našumo žemes. Vasariniai kviečiai geriausiai dera ir išaugina labai aukštos kokybės grūdus našiuose vidutinio sunkumo bei sunkiuose priemoliuose, kurių rūgštingumas (pH) yra ne mažesnis kaip 6,0–7,0, o salyklui skirtus miežius galima sėti į lengvo priemolio ar net į priesmėlio ant priemolio vidutinio našumo žemes, kurių pH yra ne mažesnis kaip 5,5. Pašarui skirtus miežius galima sėti net į priesmėlio ant smėlio žemes, jei jų pH yra didesnis už 5,0.

Vidurio Lietuvos ūkininkai, auginantys cukrinius runkelius, juos nuėmę dažnai sėja vasarinius miežius, skirtus salyklui. Prof. A.Šiuliausko nuomone, būtų paprasčiau po cukrinių runkelių sėti žemių našumui ir priešsėlių rūšiai labai jautrius vasarinius kviečius ir gauti daugiau pelno. O salyklinius miežius sėti į vidutinio našumo žemes po kitų priešsėlių, pavyzdžiui, žieminių ar vasarinių kviečių, vasarinių rapsų, kukurūzų. Nuėmus salyklui skirtų vasarinių miežių derlių tinka sėti žirnius, nes jie sugeba geriausiai išnaudoti salykliniams miežiams skirtas aukštas fosforo ir kalio trąšų normas.

Pupos ir žirniai

Pupos išgyvena savotišką renesansą. Jos geriausiai dera pasėtos į vidutinius ir sunkius priemolius arba net molius, kurių pH yra neutralus. Mokslininkų atliktų bandymų duomenys rodo, kad aukštesnio našumo sukultūrintose žemėse pupas auginant pagal intensyvias technologijas galima gauti net 6,0–7,0 t iš ha derlių. Lyginant pagal pinigines įplaukas, tiek pat gauti galima tik pardavus 9,0–11,3 t iš ha aukštos kokybės kviečių grūdų. Vadinasi, sunkiose ir neutralaus rūgštingumo žemėse būtina didinti pupų pasėlių plotus vasarinių kviečių sąskaita. „Taip padariusių ūkių ekonominiai rodikliai pagerės, o žieminiams kviečiams turėsime daugiau puikių priešsėlių, – teigia prof. A. Šiuliauskas.

Žirniams tinka prastesnių savybių dirvos negu pupoms, o abiejų kultūrų derlingumas panašus. Dėl to žirnių pasėlių plotas beveik du kartus didesnis nei pupų. Žirniams geriausiai tinka lengvo priemolio ar priesmėlio žemės, kurių rūgštingumas didesnis negu 5,5. Nors žirniai paprastai sėjami į žemesnio našumo žemes, palyginti su skirtomis pupoms, abiejų rūšių augalų vidutinis derlingumas panašus. Vidutinės žirnių auginimo išlaidos mažesnės nei pupų, dėl to ir derliaus savikaina mažesnė.

Tiesa, ne visi ūkininkai gali pasigirti, kad užaugina daugiau nei po 4 t iš ha žirnių. Siekiant didesnio jų derliaus, reikėtų nepamiršti, kad gumbelinių bakterijų „darbo našumas“ labai priklauso nuo to, kiek pasėliai tręšiami fosforo, kalio, sieros, molibdeno ir boro trąšomis. Pasak prof. A.Šiuliausko, vienas papildomas fosforo kilogramas padidina azoto fiksaciją iš atmosferos 1,5–2,5 kg. Daugiau azoto – didesnis žirnių derlingumas.

Bendrovės nuotr.

Bandymų duomenys rodo, kad vos 40-čia boniteto balų įvertintose dirvose, jas patręšus optimaliomis fosforo ir kalio trąšų normomis ir nedarant šiurkštesnių agrotechninių klaidų, galima tikėtis prikulti iki 6 t žirnių iš ha. Pinigine verte tai prilygtų 12 t iš ha pašarinių miežių grūdų!

Todėl, prof. A. Šiuliausko nuomone, jau 2017 m. vertėtų padidinti žirnių pasėlių plotus 10–12 proc., atitinkamai sumažinus vasarinių miežių ar vasarinių kvietrugių pasėlius. Vasarinių kvietrugių žemes reikėtų pakalkinti, kad tiktų žirniams sėti. Ankstyvų veislių žirniai anksti subręsta ir yra puikūs priešsėliai žieminiams rapsams ar žieminiams kviečiams. Bandymų ir gamybinės patirties duomenys rodo, kad nuėmus pupinių augalų derlių ir į jų vietą pasėjus žieminius kviečius pastarųjų derlingumas padidėja 0,8–1,2, o žieminių rapsų – 0,7-1,0 t iš ha.

Vasariniai rapsai

Vasariniai rapsai – visiškai be reikalo nuvertinta augalų rūšis. Dar prieš 5–7 metus jų plotai viršijo 150 tūkst. ha. Ir niekas jų nepeikė, nors kartais prikuldavo vos 1,5 t iš ha sėklų. Dabar jų pasėlių plotai nesiekia ir 35 tūkst. ha. Daugiau nei vasarinių rapsų pasėjama vasarinių pašarinių miežių, vasarinių kvietrugių ar avižų (kartu paėmus). Rapsų supirkimo vidutinė kaina – apie 350 eurų už t, arba net iki 3,5 karto didesnė nei minėtų javų. Vadinasi, 1,5 t iš ha vasarinių rapsų derlingumas verte prilygsta 5,0–5,5 t miglinių javų pašarinių grūdų. Tokio lygio derlingumas gaunamas, kai vasariniai rapsai auginami arba pagal tausojančią technologiją, arba net pagal ekstensyvią, priklausomai nuo lauko dirvožemių našumo. Esant šioms technologijoms, vasarinių rapsų auginimo išlaidos retai viršija 350 eurų už ha. Tokiu atveju taip pat būtų ir patenkinamo pelno, ir puikus priešsėlis.

Bendrovės nuotr.

Nusivylusiems intensyviu vasarinių rapsų auginimu ūkiams prof. A.Šiuliauskas pataria auginti juos pagal pigias ekstensyvias technologijas. Tokiu atveju rapsai gali būti sėjami į žemo našumo žemes (jei dirvožemių pH ne mažesnis kaip 4,8), kuriose kviečiai, miežiai ar pupiniai augalai nebegali augti, tačiau norima jas sukultūrinti. Tiktų vėlyvesnės brandos ir mažiau reiklios žemės našumui veislės (pavyzdžiui, Jacomo, SW Landmark) ir reikėtų iki 1,5 karto padidinti sėklų normą. Svarbiausios yra azoto trąšos, tik tręšimo normos mažesnės. Pesticidai taip pat reikalingi. Labai tikėtina, kad pavyks gauti ne mažesnį kaip 1,0–1,5 t iš ha rapsų derlių, o auginimo išlaidos neviršys 250–300 eurų už ha. Padidės žemių našumas, o laikui bėgant – ir pelnas.

Kukurūzai

Prieš 15–20 metų ES specialistai teigė, kad kukurūzus grūdams Europoje galima auginti tik iki 50° platumos šalyse. Dabar ši riba perkelta į 55° žymą. Lietuvoje tai būtų Kauno rajono pietinė dalis. Šios ribos perkėlimas šiek tiek į šiaurę buvo nulemtas tiek šiltėjančio klimato, tiek naujų sukurtų veislių, kurios atsparesnės vėsesniems orams. Mokslininkų ilgalaikių stebėjimų duomenys rodo, kad sumažėjus vėlyvų šalnų pavojui kukurūzų sėjos pradžia vidutiniškai paankstėjo net 17–20 dienų, o jų derliaus nuimamas nebe spalį, o rugsėjo viduryje.

Kukurūzai gausiau dera priesmėlio žemėse, kurių pH ne mažesnis kaip 5,3. (palankiausias dirvožemio pH – 5,5–6,0). Šilčiausios vasaros yra Pietryčių Lietuvoje. Čia vyrauja priesmėlio žemės. Jas reikėtų pakalkinti (jeigu per rūgščios), kad tiktų kukurūzams auginti.

Naujai išvestoms veislėms, tokioms kaip Severus FAO 190, Kromwell FAO 200, SY Comandor FAO 210, skirtoms silosui, tinka net šiaurinės Lietuvos augimo sąlygos arba vėlyvesni sėjos terminai. Pietiniuose ar vidurio Lietuvos rajonuose puikūs rezultatai gaunami auginant ir vėlyvesnes kukurūzų veisles, pavyzdžiui, SY Talisman FAO 220.

Remdamasis klimato pokyčių ir kai kurių ūkininkų praktinės patirties duomenimis, prof. A.Šiuliauskas rekomenduoja visiems pietų Lietuvos ūkininkams 2017 m. pavasarį pasėti grūdams skirtų kukurūzų bent nedidelius plotus, kad patys galėtų įgyti praktinės patirties.

Esant mažoms pieno supirkimo kainoms, didesnė dalis pašarų, pagamintų iš kukurūzų, labai sumažintų jo savikainą. Todėl augalininkystės specialistai tiki, kad kukurūzų pasėlių plotai dar plėsis. Auginamų ne tik silosui, bet ir grūdams.

Bendrovės nuotr.

Faktai

Aukštesnio našumo sukultūrintose žemėse pupas auginant pagal intensyvias technologijas galima gauti net 6,0–7,0 t iš ha derlių. Lyginant pagal pinigines įplaukas, tiek pat gauti galima tik pardavus 9,0–11,3 t iš ha aukštos kokybės kviečių grūdų.

Nuėmus pupinių augalų derlių ir į jų vietą pasėjus žieminius kviečius, pastarųjų derlingumas padidėja 0,8–1,2, o žieminių rapsų – 0,7–1,0 t iš ha.

1,5 t iš ha vasarinių rapsų derlingumas savo verte prilygsta 5,0–5,5 t iš ha miglinių javų pašarinių grūdų. Tokio lygio derlingumas gaunamas, kai vasariniai rapsai auginami arba pagal tausojančią technologiją, arba net pagal ekstensyvią, priklausomai nuo lauko dirvožemių našumo.