Redakcijos archyvo nuotr.

Tai, kad pienininkystės sektorius Lietuvoje braška, niekam ne naujiena. ES pasiūlyti būdai jam gelbėti ne tik neduoda naudos, bet dar labiau susina Lietuvos žemės ūkį. Kritus pieno supirkimo kainoms ir pradėjus mokėti paramą už gamybos mažinimą, dalis ūkininkų karves išpardavė kaimynams lenkams.

Beveik komunizmas

Senesnės kartos žmonės dar prisimena komunizmo apibrėžimą, kuriame buvo teigiama, kad gėrybės liesis iš gausybės rago ir visi visko turės į valias. Kažkas panašaus vyksta ir dabar. Visai neseniai ES parama buvo skiriama už tai, kad žmogus pasitrauktų iš žemės ūkio veiklos, o praėjusiais metais galima buvo pasinaudoti parama už pieno, parduodamo perdirbti, kiekio sumažinimą. Tikėtasi, kad tai padės stabilizuoti pieno rinką, tačiau panašu, kad šie lūkesčiai nuėjo perniek. Ištirpo, kaip pernykštis sniegas.

Dviguba nauda

Tiesa, galimybe gauti paramą už tai, kad neparduodi pieno supirkėjams, pasinaudojo nei daug, nei mažai ūkininkų – 1 948. „Kodėl neimti pinigų, duodamų už nieką. Kvailas būtum. Lai tik duoda“, – linksmai kalbėjo redakcijai pavardės nenorėjusi pasisakyti Ukmergės rajono ūkininkė. Dešimties karvių bandą laikanti moteris tokiu būdu savo biudžetą papildė bemaž penkiais šimtais eurų.

Dalyvaujantiems šioje programoje ūkininkams už litrą oro pavidalo pieno buvo mokama 14 centų, o už kokybišką žaliavą supirkėjai mokėjo tik 10 centų. „Man svarbu, kad nebuvo liepta parduoti ar išskersti karvių. Primelžto pieno į griovį nepyliau. Keletą karvučių užtrūkinau, o iš kitų duodamo pieno spaudžiau sūrius, sukau sviestą ir pardavinėjau turguje. Taigi naudos turėjau dvigubai“, – neslėpė pašnekovė. Tiesa, moteris prisipažino, kad jei kas sužinotų, jog ji prekiavo pieno produktais ir gavo paramą už neparduotą pieną, jai grėstų sankcijos, tektų grąžinti gautas išmokas.

Nebepajėgia dirbti

Kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Juratė Dovydėnienė sakė, kad bandymas sureguliuoti pieno rinką teikiant paramą už gamybos mažinimą nedavė jokios naudos. „Mūsų kooperatyvui priklauso 800 ūkininkų. Tik pora iš jų pasinaudojo ES parama už pieno, parduodamo perdirbti, kiekio sumažinimą. Kai pieno supirkimo kaina pakilo, jie vėl ėmė tiekti tiek pat produkcijos, kaip ir anksčiau“, – sakė pašnekovė. O jei kas iš ūkininkų ir pasitraukė iš pienininkystės, pasak J.Dovydėnienės, tai lėmė ne ES politika, o natūralūs veiksniai − žmonės sensta ir nebepajėgia dirbti ūkyje. „Pieno putos“ direktorė priminė, kad Lietuvos pieno perdirbimo įmonės ir taip dirba ne visu pajėgumu, tad skatinimas jo netiekti, jos įsitikinimu, − nelogiškas sprendimas.

Populistinis sprendimas

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ vadovas Naglis Narauskas priminė, kad poreikis reguliuoti pieno rinką atsirado tada, kai buvo atsisakyta kvotų sistemos. „Labai gerai, kad pieno ūkių savininkai, sutikę mažinti gamybą, už tai gavo pinigų, tačiau akivaizdu, kad nepatekusio į rinką pieno kiekis buvo nedidelis“, – sakė N.Narauskas. Pasak jo, reikėtų pažvelgti giliau, kaip ir kodėl atsirado siūlymas būtent taip spręsti pienininkystės sektoriuje atsiradusias problemas. „Mano manymu, tai tipiškas populistinis su rinkimais susijęs ES politikų sprendimas. Visi žinome, kokie vyko mitingai, kaip bruzdėjo žemdirbiai. Dabar aišku, kad šis problemos sprendimo būdas buvo ir pavėluotas, ir neefektyvus“, – tikino pašnekovas. Pasak jo, pasiūlius teikti paramą už neparduotą produkciją ūkininkai šiek tiek nurimo, tačiau ilgalaikio problemos sprendimo vis dar nėra.

Prasti strategai

„Gydome simptomus, o ne priežastį. Buvo liepta mažinti pieno gamybą, nors Lietuvoje jo ir taip nedaug gaminama. Ūkiai silpni, daug smulkiųjų pieno gamintojų, pieno perdirbimo srityje klesti oligopolinė sistema, – vardijo N.Narauskas. – O tai, kad žmonės naudojosi šia priemone, neturėtų stebinti − juk neįdėjęs jokių pastangų žmogus gavo 100 proc. pelną.“

Kooperatyvo „Pienas LT“ vadovas apgailestavo, kad valdžioje esantys Lietuvos žemės ūkio strategai nesugeba pasirinkti tinkamų priemonių. „Prieš rinkimus visiems aptemsta protas. Ankstesnės kadencijos žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei reikėjo žūtbūt likti valdžioje, tad ir nusprendė įsiteikti rinkėjams, o tai, kad sumažės pieno gamyba, jai buvo nė motais“, – sakė pašnekovas. Jį stebina, kad pieno produktų gamyba remiama ir skatinama, o pieno gamyba mažinama. Pasak N.Narausko, tarsi norima važiuoti automobiliu ir tuo pat metu spaudžiamas stabdžio pedalas.

Piendavių mažiau

Puikiai žemdirbiams žinomas „Pieno gėlės“ kooperatyvo direktorius ir „Kooperacijos kelio“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas kalbėjo dar griežčiau. „Europa vykdo bendrąją žemės ūkio politiką. Prieš 2016 metus padėtis pieno sektoriuje buvo įtempta. Priimtas sprendimas mokėti išmokas už neparduotą pieną. Tačiau ar senosios Europos šalys tuo naudojosi?” – samprotavo pašnekovas. Lietuvos ūkininkai, pasak jo, šia priemone suskubo pasinaudoti. Mūsų šalyje sumažėjo 15 tūkst. karvių. „Vieni piendaves pardavė mėsos kombinatams, kiti dar jaunas ir daug pieno duodančias karves pardavė kitiems ūkininkams, kurie papildė savo bandas. Žinau ūkininką, kuris visas 30 savo piendavių pardavė Lenkijos ūkininkui“, – sakė pašnekovas.

Pasak J.Kuzminsko, kvotų sistema buvo gera, ji padėjo reguliuoti pieno rinką. „Dabar klesti laukinis kapitalizmas. Didžiulė problema − oligopolinė pieno perdirbimo pramonė. Pieno supirkimo kainos kaip niekada žemos. Lapkritį dar gavome 38 centus už litrą pieno, o nuo gruodžio jo supirkimo kainos pradėjo kristi ir šiandien už litrą ūkininkai tegauna 26 centus. O kiek kainuoja pieno produktai? Ir dar nuolat brangsta, – piktinosi pašnekovas. – Prancūzijoje – kita situacija. Pieno gamintojai patys daug pieno perdirba. Vokietijoje laisva rinka, bet valstybė turi teisę reguliuoti prekybininkų antkainius.“ J.Kuzminskas priminė, jog ūkininkai remiami ne tam, kad lobtų, o kad sudurtų galą su galu.

Karves pirko lenkai

Pienininkų protesto akcija,starkevičius

Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys

Prieš nusprendžiant, taikyti ar ne šią pienininkystės sektorių padedančią reguliuoti paramos priemonę, reikėtų pamąstyti, kokia situacija ateityje susiklostys pieno rinkoje, ir taikyti ją tik kraštutiniu atveju. Svarbu, kad šia priemone galėtų pasinaudoti tik turintys gyvulius ir priduodantys pieną ūkininkai. Labai gerai, kad gauta parama padeda ūkininkams kompensuoti patirtus nuostolius. Jei ir toliau bus taip, kad pieno supirkimo kainos kris žemiau savikainos, turi atsirasti parama. Tokiu atveju ūkininkai nemažins karvių bandų. Beje, per pastarąją pienininkystės sektoriaus krizę labai daug karvių iš Lietuvos ūkininkų nupirko kolegos iš Lenkijos. Mano manymu, įveikti krizes, atsirandančiais žemės ūkio sektoriuje, padėtų specialus fondas. Kainoms nukritus iki pavojingos ribos, įsijungtų finansiniai saugikliai. Tas fondas turėtų būti kaupiamas nuolat. Ūkininkai galėtų mokėti tam tikrą procentą nuo parduotos produkcijos. Kaip Seimo narys esu registravęs pataisą dėl tokio fondo. Vieną jo dalį sudarytų ūkininkų pinigai, kitą – lėšos iš Lietuvos biudžeto, trečią – Europos Sąjungos parama. Prakalbus apie būtinybę kaupti tokį fondą, pasigirsdavo balsų, kad pirmiausia jame turėtų atsirasti pinigai iš ES ir Lietuvos žemės ūkiui skirtų biudžetų, o jau vėliau – pačių žemdirbių indėliai. Šiuo metu jau mąstoma, kad finansinių problemų sprendimu krizės atveju pirmiausia turėtų pasirūpinti patys žemdirbiai. Vadinasi, pirmiausia jie turėtų sumokėti tam tikrą procentą nuo parduotos produkcijos.

Pinigai grožiui, o ne konkurencijai

J.Vilionis

Jonas Vilionis, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas

Verta prisiminti, kad problemų pieno rinkoje atsirado tuomet, kai, panaikinus pieno kvotas, senosios ES 2014–2016 m. padidino pieno gamybą. Netekus Rusijos rinkos, atsirado produkcijos perteklius, krito pieno supirkimo kainos. Lietuvoje jos buvo žemiausios. Po žemdirbių protestų EK problemai spręsti skyrė 500 mln. Eur. Lietuvai teko 13 mln. Eur, tiek pat pienininkams tuo metu dar buvo skirta iš nacionalinio biudžeto. EK iš tų 500 mln. 150 mln. Eur skyrė pieno gamybos mažinimo programai. Tuo metu pieno gamyba Lietuvoje dėl mažų supirkimo kainų savaime mažėjo. Net 8 tūkst. ūkininkų pasitraukė iš šio žemės ūkio sektoriaus.

Mano manymu, pieno gamybos mažinimo priemonė davė lauktų rezultatų. Rinka stabilizavosi, pieno supirkimo kainos pakilo.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiuo metu mes gaminame 3 proc. mažiau pieno. Blogai, kad ūkininkai ir toliau traukiasi iš pieno gamybos. Galime tik apgailestauti, kad vidutinis mūsų šalies pieno ūkis – 6,5 karvės. Esame vienoje gretoje su Rumunija ir Bulgarija. Iš viso turime 44 tūkst. pieno gamintojų, iš jų tik 2,5 tūkst. laiko didesnes nei 20 karvių bandas. Vidutinis Estijos pieno ūkis – 34 karvės, Latvijos – apie 20 piendavių, Danijos – 140 karvių. Perdirbėjai smulkiųjų gamintojų pieną laiko „šiukšliniu“, moka už jį apgailėtinai mažai. Geriau žaliavą vežasi iš Lenkijos. Savo taisykles pienininkų nenaudai diktuoja ir prekybininkai. Kaip konkuruoti su kitomis šalimis, kai gauname mažiausias išmokas, kai pieno supirkimo kainos žemiausios? Laikantieji mažiau nei dešimt karvių apie ES paramą gali tik pasvajoti. Jie iki kelių braido mėšle, pienui atvėsinti naudoja buitinius šaldytuvus. Iš kur rasti pinigų jiems remti, jei miškuose įrengiami skulptūrų parkai, milijonai skiriami kartodromams? Jei ir toliau bus tęsiama tokia politika, kaimai visiškai ištuštės. Jau dabar iš 46 tūkst. kaimų liko tik pavadinimai.

Parama už pieno, parduodamo perdirbti, kiekio sumažinimą:

Pareiškėjų skaičius  − 1 948

Paramos suma – 1,4 mln. eurų.

Sumažintas pieno kiekis, už kurį apskaičiuota parama, – 10 545 599,20 kg

Ši priemonė Lietuvoje buvo įgyvendinama iš ES biudžeto lėšų ir skirta pieno pertekliui rinkoje mažinti. Taip pat tikimasi, kad sumažėjusi perdirbamo pieno pasiūla padės pakelti kritusias supirkimo kainas. Apsisprendusieji dalyvauti šioje paramos schemoje įsipareigojo mažinimo laikotarpiu, kuris trunka tris mėnesius, parduoti mažiau pieno, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Paraiškų rinkimo terminai:

pirmojo mažinimo laikotarpio, kuris apima 2016 m. spalio–gruodžio mėn., paraiškos rinktos iki 2016 m. rugsėjo 21 d.;

antrojo mažinimo laikotarpio, kuris apima 2016 m. lapkričio–2017 m. sausio mėn., paraiškos rinktos iki 2016 m. spalio 12 d.