Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Daugelyje Lietuvos rajonų praūžusios ilgalaikės liūtys ne tik sudaužė į šipulius dalies ūkininkų svajones apie gausų derlių, bet ir padarė didžiulę žalą būsimiems pasėliams. Siekdama išsiaiškinti tikrąjį nuostolių mastą, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) iki lapkričio 1 d. planuoja surinkti informaciją apie kiekvieno žemdirbio žuvusių pasėlių plotus – dėl reikalingų duomenų kreiptasi į visų Lietuvos rajonų savivaldybių administracijas.

Savivaldybių administracijos, gavusios žemės ūkio veiklos subjektų prašymus, turėjo užfiksuoti žuvusių dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų pasėlių plotus ir surašyti jų patikrinimo aktus. Atsižvelgdama į žemdirbių prašymus, pateiktus savivaldybių administracijoms, ŽŪM prašo jas tęsti sudarytų komisijų, fiksuojančių pasėlių žuvimo faktus, darbus. Iki lapkričio 1 d. Žemės ūkio ministerijai turėtų būti pateikti galutiniai duomenys apie savivaldybių teritorijose žuvusių pasėlių plotus – tik tada bus galima aiškiai įvardyti savivaldybes, kuriose patirti didžiausi nuostoliai.

„Surinkti duomenys bus reikalingi sprendžiant klausimus dėl žemdirbių sutartinių įsipareigojimų vykdymo, galimų sankcijų netaikymo, tiesioginių išmokų mokėjimo terminų paankstinimo“, – sako žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Dėl liūčių ir potvynių šalies Vyriausybė yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Lietuva prašo Europos Komisijos iš ES biudžeto skirti paramą nuo liūčių nukentėjusių ūkininkų nuostoliams kompensuoti. Žemdirbių patirti nuostoliai dėl šių metų derliaus praradimo, pirmųjų 13 rajonų  duomenimis, vertinami 40 mln. eurų.