Mėlynuojantys linai tapo retenybe Lietuvos laukuose. Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvių tautosakoje apdainuoti linai jau retai kur mėlynuoja Lietuvos laukuose, juolab derlingose žemėse. Pasvalio rajono ūkininkas Juozas Griauzdė į javų aruodu nuo seno vadinamą kraštą sugrąžino legendomis apipintą lietuvių tradicinę kultūrą.

Ieško naujovių

Jaunas ūkininkas, prieš dešimtmetį iš tėvo perėmęs augalininkystės ūkį, šiemet bene aštuntą kartą sės linus. Rapsai ir kviečiai – dabar kur kas pelningesnės kultūros, tačiau pasvalietis nesivaiko vien tik pelno. „Neįdomu sėti vis tuos pačius augalus, reikia išbandyti kažką naujo“, – sakė ūkininkas, ieškantis įdomesnės ir prasmingesnės veiklos.

Porą metų J.Griauzdė augino sojų pupeles, tačiau suprato, kad ši šilumamėgė kultūra neprigis jo laukuose. Gali būti, kad ilgesniam laikui pasvaliečio ūkyje įsitvirtins linai. Jis kasmet po kelis hektarus sėja aliejinių linų. Užpernai sėjo septynis hektarus, pernai – tris, o šiemet linai mėlynuos penkių hektarų plote.

Savo krašte pirmeivis

Ankstesniais metais ūkininkas pardavinėjo aliejinių linų sėklą, o pernai pabandė spausti aliejų. Iš savo laukuose išaugintų linų sėmenų spaustas gyvas aliejus šeimos virtuvėje išstūmė kitokių rūšių aliejų. „Juo gardiname salotas, košes. Aliejaus užteko savo poreikiams, dar draugams ir pažįstamiems pasiūlėme. Pamatėme, kad sėmenų aliejaus poreikis yra, tad planuojame spausti pardavimui“, – pasakojo Juozas.

Norint rinkai tiekti sėmenų aliejų ūkininkui dar teks paplušėti. Pagrindinę priemonę – aliejaus šalto spaudimo įrangą – jis turi, tačiau dar reikia įrengti patalpas, gauti visus reikiamus leidimus. Tam pirmiausia reikia laiko.

Pasvaliečiai Juozas ir Julija Griauzdės augina aliejinius linus ir kol kas tik savo reikmėms spaudžia aliejų. Asmeninio archyvo nuotr.

„Išspausti aliejų, kaip ir obuolių sultis, – nesudėtinga, tačiau reikia atitikti maisto produktų gamybai keliamus reikalavimus. Jais dar nesidomėjau, tikiuosi, kad šiemet pavyks susitvarkyti“, – artimiausiais planais dalijosi pašnekovas.

Lietuviškas sėmenų aliejus rinkoje – ne naujiena. Užtat savo krašte J.Griauzdė bus pirmeivis.

Nelengva auginti

Jeigu aliejaus realizacija nekels problemų, pasvalietis ketina didinti aliejinių linų plotą. Tačiau jis nemano, kad tai taps pagrindine ūkio veikla. Juozui tiesiog malonu auginti nuo seno lietuvių apdanuotą kultūrą. Linus augino ir jo tėvas Antanas, vienas pirmųjų Pasvalio krašto ūkininkų. Tiesa, anksčiau pasvaliečiai augino pluoštinius linus, kurie dėl Briuselyje išsiderėtų menkų išmokų pasitraukė iš Lietuvos laukų.

Dabar Juozas – bene vienintelis šiame derlingame krašte sėja aliejinius linus. Pasvaliečių ūkininkų laukuose dažniausiai pamatysi kviečius ir rapsus. Jų savo maždaug 100 ha ūkyje augina ir J.Griauzdė. Linams atriekia kol kas nedidelį gabalėlį žemės.

Pasvalietis džiaugėsi, kad šiemet gana gerai peržiemojo žieminiai rapsai ir kviečiai, tad smagiau sėti vasarojų. Ūkininkas jau pasėjo apie dvidešimt hektarų pupų, šiek tiek mažiau žirnių, augins ir vasarinius rapsus. Anksčiau jų jau buvo atsisakęs, nes, uždraudus neonikotinoidų grupės veikliųjų medžiagų turinčius beicus, vasarinius rapsus sunku apsaugoti nuo kenkėjų. „Dabar beicus vėl leido naudoti, tad bandysiu vėl auginti vasarinius rapsus“, – sakė vyras.

Kai labiau atšils, į dirvą bers ir linus. „Juos nelengva auginti, sudėtinga nukulti. Linams nuimti tinka javų kombainas, bet jis dažnai kemšasi. Reikia geresnio kombaino“, – aiškino Juozas.

Iš vieno hektaro pasvalietis prikulia iki pusantros tonos aliejinių linų grūdų, o, pavyzdžiui, kviečių derlius siekia iki 8 tonų. „Taip vertinant, žinoma, labiau apsimoka auginti kviečius ar rapsus, bet neužtenka tik skaičiuoti derlių tonomis, tada būtų neįdomu gyventi“, – savo filosofiją dėstė ūkininkas.

Išrinko „deimančiukais“

Neatsitiktinai Juozas ir jo sutuoktinė Julija pernai pateko tarp Pasvalio krašto renkamų „deimančiukų“. Griauzdės pelnė nominaciją „2016-ųjų metų žemdirbys“. Jauna pora, pernai sumainiusi aukso žiedus, sulaukė daug gražių žodžių už darbštumą, atkaklumą, ryžtą imtis naujų veiklų.

Nuo vaikystės tėvų ūkyje įvairių darbų nevengęs vaikinas niekada negalvojo ieškoti skalsesnės duonos svetimose šalyse. „Tiesą sakant, nebuvo kada apie tai galvoti. Kai tėvukas pasinaudojo ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos programa ir man perdavė ūkį, reikėjo ūkininkauti. Buvo ir sunkesnių, ir lengvesnių metų, bet emigracija neviliojo“, – prisipažino ūkininkas.

Griauzdės ne tik ūkininkauja. Juozas dirba Pasvalio bioetanolio ir biodujų gamykloje „Kurana“, o Julija darbuojasi mokykloje.

***

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, pernai buvo deklaruota apie 244 hektarus linų, o 2015-aisiais – apie 370 hektarų.

Lietuviškos sėklos nėra

Dr. Zofija Jankauskienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Upytės bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja

Žmonės skambina iš įvairių Lietuvos vietų, prašo aliejinių linų sėklos, konsultacijų apie jų auginimą. Tačiau sėklos mes jiems negalime pasiūlyti, nors turime tris registruotas lietuviškas aliejinių linų veisles. Sėklininkystės sistema suardyta, niekas lietuviškų veislių linų nedaugina. Tie, kurie teiraujasi apie aliejinius linus, sako, kad nori auginti jų savo reikmėms, aliejui spausti.

Galėtume kalbėti apie aliejinių linų gaivinimą, bet tikrovė tokia, kad Upytės bandymų stotis, daugiau nei pusę šimto metų dirbusi linininkystės tyrimų srityje, veiks tik iki šių metų rudens. Vėliau bus reorganizuojama.