P. Lileikio nuotr.

Praėjusią savaitę Helsinkyje (Suomija) šios šalies maisto saugos institucija „Evira“ organizavo tarptautinį seminarą, kuriame buvo svarstoma galvijų užkrečiamosios – gumbelinės ligos klausimai. Seminare dalyvavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika ir šios tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas.

Seminaro metu dalyviai buvo supažindinti su gumbelinės ligos situacija Europos Sąjungoje, apžvelgta padėtis Balkanų regione. Gumbelinė paplitusi Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, Europoje pirmieji šios užkrečiamosios ligos protrūkiai  užregistruoti 2015 m. Graikijoje, o 2016 m. liga išplito į Bulgariją, Makedoniją, Albaniją, Serbiją, Kosovą, Gruziją, Armėniją, Azerbaidžianą, Izraelį, Libaną ir Rusijos Federaciją. Pastaraisiais metais gumbelinės protrūkių užregistruota europinėje Turkijos dalyje bei Balkanų šalyse.

Pagal ES teisinį reglamentavimą, nustačius bent vieną susirgimo atvejį, bandoje privaloma paskersti visus jautrius ligai gyvūnus. Protrūkiai sukelia didelius ekonominius nuotolius, reikia išskersti galvijus, dezinfekuoti ūkius, aplink juos nustatyti apsaugos ir stebėjimo zonas. Žmonėms ši liga nepavojinga.

„Seminaro metu Europos valstybių veterinarijos tarnybos buvo raginamos glaudžiau bendradarbiauti, operatyviau keistis informacija gyvūnų užkrečiamųjų ligų klausimais. Pastebėta, kad klimato visuotinio atšilimo laikais virusai sėkmingai skverbiasi į jiems neįprastą aplinką. Nors gumbelinės atvejų Lietuvoje neužregistruota, tačiau veterinarijos specialistai turi būti budrūs. Nustačius šios ligos protrūkį bet kurioje kaimyninėje valstybėje, reikėtų skubiai imtis prevencijos priemonių, kurių pagrindinės – biologinio saugumo reikalavimų laikymasis ir vakcinacija. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas yra pasirengęs atlikti diagnostinius gumbelinės ligos tyrimus, tačiau gerai būtų išvengti šios pavojingos užkrečiamosios ligos“, – sakė D. Remeika.

Gumbelinė – tai virusinė galvijų liga, kurią sukelia capripox virusas. Klinikiniai požymiai ryškiausiai pasireiškia melžiamoms karvėms laktacijos piko metu ir jauniems veršeliams. Virusas sukelia galvijų karščiavimą, atsiranda gumbų po oda, padidėja limfmazgiai. Gumbelių atsiranda ir gleivinėse, pastebimos išskyros iš nosies ir akių, gali ryškiai pabrinkti oda. Klinikinę diagnozę patvirtina kraujo mėginių laboratoriniai tyrimai.

Virusą platina daugelis kraujasiurbių vabzdžių (uodai, įvairių rūšių kandančios musės ir kt.), liga gali plisti ir per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais, užterštomis transporto priemonėmis ar įranga, virusą gali pernešti ūkio darbuotojai, infekcija gali plisti per pašarus ar vandenį.