A.Valaiša sprendžia aktualias rajono žemdirbių problemas ir atstovauja jų interesams valdžios institucijose. J. Žurauskienės nuotr.

Ukmergės rajone ekologinės žemdirbystės ūkį puoselėjantį Algirdą Valaišą galima vadinti ateities ūkio kūrėju. Ūkininkas įsitikinęs, kad ekologija – tai mąstymas ir gyvenimo būdas. Jo pėdomis žengia ir sūnūs Audrius bei Mindaugas, kuriuos tėvas į ūkį parsišaukė iš emigracijos.

Išplėtė valdas

Zootechniko išsilavinimą turintis A.Valaiša ekologiškai ūkininkauja jau daugiau nei du dešimtmečius. Taip ūkininkauti jis pradėjo dar tais laikais, kai išmokos už šią ūkininkavimo kryptį nebuvo mokamos.

„Iš pradžių dirbti buvo labai sunku. Juk chemizuotuose ūkiuose gaunamas keturispenkis kartus didesnis derlius nei ekologiniuose, todėl dažnai iškildavo klausimas, kaip išgyventi. Kai įstojome į Europos Sąjungą ir ėmėme gauti paramą, lengviau atsikvėpėme, pradėjome judėti į priekį. Žinoma, be paramos ūkiai neišsilaikytų“, – sakė A.Valaiša.

Per dvidešimt ūkininkavimo metųsavo valdas ūkininkas išplėtė nuo dešimties iki 900 hektarų. Ūkyje naudojama ir sena sovietinė technika, irmoderniužsienietiška. Pasak A.Valaišos, nors mechanizmai sensta ir dėvisi, šiandien jos ūkyje pakanka. Per aštuonerius metus visiškai sudilo tik sėjamoji, tad teko įsigyti naują.

Prastesniais metais iš hektaro pavyksta gauti vieną toną kviečių derliaus, geresniais – dvi. J. Žurauskienės nuotr.

Prastesniais metais iš hektaro pavyksta gauti vieną toną kviečių derliaus, geresniais – dvi. J. Žurauskienės nuotr.

Susigrąžino sūnus

A.Valaišadžiaugiasi galėdamas ūkininkavimo patirtį perduoti sūnums Audriui ir Mindaugui. Pasak pašnekovo, vaikai, baigę aukštuosius mokslus, ne iš karto ėmė sekti jo pėdomis –iš pradžių, kaip ir dalisjaunuolių, laimės ieškojo užsienyje.Mindaugas daugiau nei trejus metus dirbo Jungtinėse Amerikos Valstijose, o Audrius ketverius metus – Jungtinėje Karalystėje. Pats Algirdas pusę metų taip pat plušėjo Amerikoje. Vyrai įsitikino, kad svečioje šalyje niekas pinigų lengva ranka nedalija. Visur reikia sunkiai ir atsakingai dirbti.

„Sūnums pasiūliau grįžti į Lietuvą ir dirbti kartu. Juk plušant surėmus pečius galima daug daugiau nuveikti, nei išsisklaidžius po pasaulį“, – pasakojoA.Valaiša. Atžaloms sutikus su tėvo pasiūlymu, vyrai grįžo į gimtinę ir ėmė ūkininkauti. Šiandien Audrius ir Mindaugas jauyra įgiję ūkininkavimo patirties, puikiai atlieka visus suplanuotus darbus, padeda vienas kitam. A.Valaiša džiaugėsi, kad ūkyje jiems talkina rimti darbuotojai, atsakingai atliekantys visus patikėtus darbus.

Pelningos kultūros

Valaišos puoselėja augalininkystės ūkį. Šiais metais jame augina žirnius, pupas, avižas ir kviečius. „Valstiečių laikraščio“ paklaustas, kokias kultūras pelningiausia auginti ekologiniame ūkyje, Algirdas sakė, kadpraėjusiais metais nemenką pelnąjiems atnešė žirniai ir pupos. Šių ankštinių kultūrų supirkimo kainos siekė 280–340 eurų už toną.

„Aišku, žirnių ir pupų derlius ekologiniuose ūkiuose nėra itin didelis. Todėl rinkai pateikiame mažesnįprodukcijos kiekį nei chemizuoti ūkiai“, – teigė A.Valaiša. Kviečių derlius kasmet skirtingas. Prastesniais metais iš hektaro pavyksta gauti vieną toną derliaus, geresniais – dvi. Šiemet Ukmergės rajono ūkininkas tikisi neblogo derliaus. Nors pavasaris buvo vėlyvas, ekologinio ūkio valdytojas mano, kad javapjūtė nevėluos.

Kalbėdamas apie derlių, A.Valaiša akcentavo, kad Ukmergės rajonejis gaunamas menkesnis nei kituose šalies ūkiuose,nes čia vyrauja nenašios žemės. „Aš pats esu kilęs nuo Kėdainių krašto. Todėl drąsiai galiu tvirtinti, kad Ukmergės rajono dirvožemių su Kėdainių rajononėra ko nė lyginti“, – pabrėžė pašnekovas.

Ekologinio ūkio šeimininkas A.Valaiša sakė, kad ir sena sovietinė, ir moderni užsienietiška technika ūkyje puikiai tarnauja. J. Žurauskienės nuotr.

Ekologinio ūkio šeimininkas A.Valaiša sakė, kad ir sena sovietinė, ir moderni užsienietiška technika ūkyje puikiai tarnauja. J. Žurauskienės nuotr.

Grūdai ir sėklos

A.Valaišosūkiui jaureikia našesnio ir modernesnio grūdų sandėlio. Dabartiniuose aruoduose ūkininkas derliaus ilgai nelaiko, stengiasi jį parduoti iki Naujųjų metų. Nors jo grūdai, išdžiovinti džiovykloje, yrageros kokybės,ilgainiuiji prastėja. Praėjusiais metais ekologiškai išauginti grūdai turėjodidelę paklausą, todėljuos realizuoti nebuvo sunku. Pašnekovas pasakojo, kad kiekvienais metais pusei derliaus sudaro išankstines grūdų pardavimo sutartis.

Kad grūdų kokybė būtų kuo geresnė, ūkyje kas penkerius metus sėjama sertifikuota sėkla.Ji ūkiui – brangi investicija. Pasak A.Valaišos, jei mūsų šalyje tarp sertifikuotos sėklos pardavėjų būtų didesnė konkurencija, jos pardavimokaina būtų mažesnė. Negana to, kartais ekologinių ūkių šeimininkams nepavyksta gauti norimos sertifikuotos sėklos. Šiais metais prekyboje nebuvo vikių sėklos. „Kai sertifikuotų sėklų nepavyksta įsigyti, raštu kreipiamės į įmonę „Ekoagros“ ir prašomeleisti naudoti neekologišką augalų dauginamąją medžiagą“, – sakė ūkininkas.

Atstovauja žemdirbiams

A.Valaiša ne tik ūkininkauja, bet ir vadovauja Ukmergės rajono žemdirbių asociacijai. Pastaruoju metu ekologinių ūkių šeimininkams nerimą keliaEkologinių žemės ūkio taisyklės, susijusios su kompensacinėmis išmokomisuž daugiamečių žolių įsėlį. Taisyklėse rašoma, kad pareiškėjai, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus nurodytuose laukuose privalo įsėti ankštinių žolių įsėlį.„

Ankštinės žolės – tai dobilai, esparcetas ir kt.Pavyzdžiui, dobilų sėkla vienam hektarui užsėti kainuoja 110–120 eurų. Už jų auginimą gausime tik 59 eurų išmoką, o jokio derliaus negausime. Todėl mums kyla klausimas, kaip reikės išgyventi?“–problemas vardijo A.Valaiša ir pridūrė, kad minėtiems darbams atlikti augalininkai neturi jokios technikos.

Kalbasi su valdžia

Pasak Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos vadovo, ekologinių ūkių taisyklės per metus keičiamos bent vieną, o kartais ir du ar net tris kartus. Todėl ne tik ūkininkams, bet ir valdininkams jose sunku susigaudyti. Kad darbai klostytųsi sklandžiai, ukmergiškiai dažnai susitinka su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) darbuotojais, į susirinkimus kviečiasi ministrą.

Praėjusią savaitę A.Valaiša su ūkininkais lankėsi ŽŪM, susitiko su viceministru Sauliumi Savickiu ir teiravosi apiegalimybę pakeisti ankštinių žolių įsėlio taisykles.„Jei taisyklės nebus pakeistos, jos augalininkystės ūkius nuves į bankrotą. Dabar ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai išaugina gerą produkciją, kuri yra paklausi tarp supirkėjų. Todėl augintojus reikėtų skatinti dirbti, o ne kišti pagalius į važiuojančius ratus“, – sakė pašnekovas ir pridūrė turįs vilties, kad ūkininkų prašymas bus išgirstas ir taisyklės bus pakoreguotos.