Redakcijos archyvo nuotr.

Šiemet Lietuvos žemdirbiai žirniais ir pupomis užsėjo kur kas didesnius plotus nei ankstesniais metais ir dar prieš kelis mėnesius džiaugėsi, numatydami įspūdingą ankštinių derlių. Tačiau lietus sužlugdė šias viltis. Nepaisant praradimų, ateinančiais metais šių kultūrų plotų nežadama mažinti.

Rugpjūčio lietūs

Šiemet žirnių mūsų šalies laukuose auginta net tris kartus daugiau negu pernai, bet daugelis ūkininkų vis prisimena praėjusius metus, kai kūlė po 6–7 t pupų iš hektaro, o žirnių – po 5–6 t. Tai puikūs rodikliai, žinant, kad  iš hektaro reikia prikulti bent po 3 t ankštinių kultūrų, kad nebūtų nuostolio.

Svarbu gerai parduoti

Kėdainių rajono ūkininkas Aidanas Dumbinskas pažįsta ne vieną ūkininką, kuris  tiesiog užarė žirnius, jų net nekūlęs – tokie šiemet jie buvo prasti. Pats jis antrus metus augina pupas, jų plotai užima 35 ha. „Galiu pasakyti, kad derlius buvo neblogas, yra buvę ir prastesnių metų, kai pupas puolė šokoladinė dėmėtligė, jos kentėjo nuo sausros, – pripažino žemdirbys. – Esu auginęs ir žirnių. Tiesą sakant, dauguma juos pasirinkome ne savo noru, o kad įvykdytume žalinimo reikalavimus.“

Pasak A.Dumbinsko, žirnių kaina geresnė nei pupų, bet tai rizikingesnė kultūra. Ypač sudėtinga nuimti derlių. Jei žirnius suplaka lietūs, kyla pavojus, kad jų apskritai nepavyks nuimti, o jei ir pavyks, derlius bus kur kas menkesnis nei pupų.

Tačiau užauginti gerą derlių nepakanka, svarbu jį gerai parduoti. Realizuojant pupas, kaip ir kitą produkciją, tenka gerokai pasukti galvą, ar sudaryti išankstines sutartis, ar laukti derliaus. Šiemet A.Dumbinskas 50 t pupų parduos pagal išankstinę sutartį, dėl kitų derasi ir žvalgosi, kas daugiau duos. „Štai ir dabar  noriu gauti už toną 200 eurų, o supirkėjai siūlo 197, nesutariame dėl trijų eurų. Gal ir klaidą darau dėl tų kelių eurų, bet nerizikuosi – negyvensi“, – sakė ūkininkas.

Kitų metų jo planai dėl pupų tokie patys – 300 ha plote 35 ha užims pupos. Galbūt dar ir žirnių pasės dėl sėjomainos. „Anksčiau augindavau vasarinius rapsus, dabar jau to nedarysiu, menkas derlius, neapsimoka. Reikia auginti įvairių kultūrų. Vienos geriau išaugs, kitos – prasčiau, tai viskas išsilygins“, – sakė ūkininkas.

Ankštinių atgimimas

Prieš keletą metų išgirdę apie ankštinių auginimą ūkininkai purtėsi jų kaip velnias kryžiaus, reiškė protestus – esą žirniai ir pupos netinka mūsų laukams. Tačiau 2014 m. prasidėjo šių kultūrų atgimimas.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės skyriaus vedėjo Vidmanto Ašmono, tokį suklestėjimą lėmė pasikeitusi ES bendroji žemės ūkio politika. Norėdami gauti visą tiesioginę išmoką, augintojai privalo laikytis žalinimo (t. y. vykdyti klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą) reikalavimų, o žirnių auginimas tam kuo puikiausiai tinka. Be to, žirnių augintojams mokama 48 eurų už hektarą dydžio išmoka.  Papildomai yra numatyta atskira parama už baltyminius augalus – 88 eurai už hektarą.  Kita vertus, atsirado ir paklausa. „Brangstant trąšoms, ūkininkai siekia panaudoti ankštinių augalų privalumus, – sakė V. Ašmonas. – Auginti žirnius naudinga ne tik dėl to, kad jų grūduose yra daug baltymų, angliavandenių, mineralinių druskų, aminorūgščių ir vitaminų, reikalingų gyvuliams, bet ir todėl, kad jie pagausina dirvožemyje natūralaus azoto ir dirvoje palieka daug organinių medžiagų.“ Tačiau žemės ūkio specialistas pripažino ir tai, kad daugelis augintojų bijo rizikuoti, nes nepalankiomis oro sąlygomis sunku nuimti šių ankštinių augalų derlių. Tai viena iš priežasčių, trukdančių didinti žirnių plotus.

Pasak ŽŪM specialisto, lietuviškų ankštinių kokybe susidomėjo viena stambi Indijos kompanija, daugėja ir kitų susidomėjusiųjų.

Būtina mokytis

Kėdainių rajone, Dotnuvos seniūnijoje, ūkininkaujantis Algimantas Kižauskas skundus dėl prasto ankštinių derliaus apibūdina trumpai – skiedalai. „Tiesiog reikia išmokti normaliai ūkininkauti“, – sakė jis. Pats jis prisipažino besidžiaugiantis gamtos pamokomis. „Mes, rimti ūkininkai, kartais pasikalbame: reikia, kad kuo daugiau tokių metų būtų, tai gal žmonės išmoktų ūkininkauti. Dirbtų su kombainais, turėtų normalias džiovyklas ir viskas būtų gerai. O dabar žmogus nieko neturi, pasiima žemės plotą ir pradeda dirbti. Tokius ūkininkus gadina ir pirmųjų hektarų, jaunojo ūkininko išmokos, taip pat parama už pasitraukimą iš žemės ūkio gamybos.“

A.Kižauskas augina truputį daugiau nei priklauso pagal žalinimo reikalavimus  – šiemet pasėjo 80 ha žirnių ir tiek pat hektarų pupų. „Manau, pupų plotą galima didinti, o štai žirniams reikia tinkamų laikymo sąlygų“, – teigė ūkininkas.

Sudegino daug degalų

Ankštinių kultūrų derliumi žemdirbys nesiskundžia, nors pripažįsta, kad pernai derlius buvo geresnis. „Tačiau ir šiemet nukūlėme, išdžiovinome, pardavėme viską,  – patirtimi dalijosi ūkininkas. – Daug degalų sudeginome, dirbome dieną naktį, ne taip, kaip tie, kurie laukė, kad ankštiniai išdžius ant stiebo. Dabar jų derlius supuvo. Jei būtume laukę, kol taip išdžius, būtume nieko negavę už toną, nes su gamta nepajuokausi.“

Kižausko manymu, tokius, kurie negalvoja apie tinkamą ūkininkavimą, reikia stumti iš žemės ūkio.

Kėdainiuose, kaip ir daugelyje Lietuvos regionų, ankštinių augalų plotai didėja. „Galbūt todėl, kad ankštinių kaina skiriasi nuo grūdinių, žmonės galvoja, kad juos nesudėtinga auginti, – svarstė ūkininkas. – Pernai gal ir nesunku buvo, tačiau šiemet tai tikrai nelengva.“

Naudingesnės ankstyvosios veislės

Irena Drungilienė, AB „Litagros prekyba“ sėklų grupės produktų vadovė

Patarčiau ūkininkams ir tiems, kurie turi priekaištų dėl mažesnio derlingumo, sėti kuo ankstyvesnes veisles. Jei gerai patręši, jos tikrai būna derlingos.

Patys skųstis derliumi negalime. Sėkliniuose laukuose Alytaus rajono smėlynuose, kur auginome pagal visas technologijas žirnius Salamanca, iš hektaro prikūlėme 5–6 tonas. O Žemaitijoje, Skuodo rajone, prikūlėme 4–5 tonas. Ši žirnių veislė yra ankstyva, kaip ir mūsų pupos.

Pastebėjau, kad lietuviai nori auginti maistines pupas, nes už jas mokama daugiau, tačiau pašarinės derlingesnės. Kadangi jos ankstyvos, jas galima nukulti anksčiau ir tai atsiperka – jų prikuliama nuo 6 tonų iš hektaro.

Nesiekiama ankštinių rekordų

Algirdas Butėnas, AB „Linas Agro“ Biržų ir Pasvalio rajono vadybininkas konsultantas

Ištisinis lietus per pačią ankštinių pjūtį padarė daug bėdos. O pupoms atsirado kita bėda – dėl drėgmės jos patamsėjo, įsimetė ligos.

Nors metai buvo nepalankūs, apie ankštinių augalų plotų mažinimus nešnekama.  Ūkininkai tiek toli negalvoja – yra žalinimo programa, ir nieko nepadarysi. Dabar tik žiūri, kaip pabaigti imti derlių. Žemdirbiai žino, kad tokie ankštiniams nepalankūs metai būna kartą per dešimt metų, taigi žvelgia į ateitį optimistiškai.

Faktai

Pupų 2014 m. mūsų šalyje vidutiniškai kulta 2,6 t iš hektaro, o 2015 m. – 3,4 t.

Žirnių 2014 m. kulta 2,3 t/ha, o 2015 m. – 2,5 t/ha.

2014 m. Lietuvoje deklaruota 41 tūkst. ha, 2015 m. – 79 tūkst. ha, 2016 m. – net 154 tūkst. ha žirnių.

2012 m. pupų užsėta 4,8 tūkst. ha, o pernai jau 61,6 tūkst. ha, šiemet – 68,4 tūkst. ha.

Už toną žirnių ūkininkams dabar mokama 219,16 euro, pupų – 167,7 euro.