(Scanpix nuotr.)

Tradiciniuose ir ekologiniuose ūkiuose vis daugiau auginama pluoštinių kanapių. Pernai jų plotai siekė apie 2 400 ha. Manoma, kad šiemet panaikinus kai kuriuos barjerus minėtų augalų bus sėjama dar daugiau.

Paklausus derlius

Rokiškio rajono ūkininkas Alis Vėjelis vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo auginti pluoštines kanapes. Pernai jis šiai kultūrai skyrė 32 ha, šiais metais planuoja užsėti panašų plotą. Šeštus metus kanapes auginsiantis ūkininkas sėją pradės balandžio pabaigoje. A.Vėjelis augins ‘USO 31’ ir ‘Finola’ veislių kanapes. Nuėmęs derlių, iš sėklų spaus aliejų, pluoštą taip pat panaudos. „Teko girdėti, kad pernai vieni užsakovai nuvylė ūkininkus: kanapių sėklų atvežė tik gegužės mėnesį. Vėlai pasėtos kanapės nesunoko, ir jie patyrė nemenkų nuostolių“, – sakė A.Vėjelis.
Kauno rajone ūkininkaujantis Kęstutis Zinkevičius jau užsisakė ‘USO 31’ ir ‘Finola’ veislės kanapių sėklų. Šiais metais jis planuoja padvigubinti pluoštinių kanapių plotus. Anot ūkininko, išaugintą produkciją jis nesunkiai realizuoja Lietuvoje. Išankstinių sutarčių su supirkėjais Kęstutis nesudaro.
Marijampolės rajono ūkininkas Nerijus Riauba ne tik augina pluoštines kanapes, bet ir superka jų derlių. „Įkūriau įmonę „Kanapės žiedas“. Pernai iš augintojų supirkinėjau kanapių lapus ir žiedynus, o šiais metais planuoju supirkti sėklas ir pluoštą. Kiek tiksliai supirksiu produkcijos, negaliu pasakyti. Šiuo metu bendrauju su viena užsienio kompanija, kuri žada pateikti duomenis, koks bus derliaus poreikis. Supirkimo kaina priklausys nuo kokybės “, – sakė N.Riauba. Marijampolės rajono ūkininkas pabrėžė, kad kanapės yra paklausios, ir paragino ūkininkus ruošti kokybišką produkciją. „Jei nebus kokybės, negalėsime konkuruoti rinkoje“, – pridūrė N.Riauba.

Vertinama kokybiška produkcija

Pluoštinių kanapių auginimo verslu užsiima ir Valdemaro Pinskio vadovaujama Akmenės r. UAB „Šeimos šaknis“. Pirmais metais bendrovė augino 22 ha, pernai – 33 ha, o šiais metais planuojama pasėti apie 100 ha pluoštinių kanapių. „Sėklas perkame iš Baltijos pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų asociacijos (BPKAPA). Užsakymą pateikėme pernai lapkričio mėnesį, todėl sėklas gausime balandį“, – sakė V.Pinskis.
UAB „Šeimos šaknis“ vadovas sakė, kad išaugintas kanapes jie panaudoja maisto gamybai. Bendrovėje įrengta nedidelio pajėgumo aliejaus spaudykla, fasavimo linija. Pasak V.Pinskio, šiais metais jie planuoja iš ūkininkų supirkti geros kokybės kanapių sėklas. „Kokybiškos kanapių sėklos – labai vertingos. Savame ūkyje išaugintas sėklas parduodavome ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – sakė UAB „Šeimos šaknis“ vadovas.
„Kanapių produkcija turi didelę paklausą, – teigė ir BPKAPA direktorius Edgaras Babanovas. – Supirkimo problemų nėra, nes paklausa kol kas yra didesnė nei pasiūla. Pluoštinių kanapių produkcijos poreikis didėja, svarbu išlaikyti kokybę. Produkciją superka ne tik Lietuvos, bet ir užsienio partneriai.“ Pasak BPKAPA vadovo, norint gauti kokybišką sėklų derlių, būtina atlikti pirminį valymą ir per 6 val. pradėti sėklas džiovinti. Taip pat svarbu laiku derlių nuimti, nes, suvėlinus pjūtį, stiebai medėja, sėklos apkarsta. Tokio derliaus niekas nenori pirkti. E.Babanovas sakė, kad ūkininkams, norintiems išvengti kanapių auginimo, nuėmimo, sėklų valymo bei džiovinimo, kanapių stiebų ir derliaus saugojimo klaidų, vedami seminarai ir mokymai.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis sakė, kad ūkininkams rūpi, ne tik kaip priauginti kanapių, bet ir kaip jas realizuoti. „Ekologiniai ūkiai prieš sėją sudaro sutartis su bendrove, iš kurios perka sėklas. Supirkimo kaina – nebloga. Pernai už 1 kg kanapių sėklų buvo mokama 1,5 euro“, – teigė S.Daniulis.

Skirtingi auginimo tikslai

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Upytės bandymų stoties mokslo darbuotoja dr. Zofija Jankauskienė sakė, kad ūkininkai, prieš pradėdami auginti šiuos augalus, turėtų nuspręsti, kokios produkcijos jie norės gauti. Ar jie pluoštines kanapes augins sėkloms, pluoštui, spaliams ar tiesiog biomasei? Skirtingi auginimo tikslai lemia ir skirtingas auginimo bei derliaus dorojimo technologijas. Mokslininkai ištyrė, kad mūsų klimato sąlygomis labai svarbu pasirinkti kuo ankstyvesnių veislių kanapes. Auginant sėklai ir pluoštui, gerų rezultatų sulaukiama pasėjus ‘ USO 31’ ir ‘Finola’ veislių kanapes.

Paprastesni reikalavimai

Virginija Vingrienė, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė
Mūsų šalyje buvo taikomi kur kas griežtesni reglamentai kanapių augintojams nei kitose ES šalyse. Kanapių augintojai priekaištaudavo, kad jiems tenka brangiai mokėti už tetrahidrokanabinolio (THC) mėginius. Remiantis anksčiau galiojusiais reikalavimais, mėginiai THC kiekiui ištirti buvo imami iš kiekvieno deklaruoto ploto, iš kiekvieno laukelio, atskirto keliuku, melioracijos grioviu ar net istorine linija. Pagal naująjį įstatymą mėginiai bus imami iš vieno sėjomainos lauko, jei jame auginama viena veislė. Vieno mėginio kaina – 121 euras.
Šiais metais taip pat nereikalaujama sėkloms, įvežamoms iš kitų ES šalių, papildomų pažymų, patvirtinančių, kad jos išaugintos iš kanapių, kuriose THC kiekis neviršija leistinos 0,2 proc. normos, nes pakanka informacijos, nurodytos etiketėje.
Šiemet bus leidžiama pluoštines kanapes auginti mažais plotais soduose ir daržuose, siekiant apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų. Remiantis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, iš tokių plotelių nebus imami THC mėginiai dėl per mažo augančių augalų skaičiaus. Ūkininkams pakaks informuoti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojus ir pateikti įsigytos sėklos originalią pakuotę bei tvarkyti apskaitos žurnalą. Supaprastinus reikalavimus, nuo šių metų atsivers keliai ir pluoštinių kanapių selekcijai. Dabar vykdant naujai sukurtų veislių tyrimus nebus taikomas kitam tikslui auginamų kanapių veislėms privalomas reikalavimas būti įtrauktoms į įteisintų veislių sąrašą.