Redakcijos archyvo nuotr.

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės padidino pieno gaminių pardavimą eksporto rinkose, todėl per pirmąjį šių metų ketvirtį perdirbo 3,4 proc. daugiau žaliavinio pieno, nei pernai tuo pačiu metu, sako bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.

Tuo tarpu perdirbėjams žaliavą tiekiantys šalies ūkiai per pirmuosius tris mėnesius pieno primelžė 3,1 proc. mažiau. Dėl vietinės žaliavos stygiaus perdirbėjams teko daugiau pieno pirkti iš Estijos ir Latvijos ūkių.

„Pieno produktų vartojimas Lietuvoje yra labai pastovus – maždaug iki pusės viso šalyje superkamo ir į produktus perdirbamo pieno keliauja į mūsų pirkėjų krepšelį, – teigia D. Trumpa. – Likusi dalis, daugiau kaip pusė mūsų krašte pagamintų pieno gaminių, išvežama į užsienį, kur pardavimai yra gana svyruojantys. Todėl Lietuvos pieno perdirbimo įmonės gamybos pajėgumus šįmet didina grynai dėl augančio pardavimo eksporto rinkose“.

Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ duomenimis, per šių metų pirmuosius tris mėnesius lietuviškos pieno žaliavos dalis visoje perdirbtoje produkcijoje sudarė 75 proc., likusią dalį sudarė atvežtinė žaliava iš Estijos ir Latvijos. Pernai atitinkamu laikotarpiu mūsų krašto ūkiuose primelžto ir supirkto pieno dalis perdirbime siekė 80 proc.

Pasak „Rokiškio sūrio“ vadovo, pieno gamybos mažėjimą Lietuvos ūkiuose nulėmė dvi svarbiausios priežastys – dvejus metus smarkiai kritusios žaliavos kainos bei Europos Sąjungos (ES) specialioji intervencinė priemonė, skirta ūkininkams išmokėti kompensacijas už pieno gamybos mažinimą.

Šiuo metu iš Lietuvos ūkininkų supirktas pienas patenkina apie 80 proc. pieno perdirbimo pramonės gamybos poreikio. Lietuvos ekonomika ir pienininkai laimėtų, jeigu kasmetinį 20 proc. vietinės žaliavos deficitą pavyktų sumažinti iki minimumo.

„Pieno centro“ duomenimis, per metus Lietuvos perdirbimo pramonė importuoja apie 350 tūkst. tonų žalio pieno, kurio vertė pagal esamas vidutines natūralaus pieno supirkimo kainas siekia apie 100 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio.

„Lietuvos geografinė zona idealiai tinka plėtoti intensyvią pienininkystę, tačiau tam kol kas trukdo per lėtai vykstantys pieno ūkių struktūriniai pokyčiai“, – sakė D. Trumpa.

Jo vertinimu, Lietuvoje vyraujantys smulkūs ūkiai kaimynams nusileidžia efektyvumu, didesnėmis gamybos sąnaudomis, dideliais surinkimo kaštais ir žema supirkimo kaina už pieną. Todėl didesnį Lietuvos pieno pramonės konkurencingumą galėtų užtikrinti investicijos į pieno ūkių stambėjimą.

„Tačiau efektyviai veikiantiems pieno ūkiams plėtoti reikalingos didelės investicijos. Valstybė turėtų būti suinteresuota sukurti palankią tokių ūkių finansavimo sistemą lengvatinėmis sąlygomis, o paramą nukreipti į jų veiklos efektyvumą bei ūkių našumo didinimą“, – sakė „Rokiškio sūrio“ vadovas.

Pasak jo, valstybė turėtų parengti aiškią 5-10 metų agroverslo plėtojimo strategiją, kad ir ūkininkai, ir verslas galėtų aiškiai pasverti savo lūkesčius ir suplanuoti veiklą, investicijas bei laukiamus rezultatus.