K. Driskiaus nuotr.

Šiuos metus cukrinių runkelių augintojai ir perdirbėjai vadina vidutiniais, nors runkelių masės daug, o per rugsėjį šakniavaisių derlingumas gerokai padidėjo. Skirtingai nei kitos kultūros, šie augalai nuo gamtos stichijos nenukentėjo.

Trūksta cukringumo

Šakių rajone Briedžių kaime ūkininkaujantis Antanas Blockis augina 300 ha cukrinių runkelių. „Valstiečių laikraščiui“ jis teigė, kad ši kultūra dar tik pradėta imti, todėl spręsti, ar derlius bus geras, kol kas anksti. Rezultatai turėtų paaiškėti maždaug spalio 10–20 d. Savo užaugintus runkelius A.Blockis veža į abu Lietuvoje veikiančius fabrikus.

Vilkaviškio rajono ūkininkas Virginijus Mykolaitis spalio 1 d. buvo nukasęs 40 ha iš jo ūkyje Varakiškių kaime auginamų 200 ha cukrinių runkelių. Saldžiąsias šaknis pagal iš anksto sudarytą grafiką V.Mykolaitis veža į Marijampolės cukraus fabriką. Sudoroti viso derliaus ūkininkas neskuba, nuima tik tiek, kiek reikia pristatyti perdirbėjams. „Nesiskubiname visų runkelių nukasti, orai geri, tegul dar jie auga. Cukringumas sudaro apie 16 proc., kai kada pasitaiko, kad pasiekia beveik 17 proc.“, – sakė V.Mykolaitis ir pripažino, kad cukringumo runkeliams dar trūksta.

Priklausomi nuo fabriko

Su ūkininkais, anot V.Mykolaičio, Marijampolės cukraus fabrikas šiemet žada laiku atsiskaityti. Dėl to žmonių nuotaikos lyg ir turėtų būti geros, bet augintojai jaučiasi tarytum pririšti – iš Marijampolės cukraus fabriką remiančios UAB „Žvalguva“ jie turėjo avansu imti agrochemijos prekių ir sėklų. Pagal susitarimą už šiemet išaugintą derlių pirmieji pinigai ūkininkus turėtų pasiekti iki gruodžio 1-osios. Antroji dalis – iki kovo 1 dienos. Grynieji pinigai sudarys apie 50 proc. uždarbio, nes likusią pelno dalį žemdirbiai jau panaudojo avansu imdami prekes.

Kai kurie cukrinių runkelių augintojai naująjį atsiskaitymo modelį vertina skeptiškai. „Ūkininkai 50 proc. uždarbio būtinai turi atsiimti produkcija, kurią „Žvalguva“ parduoda daug brangiau nei kitos firmos“, – situaciją apibūdino V.Mykolaitis. Tačiau kito pasirinkimo, anot jo, ūkininkai neturi. Jei jie nebūtų sutikę bendrauti su „Žvalguva“, nežinia, kaip būtų galėję atgauti skolą už 2015 m. derlių.

V.Mykolaitis viliasi susitarti su cukrinių runkelių perdirbėjais, kad ateityje atsiskaitant už žaliavą grynųjų pinigų dalis didėtų, o prekių – mažėtų. Mat reikalingų prekių jie gerokai pigiau gali įsigyti iš kitų įmonių. Juolab kad runkelių supirkimo kaina nuo kitų metų ir taip nebus didelė.

Pelningiau nei grūdai

„Valstiečių laikraščio“ kalbinti ūkininkai tikino, kad šiųmetis grūdų ir cukrinių runkelių derlius atskleidė, jog pastaruosius auginti apsimoka labiau.

Vienas didžiausių Vilkaviškio rajono cukrinių runkelių augintojų V.Mykolaitis šiemet išlaikė turimą 10 tūkst. t. runkelių kvotą. Jį tenkina suderėta 27 eurų suma už 1 t parduoto derliaus. Jeigu cukringumas būna geras, kaina šiek tiek dar pakyla, o jeigu prastas – mažėja. Todėl, pasak V.Mykolaičio, ne be reikalo ūkininkai kasmet tikisi geresnio cukringumo ir piniginio priedo už tai. Tiesa, nuo kitų metų kvotų nebebus, o kainą už 1 t cukrinių runkelių ketinama sumažinti iki 24 eurų. „Kažin, ar išvis beapsimokės auginti šią kultūrą“, – susirūpinimo neslėpė V.Mykolaitis.

Prognozuojama, kad nuo 2017 m., kai nebeliks cukraus gamybos kvotų, gerokai sumažės bazinė cukrinių runkelių supirkimo kaina. ES valstybės narės šios kultūros augintojams skiria susietąją paramą, ją žada ir Lietuva.

Rekordo nebus

Bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad paskutinę rugsėjo dieną jie jau buvo susidarę vaizdą apie šiemetį cukrinių runkelių derlių. Jo duomenimis, jis yra didesnis nei vidutinis, tačiau ne rekordinis. Be to, pasak S.Mozerio, į fabriką atvežamų runkelių kokybė gera – cukringumas šiuo metu jau siekia daugiau kaip 17 proc., o bazinis yra 16 proc.

Į Kėdainių cukraus fabriką saldžiąsias šaknis šiemet pristato 350 augintojų. Tai kur kas mažiau nei prieš aštuonerius metus – 2008-aisiais šios žaliavos tiekėjų buvo apie 2 tūkst. Nors augintojų skaičius sumažėjo, stambėjo ūkiai, didėjo runkelių auginimo plotai. Todėl dabar jų atvežama daugiau nei anuomet. Be to, augintojai savo plotus sutelkia kuo arčiau perdirbimo įmonės.

„Tokios tendencijos geros, nes didina fabriko konkurencingumą. Galime varžytis su šalių kaimynių gamintojais. Jeigu turėtume daug mažų ir toli nuo fabriko įsikūrusių augintojų, patirtume didelių transporto išlaidų ir mums būtų sunku konkuruoti“, – sakė S.Mozeris.

Iki spalio 1 d. bendrovė „Nordic Sugar Kėdainiai“ buvo nupirkusi apie 80 tūkst. t cukrinių runkelių. Tai sudaro 12–15 proc. viso planuojamo supirkti derliaus. Sandėlyje įmonė jau turėjo apie 12 tūkst. t iš šiemečio derliaus pagaminto cukraus. „Didžioji dalis ekonominės sėkmės priklauso nuo cukraus kiekio, pagaminto iš hektaro cukrinių runkelių. Kuo daugiau cukraus, tuo geriau visiems: ir ūkininkui, ir perdirbėjui“, – tikino S.Mozeris.

Plės pajėgumus

UAB „Arvi cukrus“ generalinis direktorius Augustas Obuchavičius teigė, kad šiemet cukrinių runkelių perdirbėjų lūkesčiai yra patenkinti tik iš dalies. Nors runkeliai užaugo gražūs, dėl pavėluotos sėjos ir lietingo sezono augalai prikaupė mažai cukraus. Tiesa, sezono pabaiga buvo palanki – saulėtos dienos ir vėsios naktys paspartino cukraus kaupimąsi runkeliuose. Todėl perdirbėjai dar tikisi neblogų rezultatų.

Pasak A.Obuchavičiaus, įmonės specialistai išanalizavo, ar šie metai buvo palankūs runkeliams augti, ir priėjo prie išvados, kad, palyginti su kitomis kultūromis, orai buvo palankiausi būtent cukriniams runkeliams. „Arvi cukraus“ vadovo teigimu, įmonė šįmet planuoja supirkti ir perdirbti dvigubai daugiau cukrinių runkelių negu pernai. Šiais metais Marijampolės cukraus fabrikas supirks ir perdirbs apie 300 000 t cukrinių runkelių. Iš šios žaliavos planuojama pagaminti apie 40 000 t cukraus. Kvotinis cukrus bus realizuojamas ES valstybėse, virškvotinis – eksportuojamas į kitas šalis.

Su „Arvi cukrumi“ sutartis yra pasirašę apie 100 augintojų. Anot A.Obuchavičiaus, tiek žaliavos tiekėjų pakanka. „Su ūkininkais radome kompromisą ir išsprendėme atsiskaitymo problemas, todėl tikimės, kad ir ateityje pavyks sėkmingai bendradarbiauti“, – sakė įmonės vadovas ir pridūrė, kad šiuo metu įmonės specialistai analizuoja, kaip cukraus gamyba vyks kitais metais panaikinus kvotas. Pasak A.Obuchavičiaus, ateityje fabrikas ketina išplėsti gamybos pajėgumus ir perdirbti maksimalų cukrinių runkelių kiekį.

Plotai kinta
Kastytis Patiejūnas, Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos pirmininkas.

Tikimės, kad šiemet cukriniai runkeliai bus pelninga žemės ūkio kultūra. Jie dar auga, o jų cukringumas didėja – pasitaiko atvejų, kai pasiekia net 19 proc. Gamtos sąlygos rudenį tam padeda. Ir kainos dar ne tos, kurios bus nuo kitų metų. Lietuvoje kinta cukrinių runkelių augintojų skaičius ir šios kultūros auginimo plotai. Praėjusį sezoną runkelių plotai sumenko, nes Marijampolės cukraus fabrikas sudarė mažiau sutarčių su augintojais. 2015 m. šios kultūros plotai buvo sumažėję iki 12,33 tūkst. ha. Tačiau šiemet situacija pasikeitė – deklaruota apie 15,57 tūkst. ha šių pasėlių.