Valdininkai ištrina Lietuvos kaimus

Daugėjant kaimų, kuriuose nebėra nei vieno gyventojo, iš žemėlapių skubama trinti netgi jų pavadinimus. P. Lileikio nuotr.

Šiemet emigracija paspartėjo, tad dar labiau ištuštės miestai ir miesteliai, dar ne viename kaime neliks nė gyvos dvasios. Kartu su paskutiniais senoliais miršta ir kaimų bei viensėdžių pavadinimai. Mokslininkams ir visuomenininkams subruzdus pavyko kiek pristabdyti vietovardžių naikinimą. Tačiau šimtai jų jau ištrinta iš žemėlapio.

Naikina ir atkuria

Lietuvoje yra 4 tūkst. kaimų ir viensėdžių, kuriuose nėra nei gyventojų, nei trobesių. Vietos valdininkai tokias teritorijas šlieja prie dar gyvų kaimų, o centrinė valdžia be skrupulų naikina senuosius vietovardžius.

Neseniai Seime vyko konferencija, kurioje diskutuota apie išnykusių kaimų pavadinimų įamžinimą, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Konferencijos dalyviai paragino Seimą ir Vyriausybę sustabdyti kaimų ir viensėdžių vardų išbraukimo iš juridinių dokumentų procedūras ir priimti reikiamas įstatymų pataisas, leidžiančias oficialiai pripažinti vietovardžius Lietuvos nematerialiąja kultūros paveldo vertybe.

Pastaraisiais metais ne viena rajono savivaldybė Vyriausybei pasiūlė iš juridinės vartosenos išbraukti dešimtis vietovardžių. Savivaldos atstovai aiškina, kad kaimų pavadinimai naikinami ne tik dėl to, kad juose nėra gyventojų, bet ir siekiant tiksliau nustatyti gyvenamosios teritorijos ribas bei patogiau naudotis žeme.

Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Jauneika „Vastiečių laikraščiui“ sakė, kad parengtame Molėtų rajono gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo specialiajame plane yra numatyta kai kuriuos vietovardžius naikinti, o kai kuriuos – atkurti.

„Siūloma atkurti Tvarkų viensėdį Luokesos seniūnijoje, o aštuonių kaimų ir viensėdžių pavadinimai turėtų būti panaikinti, nes ten nėra gyventojų ir sodybų. Jų teritorijos bus prišlietos prie gretimų kaimų. Dėl tokių pokyčių buvo apklausti vietos gyventojai ir atsižvelgta į jų nuomonę“, – aiškino Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Guobytė.

Kovoja dėl pavadinimo

Šiemet emigracija vėl suaktyvėjo, tad tuščių butų ir užkaltomis langinėmis paliktų namų dar padaugės. Statistikos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius iš Lietuvos jau išvažiavo daugiau kaip 27 tūkst. gyventojų – maždaug 10 tūkst. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tiesa, imigracijos rodikliai šiemet buvo geresni – imigravo daugiau nei 9 000, o pernai tuo pačiu laikotarpiu – per 7 000 žmonių.

Nė viena valdžia nebandė sulaikyti žmonių Lietuvoje, veikiau atvirkščiai – visaip stengėsi, kad kuo daugiau piliečių pasipustytų padus. Nėra ir jokių vietovardžių – mūsų reikšmingo paveldo – išsaugojimo programų. Tik pavieniai tautos ąžuolai, šaknimis įaugę į savo tėviškės žemę, bando iš paskutiniųjų kautis, kad būtų išsaugioti gimtųjų kaimų pavadinimai.

V. Almanis užsispyrė prisiregistruoti išnykusiame Viešučių kaime, kad šis nebūtų ištrintas iš žemėlapio.

Vienas jų – rašytojas, gamtininkas Vytautas Almanis, gyvenantis prie pat Latvijos sienos, Akmenės rajone. Jis – vienintelis Viešučių kaimo gyventojas. Vyras gyvena Naujojoje Akmenėje, tačiau užsispyrė registruotis Viešučiuose, kad šis vietovardis nebūtų ištrintas iš žemėlapio. Iš rašytojo atminties jo neištrinsi, tačiau šį unikalų paveldą reikia išsaugoti ateities kartoms.

„Gyvename lyg trėmimų laikais. Būdamas Sibire žmogus bent vilties turėjo, svajojo, kad grįš, pamatys savo gimtinę. O dabar lengva ranka atimama viskas, kas sava. Naikinamų kaimų teritorijas norima prijungti prie dar egzistuojančių kaimyninių kaimų. Bet kam to reikia? Nenoriu šlietis prie kokių nors Bambalų, man nieko nesako šis pavadinimas. Man svarbūs Viešučiai, kurie turi savo istoriją“, – kodėl nori išsaugoti tėviškės pavadinimą, aiškino V.Almanis.

Rašytojo sūnus Andrius Almanis, Akmenės rajono tarybos narys, Ventos regioninio parko direktorius, turi sumanymą sukurti senųjų vietovardžių išsaugojimo programą. Apie tai jau kalbėjo su Akmenės rajono savivaldybės vadovais. „Daug kur bendruomenės išnykusiems kaimams stato paminklinius akmenis ir pan. Manau, visoje šalyje reikėtų vienodai įamžinti senuosius vietovardžius. Laikas atgaivinti ir sumelioruotų upelių pavadinimus“, – kalbėjo A.Almanis.

Bėga iš didmiesčių

Ignalinos rajono meras Henrikas Šiaudinis nepritaria, kad būtų naikinami senieji vietovardžiai. „Tam ir pagrindo nėra, nes žemėtvarkininkai žemę grąžina pagal buvusių kaimų pavadinimus. Neatsimenu, kad kada nors savivaldybėje būtų buvę siūlyta naikinti vietovardžius. Be to, tai mūsų istorija ir didžiulis paveldas, atspindintis kalbos turtingumą“, – sakė jis.

Ežeringojo krašto vadovas sakė, kad nieko nereikia skubėti naikinti, nes gali tekti atkurti. „Mes ir mokyklų pavadinimų nenaikiname. Stovi pastatai, ir tiek, gal kada prireiks juos atrakinti. Kas žino, kaip pasisuks istorijos ratas“, – optimistiškai kalbėjo H.Šiaudinis.

Optimizmo įkvepia geri ženklai. Anot mero, Ignalinos rajone atsiranda vis daugiau naujakurių. Vieni perka senas trobas ar statosi namus vasaroti, kiti įsikuria nuolatiniam gyvenimui. „Dabar pasitelkiant modernias technologijas galima dirbti per atstumą. Sėdi žmogus prie kompiuterio ir projektuoja vokiečiams. Taigi mūsų gražiame krašte atsiranda naujų gyventojų tuose kampeliuose, kurie jau keliasdešimt metų buvo tušti. Apie tai sužinome rugsėjį, kai reikia vaikus suvežti į mokyklas“, – pasakojo H.Šiaudinis.

Ignalinos rajono meras džiaugėsi tendencija, kad vis daugiau didmiesčių gyventojų nori ramesnio gyvenimo ir bėga iš šurmulingų miestų. Į regionus suka ir verslas. „Štai verslininkai nupirko nemažą pastatą Palūšėje, įrengė biurus ir išnuomojo kelioms Vilniaus įmonėms. Tai tikrai gerai nuteikia“, – teigė politikas.

H.Šiaudinis įsitikinęs, kad sulauksime meto, kai ne iš kaimų bus bėgama į miestus, bet atvirkščiai – sprunkama iš didmiesčių, kur darosi nepatogu gyventi šeimoms. „Sunku patikėti, kad reikia naktimis registruoti vaikus į darželius, kovoti dėl vietų juose. Galima sakyti, kad gyventojai per jėgą buvo sutraukti į didmiesčius, o socialinė infrastruktūra nebuvo sukurta. Žmonės ilgai neiškęs tokių gyvenimo sąlygų, jeigu norės užauginti sveikus vaikus. Atsipeikės ir keis gyvenimą“, – gerų pokyčių tikisi Ignalinos rajono vadovas.

Grįžta į tėviškę

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas taip pat nelinkęs palaikyti siūlymų, kad gyventojų netekę kaimai būtų išbraukiami iš juridinių dokumentų. „Tie vietovardžiai yra susiję su mūsų paveldu, istorija. Prasiautus melioracijai žmonės iki šiol ieško plynuose laukuose buvusių sodybų vietų, įamžina jas. Išnykę kaimai ir viensėdžiai yra gyvi žmonių prisiminimuose. Tai labai brangus dalykas“, – kalbėjo savivaldos atstovas.

Rokiškėnas apgailestavo, kad emigracija neslopsta. Tačiau pasidžiaugė, kad daugėja jaunų žmonių, kurie baigę mokslus didmiesčiuose grįžta į gimtinę. Dažniau atgal namo traukia ir emigrantai. „Žmonės skambina, domisi, gal rengiame konkursų darbo vietoms savivaldybėje ar jai priklausančiose įmonėse užimti. Grįžta dėl įvairių priežasčių. Vieni sako, kad jaučia pareigą prižiūrėti senus tėvus, kiti kaimišką aplinką renkasi dėl vaikų sveikatos, treti perima tėvų ūkius“, – pasakojo V.Rancevas ir pridūrė, kad pernai į Rokiškio rajona grįžo apie 300 gyventojų.

Skaičiai

1959–1989 m. iš Lietuvos gyvenamųjų vietovių sąrašo buvo išbraukta 5 600 kaimų ir viensėdžių pavadinimų.

VĮ Registrų centro duomenimis, per pastaruosius 20 metų panaikinta 6 050 gyvenamųjų vietovių.

Statistikos departamento duomenimis, 2017-ųjų birželio pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 824 tūkst. gyventojų.

2016 m. iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo – 20,2 tūkst. žmonių. Palyginti su 2015 m., emigrantų skaičius padidėjo 5,8 tūkst. (13 proc.), o imigrantų skaičius sumažėjo 2 tūkst. (8,9 proc.).

Išgirdo protesto balsus

Edis Kriaučiūnas, Lietuvos socialinių tyrimų centro darbuotojas

Kaimų, kuriuose nebeliko gyventojų, vietovardžių naikinimo procesas yra pristabdytas. Žemėtvarkininkai išgirdo protesto balsus ir, rengdami naujus planus, stengiasi kaimų taip nebenaikinti. Jei kaimas tuštėja, nebūtina naikinti jo pavadinimą. Vietovardžiams išnykus, neteksime vertingos nematerialaus paveldo dalies. Neseniai Seime vyko konferencija, kurioje pateikta daug gražių pavyzdžių, kaip galima įamžinti kaimus, kurių nebėra: statyti atminimo ženklus, kurti parkus ir kt. Tad geografų, istorikų ir kitų mokslininkų bei visuomenininkų pastangos siekiant išsaugoti ir įamžinti vietovardžius nebuvo bevaisės.

Reikia įteisinti

Virginijus Jocys, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas

Seime vykusioje konferencijoje buvo priimtas nutarimas, kuriuo valdžia, bendruomenės, įvairios visuomeninės organizacijos kviečiamos sustabdyti vietovardžių naikinimo procesą ir imtis jų įamžinimo. Panašią konferenciją rengėme ir 2014 metais. Liūdniausia, kad nuo to laiko nedaug kas pasikeitė. Visos institucijos konstatuoja, kad vietovardžiai – mūsų kultūros, kalbos, istorijos vertybė, tačiau reikalai beveik nejuda. Kol įstatymais to neįteisinsime, bus sunku sustabdyti jų naikinimą. Dėl žemės reformos jų tikrai nereikia atsisakyti. Vietovardžiai valgyti gi neprašo, jų nereikia laistyti, ravėti. Tegu jie lieka juridinėje vartosenoje, žemėlapyje. Mokslininkai tyrinėja vietovardžius, kurie atspindi mūsų kultūrą ir istoriją.

Be to, Lietuvoje yra apie 5 000 senų kapinių, kurias būtina paženklinti. Kaimo berndruomenės, kraštiečiai, mokiniai galėtų imtis iniciatyvos jas pažymėti bent laikinais ženklais.

Kaimo gyventojų skaičius

Metai Gyventojai

2017 936 836

2016 945 330

2015 958 649

2014 968 892

2013 982 637

2012 998 037

2011 1 015 462

2010 1 042 912

2009 1 058 423

2008 1 068 222