Kaime susidarė itin didelė turtinė diferenciacija, o jie kasmet tuštėja.

 Šią savaitę prezidentė patvirtino Vyriausybę, kurioje yra ir žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Šalies žemdirbiai gerai pažįsta šį ūkininką, Klaipėdos rajone valdantį pieno gamybos ūkį.

 B.Markauskas dvi kadencijas vadovavo žemdirbių organizacijas vienijantiems Žemės ūkio rūmams (ŽŪR), pasižymėjo tolerancija, tačiau sprendžiant svarbiausius klausimus būdavo žemaitiškai atkaklus ir užsispyręs siekdavo savo tikslo. Tad pritingintiems ar kompetencijos stokojantiems Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdininkams ateina sunkūs laikai. Apie naujausius savo planus B.Markauskas papasakojo ir „Valstiečių laikraščio“ skaitytojams.

 Prieš savaitę viename ūkininkų renginyje pažadėjote, kad tapęs žemės ūkio ministru bandysite iki šiol buvusias barikadas tarp valdžios ir žemdirbių išardyti. Gal turėjote galvoje tokią situaciją, į kokią paskutiniame posėdyje pateko ŽŪR tarybos nariai, kai ŽŪM atstovė jiems pristatė jau Seimui svarstyti perduotą kitų metų žemės ūkiui skirtą valstybės biudžeto projektą, kurį rengiant ministerija ŽŪR nuomonės net nepasiteiravo?

Pastarasis įvykis nenustebino, nes taip buvo elgiamasi mažiausiai trejus metus. ŽŪM socialiniai partneriai pasitarti būdavo kviečiami tik dėl akių. Kartais galėdavome išsakyti savo nuomonę, tačiau balso teisės neturėjome.

ŽŪR administracija suskaičiavo, kad iš 104 pateiktų pasiūlymų ministerija atsižvelgė tik į kelis. Vėliau paaiškėdavo, kad tiek Seimo Kaimo reikalų komitetas, tiek ŽŪM padarydavo klaidų, kurių būtų buvę galima išvengti, jeigu būtų buvę įvertinti mūsų pasiūlymai. Galiu patikinti, kad nuo šiol socialinių partnerių nuomonę vertinsime labai atidžiai, žinoma, jeigu pasiūlymai neprieštaraus galiojantiems įstatymams.

B. Markauskas

B. Markauskas

Jūsų kolegos ūkininkai bei naujieji kolegos politikai lyg susitarę ragina naująją Vyriausybę rezervų ieškoti ne didinant mokesčius, bet siekiant efektyviau dirbti. O pradėti siūlo nuo ministerijų bei prie jų veikiančių institucijų darbuotojų skaičiaus mažinimo 30–40 proc. Jūs ir pats neretai stebėdavotės ŽŪM tarnautojų kompetencijos stoka. Kokia tokių permainų tikimybė?

Tikimybė maksimali, pribrendo reikalas imtis permainų. Tačiau ministras – ne diktatorius. Žinoma, pertvarką galima padaryti ir vienoje ministerijoje, tačiau būtų efektyviau, jeigu tokiai reformai pritartų Vyriausybė ir priimtų sprendimą, kad visos ministerijos tarnautojų skaičių sumažintų 30–40 proc. ir pačios atsirinktų reikalingiausius darbuotojus.

Jau įsitikinau, kad į ministeriją labai sunku pritraukti specialistų iš verslo struktūrų. Turime jiems pasiūlyti bent tokį patį atlyginimą ir geresnes galimybes tobulėti. Todėl nors 50–60 proc. sutaupytų lėšų mažinant darbo vietas reikėtų palikti ministerijai, kad ši galėtų pasisamdyti efektyviai dirbti sugebančių žmonių.

Tikėkimės, kad skiriant viceministrus jūsų asmeninė nuomonė bus įvertinta. Kokius pagrindinius kriterijus jiems keliate? Gal jau turite atsirinkęs kandidatus?

Tokį sąrašą turiu, su tais žmonėmis jau aptariau darbo galimybes, kai kurie sutiktų dirbti. Reikalavimai tokie patys, kokie keliami visai Vyriausybei – viceministrai turi būti išsilavinę, palyginti jauni, tačiau jau turintys vadybinio darbo patirties.

Prezidentė pageidavo, kad viceministrai puikiai mokėtų pagrindines kalbas, nes jiems teks daug dirbti eksporto rinkose. Kita vertus, ateityje trijų viceministrų nereikės, taigi vienas dirbs laikinai. Galiu patikinti, kad renkantis viceministrus man nedaro spaudimo nei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nei kitos partijos, nei prezidentė.

Labai svarbu, ar ŽŪM pavyks bendradarbiauti su Aplinkos ministerija. Ir į Kauną planuojama perkelti abi šias įstaigas. Ar teko bendrauti su naujuoju aplinkos ministru Kęstučiu Navicku?

Su K.Navicku susitarėme vienas kitam padėti formuojant savo komandas: galbūt kai kuriuos žmones aš jam galėsiu pasiūlyti, gal jis man pasiūlys. Aptarėme keletą bendradarbiavimo akcentų. Žinoma, neverta tikėtis, kad Aplinkos ministerija užmerks akis vertindama aplinkosauginius reikalavimus.

Ūkininkai juos turės vykdyti, tačiau biurokratinių kliūčių liks mažiau. Noriu priminti, kad ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetui vadovauja žemės ūkio mokslų daktaras Kęstutis Mažeika, labai gerai išmanantis žemės ūkio niuansus.

Ministerijai vadovausite ypatingu laiku, nes jūsų kadencija baigsis 2020-aisiais, kai, labai tikėtina, EK sumažins paramą žemės ūkiui. Taigi jūsų vadovavimo laiku priimant sprendimus reikės įvertinti ir šią aplinkybę. Daugelis ūkininkų su nerimu laukia minėto termino. Kokios jūsų prognozės ir kaip tokiai ateičiai turėtume pasiruošti?

Optimizmo suteikia pastaraisiais mėnesiais akivaizdžiai sušvelnėjęs EK vadovų tonas. Kol kas kalbama tik apie idėjas, o juk liko vos ketveri metai. Jeigu būtų tvirtai nuspręsta atlikti radikalią finansavimo reformą, EK jau dabar dirbtų visu pajėgumu, nes Briuselyje siekiant įgyvendinti kiekvieną sprendimą paprastai tam ruošiamasi pedantiškai ir iš anksto. Todėl drįstu tikėtis, kad radikalių pakeitimų nebus.

Labai tikėtina, kad išliks parama per kaimo plėtros priemones, bus mokamos ir tiesioginės išmokos, tačiau ES parama palaipsniui bus mažinama. Taigi pasikeitimams verta ruoštis. Reikės iš esmės peržiūrėti žemės ūkio strategiją nors artimiausiam dešimtmečiui.

Sieksiu, kad į šią diskusiją įsijungtų ne tik politikai, mokslininkai, valdininkai, bet ir žemdirbiai bei jų produkcijos perdirbėjai. Manau, sutiksite, kad žemės ūkis nuėjo ne tuo keliu, kuriuo buvo numatyta eiti. Kaime susidarė itin didelė turtinė diferenciacija, kaimai tuštėja. Apmaudu, nes į žemės ūkį investuota kelios dešimtys milijardų eurų, o rezultatai ne tokie, kokių tikėtasi. Ar įmanoma klaidas ištaisyti? Daug ko nebepakeisime, tačiau turime atlikti tai, kas įmanoma.

Su šiuo Seimu bei naująja Vyriausybe kai kurie ūkininkai sieja labai dideles viltis, gal net sunkiai įgyvendinamus norus. Ar esate pasiruošęs kalnus nuversti? Ką tokiems optimistams norėtumėte pasakyti?

Tikrai turime unikalią galimybę – tiek žemės ūkį išmanančių parlamentarų Seime niekada nebuvo, tačiau jūra ne iki kelių, o vienas ministras lauke – ne karys. Be Vyriausybės, be daugumos ministrų paramos nedaug galėtume padaryti. Galiu pažadėti, kad sieksiu maksimalių tikslų, tačiau ne tik dabar, bet visada sakiau, kad ūkininkų norai turi būti realūs. Ir dirbdamas ŽŪR pirmininku bei vicepirmininku susidurdavau su atvejais, kai kokio nors ūkininko norai būdavo neatitinkantys tikrovės.

Tarkime, jeigu gavai ES paramą, bet nesilaikei reikalavimų, apie kuriuos žinojai, vadinasi, dėl sankcijų esi kaltas tik tu pats, niekas nepagelbės ir jokia valdžia neatleis nuo įsipareigojimų vykdymo. Todėl ir dabar sakau – tokiais atvejais į mane neverta kreiptis pagalbos. Tačiau sieksiu, kad kontrolės mechanizmas būtų kuo paprastesnis, o ūkininkai būtų kuo išsamiau informuojami apie tai, kad ES parama skiriama kartu su įsipareigojimais ir nuo atsakomybės neatleidžiama, net jeigu klaidos padarytos netyčia.

Mes pasieksime tiek, kiek sugebėsime pakilti virš savo interesų. Ir labai nedaug pasieksime, jeigu stambieji ūkininkai nesutars su smulkiaisiais, užsiimantieji augalininkyste nesutars su plėtojančiaisiais gyvulininkystę. Vis dėlto mes turime unikalią galimybę pakeisti savo gyvenimą, todėl iš kolegų ūkininkų tikiuosi sąmoningumo.

 

CITATA

 

Galiu pažadėti, kad sieksiu maksimalių tikslų, tačiau ne tik dabar, bet visada sakiau, kad ūkininkų norai turi būti realūs.

 

Dėžutė:

 

Paskirtojo ministro biografija

 

Gimė 1960 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos r. Trušelių k.
1985-aisiais baigė Kauno politechnikos institutą, įgijo inžinieriaus elektriko specialybę.
1985–1990 m. Kauno bendrovėje „Aksa“ ėjo vyriausiojo energetiko pareigas.
Nuo 1990-ųjų – Klaipėdos r. Trušelių k. ūkininkas. 2003 m. jo pienininkystės ūkiui išduotas ES sertifikatas.
2000–2011 m. ir nuo 2015-ųjų – Klaipėdos r. savivaldybės tarybos narys, 2003–2007 m. – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.
2006 m. iš Seimo pasitraukus Kaziui Bobeliui, pagal sąrašą parlamentaru turėjo tapti B.Markauskas, tačiau mandato jis atsisakė.
2005–2011 m. – ŽŪR pirmininkas, nuo 2011-ųjų – ŽŪR vicepirmininkas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Daug metų buvo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas, Pieno tarybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio pienininkystės komiteto pirmininkas, vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ valdybos pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Klaipėdos r. skyriaus pirmininko pavaduotojas.
Vedęs. Žmona Žydrė, vaikai: Skaistė, Joana, Justina, Astijus.