FB nuotr.

Šiemet mineralinio azoto dirvožemyje tyrimais palikta rūpintis žemdirbiui, nes valstybė tam pristigo pinigų. Taigi šiemet ūkininkai, žemės ūkio konsultantai viešai skelbiamų duomenų apie azoto kiekį šalies regionų dirvožemyje negaus. Sužinoti, koks mineralinio azoto kiekis yra jų laukų dirvožemyje, ūkininkaujantieji galės ir toliau, bet už tai jiems teks susimokėti.

Padeda nustatant trąšų poreikį

Nuo 2005-ųjų Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dešimt metų finansavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorijos vykdomus mineralinio azoto ir sieros pokyčių dirvožemyje stebėsenos tyrimus. Kasmet, vos išėjus iš dirvų įšalui, šios laboratorijos specialistai važiuodavo į laukus imti įvairaus gylio dirvožemio sluoksnių ėminių. Tai būdavo daroma daugiau kaip 200 aikštelių įvairiuose Lietuvos regionuose.
Pasak LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktoriaus Gedimino Staugaičio, augalams reikalingo azoto normai apskaičiuoti dirvos ėminiai imami anksti pavasarį, kai dirvos dar nėra sušilusios. Remiantis tyrimų rezultatais, apskaičiuojama azoto norma žiemkenčiams, vasarojui, kaupiamiesiems augalams, daugiametėms žolėms, ganykloms ir daugeliui kitų lauko augalų. Daugeliui daržovių mineralinis azotas nustatomas kiek vėliau – antrojo balandžio pusėje ar gegužės mėnesį. Ėminiai imami iš to dirvožemio sluoksnio, kuriame pasiskleidusios augalų šaknys, – dažniausiai iki 60 cm gylyje.
Stambiuose augalininkystės ūkiuose vienas jungtinis ėminys sudaromas iš 6–10 ha ploto laukų paėmus 5–8 dirvožemio pavyzdžius. Daržininkystės ir smulkesniuose ūkiuose ėminiai imami tankiau, atsižvelgiama į auginamus augalus, laukų kontūrus ir išsidėstymą.
Šiuos ėminius ištyrus laboratorijoje ir nustačius mineralinio azoto kiekį, žemdirbiams, konsultantams ir specialistams būdavo teikiama informacija apie pavasarį dirvožemyje esančias mineralinio azoto atsargas ir žemės ūkio augalams reikalingas azoto trąšų normas. Jei dirvožemyje yra daug mineralinio azoto, augalams jo gali pakakti, tręšti azotu arba visai nereikia, arba pakanka tai daryti nedidelėmis normomis. Jei dirvožemyje mineralinio azoto mažai, azoto trąšų normas tenka didinti.
„Mineralinio azoto tyrimai artėjant pavasariniam tręšimui žemdirbiams labai svarbūs, nes būdavo aiškiai matyti tų metų tendencijos ir situacija konkrečiame regione. Žemdirbiai galėdavo patys spręsti, ar jiems reikia padidinti azoto trąšų kiekį, ar jį sumažinti. Trąšos juk kainuoja. Jei ūkis didelis – tai net tūkstančiai eurų. Be to, neteršiama aplinka, nes perteklinis azotas patenka ir į gruntinius vandenis, į šulinius, upes, Baltijos jūrą“, – teigė G.Staugaitis.

Netektis ūkininkaujantiesiems tausojančiai

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių biuro augalininkystės konsultantas Egidijus Kudirka tvirtino, kad mineralinio azoto tyrimų rezultatai yra ypač aktualūs tiems žemdirbiams, kurie užsiima tausojančiąja žemdirbyste. Jiems būtina turėti tokių tyrimų rezultatus. O eiliniai ūkininkai, neprašydami paramos iš Europos Sąjungos programų, gali apsieiti ir be jų, nes tyrimai nėra būtini.
„Žinoma, jei tik įmanoma, visuomet verta išsitirti laukų dirvožemį. Tuomet žinai, kiek jame azoto – trūksta ar yra perteklius“, – sakė E.Kudirka. Žinodamas tyrimų rezultatus, žemdirbys nepiltų į laukus perteklinės salietros ar kitokių azoto trąšų, tad sutaupytų pinigų. Pasak E.Kudirkos, iki šiol ne visi žemdirbiai domėdavosi mokslininkų tyrimų rezultatais ir jais naudodavosi: dažniausiai į juos atkreipdavo dėmesį tada, kai tokius tyrimus būdavo privaloma atlikti, kitaip nesulauktų paramos pinigų. „Tai – nepigus malonumas. Patys žemdirbiai nelabai gali pristatyti tokius ėminius, nes mineraliniam azotui iš dirvožemio paimti turi būti naudojama speciali įranga. Jos neturi net mūsų tarnyba“, – tvirtino E.Kudirka.
Šakių rajone, Barzduose, ekologiškai su sūnumi ūkininkaujantis Nerijus Klimaitis sakė, kad jų ūkis kartą per trejus metus privalo atlikti visus dirbamų laukų dirvožemio tyrimus – nustatyti jame esantį mineralinio azoto, fosforo, kalio kiekį, įvertinti dirvos rūgštingumą, esamo humuso kiekį. „Pernai šiuos tyrimus mums iš dalies kompensavo. Šiemet 5 eurais padidintos išmokos už ekologinį ūkininkavimą tyrimo išlaidų tikrai nepadengs“, – tvirtino N.Klimaitis.

Reikės susimokėti

LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius G.Staugaitis „Valstiečių laikraščiui“ minėjo, kad, nepadidėjus veiklos finansavimui ir išaugus atliekamų tyrimų kaštams, teko apsispręsti, kurių tyrimų pagal monitoringo programą atsisakyti. Be mineralinio azoto tyrimų, dar nustatinėjamas ir fosforo, kalio kiekis dirvožemyje, jo rūgštingumas. Buvo pasirinkti mineralinio azoto monitoringiniai tyrimai.
„Tikimės, kad kitais metais finansavimas bus didesnis, ir mes vėl galėsime vykdyti šiuos tyrimus. O šiemet žemdirbiai patys gali kreiptis į mūsų laboratoriją ir užsisakyti savo dirbamos žemės mineralinio azoto tyrimus. Tokie tyrimai atliekami greitai, per 2–3 darbo dienas, jei žemdirbiai dirvožemio ėminius pristato patys, ir kainuoja 1–1,5 euro už ha, kai ėminys imamas iš 6–10 ha ploto“, – sakė laboratorijos direktorius. Jis neslėpė, kad jei ūkis mažas, tyrimų kaina gali būti ir didesnė. Tačiau, anot jo, tokios išlaidos vis tiek yra mažesnės, nei galbūt perniek azoto trąšoms išleisti šimtai eurų.
Pasak pašnekovo, yra nustatyta, kad žieminiams kviečiams azoto trąšos būna mažai efektyvios, kai mineralinio azoto dirvožemyje pavasarį būna daugiau kaip 90 kg/ha, o neefektyvios (kai kada net mažina derlių), kai azoto kiekis viršija 120 kg/ha. Dėl to priimta skaičiuoti, kad kai mineralinio azoto yra daugiau, nei vidutiniškai, azoto normos augalams mažinamos 30 kg/ha, o esant daug ar labai daug mažinamos 60 kg/ha ir daugiau.
Daugiamečiai stebėjimai rodo, kad mineralinio azoto dirvožemyje daugiau būna po kaupiamųjų augalų, intensyviai auginamų žieminių rapsų ir žieminių javų, stambių gyvulininkystės ūkių laukuose, o mažiau – po vasarinių javų ir daugiamečių žolių bei ganyklų plotuose.
G.Staugaitis atkreipė dėmesį, kad mineralinio azoto kiekis atskirais metais ir atskiruose šalies regionuose būna labai nevienodas, tad remtis ankstesnių metų duomenimis nėra prasmės. Ar yra patikimi įvairių, dažnai trąšomis prekiaujančių firmų atliekami dirvožemio tyrimai, LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius spėlioti nesiryžo. Anot jo, šiuo metu tokie tyrimai valstybės nėra reglamentuoti. Tai gali turėti įtakos tyrimų rezultatams ir rekomendacijoms.

Žada atnaujinti kitais metais

Žemės ūkio ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus specialistai „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad ministerija finansuoja Ilgamečių dirvožemio agrocheminių savybių stebėjimo tyrimų programą. Nors per dešimtmetį išaugo tyrimų paslaugų kainos, bendra finansavimui skiriama lėšų suma, įvertinus valstybės biudžeto galimybes, išlieka nepakitusi. Todėl šiemet buvo atsisakyta dalies programos priemonių – mineralinio azoto ir sieros tyrimų. Tęsiama dirvos rūgštingumo, judriojo fosforo ir kalio stebėsena šalies žemės ūkio naudmenose. Įvertinus esamą situaciją, ieškoma išeičių sprendžiant šią problemą: ŽŪM atstovai mano, kad 2017 m. mineralinio azoto ir sieros tyrimai bus atnaujinti.