Anot R.Kairio, Lietuvos juodgalvių avių genofondas jau pilnai atkurtas, o šiurkščiavilnių avių genofondo branduolys dar formuojamas. UAB „Šeduvos avininkystė“ archyvo nuotr.

Šalyje sparčiai populiarėja avininkystė. Per praėjusius penkerius metus avių skaičius šalies ūkiuose patrigubėjo. Tokia pat tendencija išliko ir šiemet: per penkis šių metų mėnesius avių skaičius ūkiuose išaugo daugiau kaip 30 tūkst. Ūkininkai avis augina ne tik vilnai, bet ir mėsai, kaip dekoratyvinius gyvūnus. Lietuvoje šiuo metu yra per 10 tūkst. avių laikytojų, dauguma jų valdo smulkius ūkelius.

Priėmė kaip palikimą

Kristinos ir Vidmanto Kučinskų sodyboje Kantališkių kaime (Marijampolės sav., Sasnavos sen.) pirmosios avys atsirado 2014 metais. „Pradėjome nuo 40, o dabar su šių metų prieaugliu turime apie 120 avių“, – sakė ūkio šeimininkė. Iš anksto tokio veiklos posūkio – auginti avis – jie neplanavo.

Anot ūkininkės K.Kučinskienės, žuvus diplomatui Valteriui Baliukoniui, jo našlė nebeturėjo galimybės tęsti vyro pomėgio. Be šeimininko likusias avis nusprendė pasiimti jos vyras. Taip buvo įkurtas šeimos avių ūkis ir ji pati tapo ūkininke.

„Toks buvo šeimos sprendimas. Mano vyras nusprendė išgelbėti diplomato sodyboje augusias avytes“, – pasakojo Kristina.

Į Kantališkių kaimą avys buvo atvežtos iš visai kito Lietuvos regiono. Šiuo metu aptvare ganosi greihornų ir jakobų veislės avys. Pastarosios apibūdinamos kaip itin išraiškingos. Šios egzotinės aborigeninės avys yra unikalios dėl neįprasto ragų skaičiaus. Jų galva plika, marga, su plačia dėme kaktoje, tamsios žandenos ir tamsi nosis, 2–6 ragai. K.Kučinskienė patvirtino, kad jie turi įspūdingų avinų su keturiais riestais ragais.

Jakobų veislės avys vidutinio stambumo, ištvermingos. Jos tinka kraštovaizdžiui prižiūrėti. Greihornai – labai sena dekoratyvinė veislė. Šių avių mėsa kokybe ir skoniu labai primena žvėrieną.

K.Kučinskienės ūkyje išsiskiria jakobų veislės avinai, besipuikuojantys keturiais riestais ragais. R. Kazakevičienės nuotr.

K.Kučinskienės ūkyje išsiskiria jakobų veislės avinai, besipuikuojantys keturiais riestais ragais. R. Kazakevičienės nuotr.

Geresnė gyvenimo kokybė

Ūkio savininkės K.Kučinskienės šeimoje šiuo metu auga trys nuo pusės metukų iki 10 metų amžiaus vaikai, todėl, išvydus avis, pati pirmoji mintis buvo, kad vaikams bus labai naudinga susipažinti su gyvūnėliais. Be pievoje besiganančių avių, daugiavaikės šeimos ūkį papildė ir kartu su perkeltomis avimis atkeliavęs aviganis šuo. Jis dabar ne tik padeda prižiūrėti avis, bet ir draugauja su vaikais.

„Aš gimusi ir užaugusi mieste. Seneliai laikydavo karves, turėjo ir ganyklų, todėl gamtos vaikystės prisiminimuose kažkiek yra. Mes dabar irgi gyvename kaime, šalia upelis Sasna teka, ramu, paukščiai čiulba. Daržovių patys užsiauginame, stengiamės vaikus supažindinti, kad jos ne prekybos centruose auga, o darže. Dukrytė vis klausia, kada karvę pirksime. Jau susirūpinusi, kad turėtume ir šviežio pieno“, – pasakojo 35 metų K.Kučinskienė.

Pasak Kristinos, karvės jie dar neplanuoja pirkti, bet neneigė, kad vaikų svajonė galbūt ateityje išsipildys. „Vieną karvę prižiūrėti gal neapsimokėtų, tada jau reikėtų daugiau. Tačiau nesakom niekada“, – sakė jauna ūkininkė. Ji neatmetė galimybės, kad ateityje ūkis padidės, tačiau dabar jie turi sumanymų įsitvirtinti avininkystėje. Ateityje, anot jos, gal visa tai po truputėlį išaugtų į verslą, avieną tiektų savo restoranams.

Kol kas Kristinos Kučinskienės ūkis yra mažas, tik šeimos poreikius atitinkantis ūkis.

Gaivina šaką

Radviliškio rajone įsikūrusi UAB „Šeduvos avininkystė“ gaivina mirštančią avininkystės šaką ir saugo Lietuvos avių genofondą.

„Šiuo metu mūsų bandoje yra apie 800 Lietuvos juodgalvių ėriavedžių. Šalies ūkininkams parduodame jų palikuonis – ėriukus. Lietuvos juodgalvių avių genofondas yra visiškai atkurtas, jų jau negalima vadinti nykstančiomis“, – teigė UAB „Šeduvos avininkystė“ direktorius Rimantas Kairys.

Anot jo, juodgalvių avių genofondas Lietuvoje buvo labai sumenkęs po 1992 metų, kai avininkystei nebuvo skiriamas reikiamas dėmesys. Per pastaruosius septynerius metus Lietuvoje šių avių skaičius labai išaugo. Dabar vien tik į kilmės knygą įrašyta per 9 tūkst. Lietuvos juodgalvių veislinių avių.

Šiuo metu UAB „Šeduvos avininkystė“ veislininkystės specialistai formuoja naują Lietuvos šiurkščiavilnių avių genofondo branduolį. Jis sutelktas gyvulininkystės institute Baisogaloje.
„Prieš dvejus metus pradėjome ieškoti avyčių, kurios būtų negiminingos laikomoms Lietuvoje. Šiurkščiavilnių avių genofondo branduolys dar tik formuojamas, jis kol kas nėra gausus. Branduolį turi sudaryti apie 50 ėriavedžių, šiuo metu jų turime tik 17. Mūsų tikslas – išsaugoti šių avių populiaciją ir tada platinti jų norintiems Lietuvos ūkininkams“, – pasakojo R.Kairys.

Avinukų kontrolinio penėjimo stotyje įvertinama, kuris avinas yra tinkamas veislei, o kurį reikėtų papjauti. UAB „Šeduvos avininkystė“ archyvo nuotr.

Avinukų kontrolinio penėjimo stotyje įvertinama, kuris avinas yra tinkamas veislei, o kurį reikėtų papjauti. UAB „Šeduvos avininkystė“ archyvo nuotr.

Peni avinukus

Nuo 2016 metų šeduviečiai ėmėsi dar vienos misijos – 250 avinukų kontrolinio auginimo, penėjimo bei skerdimo. Parinkę 8–10 veislinių palikuonių, juos peni iki 45 kg svorio. Tuomet iš jų atrenka keturis ir kergia su veislinėmis avimis, atlieka tyrimus. Taip nustatomos palikuonių mėsinės, penėjimosi ir greito augimo savybės.

Už avinukų DNR tyrimus, ultragarsinį skenavimą, skerdenų ir mėsos kokybės vertinimą, tyrimų metu gautų duomenų apdorojimą ir duomenų pateikimą atsakingas Aleksandro Stulginskio universiteto Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centras. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvulių veislininkystės informacinėje sistemoje bus kaupiami vertinamų avinukų kontrolinio penėjimo ir skerdimo duomenys.

„Norime padėti ūkininkams gerinti savo avių bandas. Ne paslaptis, kad Lietuvoje avių laikytojai jas dažniausiai poruoja ir kergia ne su veisliniais avinais, o su mišrūnais“, – sakė direktorius. Jis pridūrė, kad jie patys kruopščiai atrenka ir stebi įvairių veislių – sufolkų, tekselių, Lietuvos bei vokiečių juodgalvių avinukus.

Daug metų avininkystės srityje besisukančio bendrovės vadovo manymu, avininkystė Lietuvoje tikrai turėtų perspektyvą, jeigu ūkiai nebūtų tokie smulkūs ir sugebėtų išauginti ne tokias liesas avis. Avių augintojams „prašviesėtų“ ateitis, jeigu sugebėtų avieną ar gyvas avis eksportuoti. Jis taip pat apgailestavo, kad Lietuvoje nėra avienos ir ėrienos valgymo tradicijų, bet jas dar įmanoma išpopuliarinti.

Pasak R.Kairio, reikia pagirti ir tuos, kurie laiko avis dėl grožio ir džiaugsmo. „Visada sakau, kad Lietuvos kraštovaizdį puošia kiekvienas gyvulėlis. Ar tai būtų avis, ar alpaka, ar mūsų žirgai žemaitukai. Matant besiganančias avis, ožkas ar arkliukus visada džiaugiasi širdis“, – teigė R.Kairys.

Su veislinėmis avimis greičiausiai susidraugauja vaikai.  UAB „Šeduvos avininkystė“ archyvo nuotr.

Su veislinėmis avimis greičiausiai susidraugauja vaikai. UAB „Šeduvos avininkystė“ archyvo nuotr.

Kasmetinis ritmas

Žilvinas Augustinavičius, Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas

Palyginti su pernai metais, avininkystės sektoriaus augimas sulėtėjo. Skaičiai svyruoja dėl įprasto ciklo. Pirmoje metų pusėje avys ėriavosi, todėl dabar jų padaugėjo. Pirmoje metų pusėje būna padidėjimas, o metų pabaigoje – sumažėjimas, nes nemažai avių realizuojama. Čia kasmetinis normalus ritmas.

Kitas svarbus veiksnys, dėl kurio didėja avių skaičius, – afrikinio kiaulių maro plitimas. Žmonės atsisako kiaulių auginimo ir imasi kitų ūkinių gyvūnų. Bet dėl maro avininkystės augimas nėra toks ženklus. Norint pertvarkyti kiaulių fermą į avių fermą, reikia didelių investicijų, nes yra skirtingos gyvulių laikymo sąlygos.

Avių laikytojų ir gyvūnų skaičius

Laikytojų skaičius Avių skaičius
2012 01 01 4 705 60 994
2017 01 01 10 455 163 906
2017 06 01 10 782 194 845

Šaltinis: ŽŪIKVC