Aplinkosaugininkas A. Griška tikino, kad priimant sprendimą dėl ekstremalaus įvykio būtina pateikti medžiagą.

Aplinkinių rajonų savivaldybės dėl užsitęsusio gausaus lietaus ir itin sudėtingos padėties žemės ūkyje paskelbė ekstremalią situaciją ar įvykį. Su šių rajonų merais ateinančią savaitę pažadėjo susitikti Vyriausybės premjeras Saulius Skvernelis ir svarstyti galimybes padėti ūkininkams. Tuo metu biržiečiai vis dar svarsto ir abejoja. O kai jau nutarė paskelbti ekstremalų įvykį, paaiškėjo, kad iki šiol nesurinkti jį įrodantys duomenys.

Persigalvojo kelis kartus

Praėjusį trečiadienį susirinkusios savivaldybės Ekstremalių situacijų valdymo komisijos pirmininkas Jonas Jonušys sakė, kad visi mato, jog žemės ūkyje sudėtinga padėtis. Dalis derliaus nenuimta, nes ūkininkai negali įvažiuoti į laukus, neaišku, kaip seksis su sėja. J. Jonušys pabrėžė, kad remiantis Vyriausybės nutarimu yra griežti reikalavimai, pagal kuriuos skelbiama ekstremali padėtis. Vis tik reikia svarstyti apie ekstremalaus įvykio paskelbimą. Tokiu atveju turi būti žuvę 10 procentų ūkininkų pasėlių. Rajone toks kiekis žirnių, pupų, rapsų būtų.
Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius sakė, kad ūkininkai turi daug įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Tai vėlyvas šienavimas, griovių priežiūra, pūdymo apsėjimas iki spalio 1 dienos. Jei būtų paskelbtas ekstremalus įvykis, agentūra atsižvelgtų ir netaikytų sankcijų. Jei toks įvykis nebus paskelbtas, pasunkės ūkininkų padėtis. Kiekvienas nukentėjęs individualiai turės kreiptis į savivaldybės Žemės ūkio skyrių. Jo specialistai turės vykti į vietą, įvertinti situaciją ir teikti pažymas.
Į šias S. Staškevičiaus kalbas reagavo Biržų rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Artūras Griška. Jis pasakė, kad Žemės ūkio skyriaus vadovui tokiu atveju teks pagaliau atitolti nuo kompiuterio ir pavažinėti po rajoną.
Nepriėmusi galutinio sprendimo komisija išsiskirstė.
Tačiau jau kitą dieną komisijos nariai skambino vieni kitiems ir svarstė, kad vis tik jie negerai padarė, kad reikia skubiai skelbti ekstremalų įvykį, nes tikrai yra žuvę daugiau nei 10 procentų pasėlių.
Komisijos narys Artūras Griška pareiškė nesirašysiąs po tokiu nutarimu. Tokie jo žodžiai sustabdė kolegas, norinčius priimti sprendimą besiremiant vien entuziazmu.
„Pirmiausia turi būti surinkta informacija, pateikta medžiaga, kad tikrai tokia situacija yra, tik tuomet pasirašysiu tokį sprendimą. Tą jau seniai turėjo padaryti Žemės ūkio skyrius. O dabar gal kokie nors ūkininkai pateikė užsakymą ir staigiai keičiama nuomonė. Kol nebus įrodymų, nesirašysiu“, – sakė A. Griška.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius vakar popiet sakė, kad Ekstremalių situacijų komisijos posėdis atidedamas iki pirmadienio.
„Dar nespėjome surinkti visos informacijos. Ūkininkai rašo prašymus seniūnijose. Šiandien visos medžiagos surinkti nespėsime“, – sakė S. Staškevičius.

Kelsis į bendrabutį

Savivaldybės Ekstremalių situacijų valdymo komisija aptarė ir susidariusią bėdą Naciūnų kaime. „Šiaurės rytai“ jau rašė, kad S. Briedienės sodyboje atsirado smegduobė, kuri grasina praryti dalį namo. Savivaldybės ekologas Vytautas Džėja sakė, kad situacija šioje sodyboje kasdien vis prastėja. Gyventojams pasiūlyta išsikelti į Pabiržės pagrindinės mokyklos bendrabutį. Čia jiems leista gyventi neatlygintinai.
Pasak aplinkos apsaugos agentūros inspektoriaus Artūro Griškos, moteris iš pradžių kategoriškai atsisakė kraustytis gyventi kitur. Komisijos nariams teko jai įrodinėti, kad vieną vakarą miegoti nuėjusi šeima ryte gali nebeatsikelti. Jie stebėjosi, kaip sodybos gyventojai nebijo vaikščioti po jau dabar trūkinėjančiomis sienomis stovintį koridorių.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Audris Mukas sakė apsidžiaugęs, kai gyventojus lyg ir pavyko prikalbinti bent išvykti nakvoti į mokyklos bendrabutį.
Komisija nutarė savivaldybės vardu kreiptis į Seimą ir Vyriausybę, kad būtų skirta lėšų atlikti geologinius tyrimus.
Savivaldybės administracijos direktorius Jonas Jonušys abejojo, ar apsimoka investuoti pinigus ir atlikti geologinius tyrimus. Gal būtų geriau skirti žmonėms lėšų, kad jie iš savo sodybos išsikeltų. Tačiau komisijos nariai pabrėžė, kad be tyrimų nebus pagrindo prašyti lėšų šeimai iškeldinti.

Jurgita Morkūnienė