LRT nuotr.

Pėsčiųjų perėjose nutinka vis daugiau skaudžių eismo nelaimių. Vairuotojai pirštu baksnoja į neatidžius pėsčiuosius, o šie kaltina vairuotojus arba ciniškai prisipažįsta: mano gyvybė – mano reikalas. LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pasakoja jaunos moters istoriją – mergina jau vienuolika metų bando atsitiesti po eismo įvykio, nutikusio pėsčiųjų perėjoje.

Eismo nelaimių pėsčiųjų perėjose šiemet, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, fiksuojama daugiau. Diegiamos inžinerinės priemonės, pavyzdžiui, atitvarai pėstiesiems neleidžia kirsti gatvių draudžiamose vietose, todėl natūralu, kad srautai pėsčiųjų perėjose tapo didesni. Pareigūnai ir vairuotojams, ir pėstiesiems pataria būti atidesniems ir nešvaistyti dėmesio nereikalingoms tarpusavio kovoms. Nelaimės, įvykusios pėsčiųjų perėjose, dažnai būna itin skaudžios.

Alvaras Bacevičius, Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas, sako, kad pėstieji ne visuomet pagalvoja, jog ir menkas kontaktas su automobiliu gali baigtis liūdnai. „Per darbo praktiką teko matyti eismo įvykių, kai minimalus sužalojimas pasibaigė mirtimi“, – sako pareigūnas.

LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kalbinta Raimonda jau vienuolika metų bando atsitiesti po eismo įvykio, nutikusio pėsčiųjų perėjoje. Jauna mergina tuomet buvo trečio kurso studentė, studijavo Edukologijos universitete. Tąsyk skubėjo į dėstytojo konsultaciją prieš egzaminą. Anksčiau visuomet eidavusi požemine pėsčiųjų perėja, lemtingą dieną Raimonda universiteto link pasuko per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją.

„Žinoma, ėjau atsargiai. Jau beveik perėjusi perėją nesitikėjau, kad kas nors nutiks… Tuomet dideliu greičiu atvažiavo BMW“, – prisimena Raimonda.

Pabudusi po komos Raimonda susidūrė su skaudžia realybe: sulaužyti dubens kaulai, trūkęs plautis, daugybinės galvos, stuburo traumos, o visi metai gyvenimo iki avarijos – išvis išsitrynę iš atminties.

Merginai visko teko mokytis iš naujo – savarankiškai valgyti, praustis, atsisėsti, atsistoti, valdyti neįgaliojo vežimėlį.

„Niekada nepykau ant to vairuotojo, nes pagalvojau, kad gal man taip buvo skirta. Galbūt, jei ne ta avarija, kas nors kita būtų nutikę. Žinoma, skaudu, kai pagalvoji, kad dėl jo neapdairumo žlugo visos mano svajonės, visi kurti planai“, – teigia Raimonda.

Spartėjant gyvenimo tempui saugiam eismui įvairios organizacijos kasmet skiria vis daugiau dėmesio. Minint Saugaus eismo dieną visoje šalyje buvo raginama atsakingiau rūpintis vieni kitais kelyje.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvoje eismo saugumo situacija kasmet gerėja. Pernai šalies keliuose žuvo 189 eismo dalyviai, t. y.,  53-imis mažiau negu užpernai. Tai geriausias pasiekimas nuo 1952 metų – buvo skelbiama, kad tais metais šalies keliuose žuvo 180 žmonių.