Scanpix nuotr.

Dviratininkams derėtų pasirūpinti ne tik taisyklių laikymusi, bet ir dviračių saugumu, nes, netinkamai prirakinus dviratį, grįžus galima rasti tik spyną ir ratą. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus apskrities policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Jevgenijus Liepis. Lenktynininko ir dviratininko Benedikto Vanago teigimu, nors dviračių kultūros padėtis Lietuvoje gerėja, ko pasimokyti yra tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems ir automobilių vairuotojams.

Svarbiausia – „įjungti“ visus jutimus

B. Vanago nuomone, tolerancija dviratininkams didėja, tačiau ši problema tebėra opi. „Dar tikrai visiems reikėtų pasimokyti. Pėstieji dažnai nepasivargina pasižiūrėti, ar jie neina dviračių taku. Taip labai dažnai atsitinka. Nežinau, gal žmonėms patinka eiti tarp linijų, gal jie geriau jaučia kursą, kur reikia eiti (juokiasi)“, – tvirtina B. Vanagas.

Jo nuomone, dviratininkai taip pat galėtų dažniau kreipti dėmesį į kitus eismo dalyvius, laikytis taisyklių. Lenktynininko pastebėjimu, dviratininkai, kirsdami perėją, dažnai nenulipa nuo savo transporto priemonių, nors to reikalauja kelių eismo taisyklės.

„Labai dažnai per pėsčiųjų perėjas jie važiuoja nenulipdami nuo dviračio. Tai tikrai pavojinga. Iš vienos pusės, galiu juos suprasti, bet, iš kitos pusės, reikia suprasti vairuotojus. Žmogus dviračiu važiuoja daug greičiau nei eina. Planuoti veiksmus vairuotojui tikrai gerokai sudėtingiau“, – akcentuoja B. Vanagas.

Jo teigimu, vairuotojai taip pat neretai galvoja, kad dviratis – lengva transporto priemonė, kuri gali greitai sustoti, todėl tikisi, kad taip ir nutiks. Vis dėlto, sako B. Vanagas, tai nėra visada įmanoma, todėl gali kilti eismo įvykis.

Anot lenktynininko, daugelio nesusipratimų ar net avarijų būtų galima išvengti, jei visi eismo dalyviai – pėstieji, dviratininkai ir vairuotojai – laikytųsi taisyklių: „Veikia taisyklė, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Kitaip tariant, norint būti saugiam, reikia tiesiog važiuojant ne atsipalaiduoti, ne klausytis muzikos, o žiūrėti, ką darai, planuoti savo veiksmus, žiūrėti į automobilius, žmones, po kojomis, nes dviračių takai ne visada yra idealios būklės.“

B. Vanago tvirtinimu, tai pagrindiniai veiksmai, galintys užtikrinti tiek pačių dviratininkų, tiek kitų eismo dalyvių saugumą. „Tiesiog reikia „įjungti“ visus jutimus ir būti blaiviam ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme“, – tikina pašnekovas.

Išsiaiškinti pavyksta tik kai kurias vagystes

J. Liepio, per praėjusius metus vien Vilniaus apskrityje buvo pradėti 339 ikiteisminiai tyrimai dėl dviračių vagysčių. Per penkis šių metų mėnesių jau pradėti 122 ikiteisminiai tyrimai. Kadangi dviračių vagystės yra sezoninis reiškinys, J. Liepio teigimu, statistika iš esmės nekinta.

Policijos pareigūnas tikina, kad kai kurias vagystes išaiškinti pavyksta. Darbą ypač palengvina dviračių žymėjimas: „Kai dviratis registruotas policijoje, yra didesnė tikimybė dviratį grąžinti teisėtam naudotojui ar savininkui. Taip pat tai greičiausiai paspartins tyrimo eigą vagystės atveju.“

J. Liepis rekomenduoja – patys dviratininkai turėtų imtis priemonių, kad apsaugotų savo turtą nuo vagių. Pirmasis patarimas – rinktis patikimo gamintojo spyną ir rakinti ne dviračio ratą, kaip daugeliui įprasta, o dviračio rėmą.

„Jeigu rakinsite ratą, greičiausiai grįžę rasite tik spyną su ratu. Taip pat vienu metu patariama naudoti kelis skirtingų gamintojų užraktus. Tai irgi apsunkins darbą niekdariams. Dar vienas patarimas – palikti dviratį ne kažkur užkampyje, o gerai matomoje vietoje. Tikimės, kad potencialūs vagys pabijos vogti dviratį, kai tai mato kiti žmonės“, – sako J. Liepis.

Dviratį dažnai paliekantiems prie darbo ar namų policijos pareigūnas siūlo keisti vietas, kurioje dviratį prirakinate. Tai sumažina tikimybę, kad dviratį nusižiūrės vagys.

B. Vanagas vis dėlto pastebi, kad ne visada vagis sustabdo aplink esantys žmonės. „Man yra nutikę taip: buvau prikabinęs dviračius prie automobilio galo. Užvažiavau pas seserį Vilniaus miesto centre, visai šalia Vokiečių gatvės. Pats mačiau, kaip jaunuoliai bandė nukabinti dviračius. Išėjus pasiaiškinti buvau nupurkštas dujomis. Toliau aiškintis jau nebegalėjau, bet dviračiai liko vietoje“, – juokiasi lenktynininkas.

Jei dviratį dar tik planuojate įsigyti, J. Liepis pataria tai daryti įsitikinus, kad yra visi reikiami dviračio dokumentai: „Policija pataria nepirkti dviračio iš nepažįstamo asmens, neturinčio dviračio įsigijimo dokumentų, nes kitaip negalite įsitikinti, ar dviratis nėra vogtas. Be abejo, raginame atsitikus nelaimei, t. y., jeigu pavagiamas jūsų dviratis, nedelsiant pranešti policijai telefonu 112.“