Bendrovės nuotr.

Vokiečių dailininkas, iliustratorius Helge Jepsenas domisi klasikiniais automobiliais, ypač tais, kurie iš meilės dažniau vadinami ne tikruoju vardu, o pravarde. Tokiems automobiliams jis skyrė naujausią savo knygą.

Dėl švelnių, plaukiančių formų BMW 501 buvo pramintas „barokiniu angelu“

„Renault 4CV“ prancūzai su meile praminė „pyragaičiu su grietinėle“, o „Fiat 500“ pravardžiuojamas „dramblio riedučiais“.

H. Jepsenas apie automobilius ir jų pravardes jau yra išleidęs dvi iliustruotas knygas.

„Nuo pat jų atsiradimo automobiliai buvo pravardžiuojami. Pavyzdžiui, „Ford Model T“ automobilis buvo pramintas „skardine Lizi“. Tad jau pirmieji automobilių modeliai turėjo pravardes. Suteikti automobiliui pravardę – šimtmečio senumo tradicija. Paprastai žmonės ima juos pravardžiuoti iš meilės“, – sako iliustratorius.

Garsiausias vokiškas automobilis „Volkswagen Type 1“ dažniau vadinamas ne tikruoju vardu, o pravarde – „vabalas“. Daugybę Eseno automobilių parodoje esančių automobilių H. Jepsenas jau yra nupiešęs.

6-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išleistas „Mercedes-Benz 300 SL“ modelis dėl į viršų atsidarančių durų buvo pramintas „kiru“.

„Mercedes-Benz 300 SL“ modelis, wikipedia.org nuotr.

„Įprasta, kad pravardė siejama su tam tikromis dizaino detalėmis“, – aiškina H. Jepsenas.

Automobilių parodoje dailininkas randa ir tokių modelių, kuriuos dar turės nupiešti.

„Visuomet apsidžiaugiu pamatęs dar nematytą automobilį. Tada bandau išsiaiškinti, ar jis jau turi pravardę, ar dar ne“, – prisipažįsta H. Jepsenas.

Menininkas žavisi 6-ojo dešimtmečio „Alfa Romeo“ automobiliais, o pats vairuoja „Reliant Scimitar“. Dėl logotipe pavaizduoto lenkto kardo ir dėl to, kad spidometro skalė siekia net 200 kilometrų per valandą greitį, šis automobilis Vokietijoje vadinamas „greituoju kardu“.

„Gali pajusti, kaip metalas prasimankština. Šis automobilis pramintas „greituoju kardu“, bet jam labai tiktų ir pavadinimas „tarškantis kardas“. Viskas čia šiek tiek tarška. Kartais tas tarškėjimas tau aiškiai pasako, kad reikia daryti pertrauką“, – pasakoja H. Jepsenas.

Iliustratorius savo aistrą automobiliams perkelia į knygas ir kalendorius. Jis yra nupiešęs ir išleidęs net „Top Trumps“ žaidimo kortas. Į jas pasižiūrėjus aiškiai matyti, kad dailininkui arčiau prie širdies – seni automobiliai.

„Atvirai šnekant, nauji automobiliai atrodo visi vienodi. Juose nėra smulkių detalių, pavyzdžiui, chromuotų apvadų, į kuriuos būdavo montuojami žibintai. Senieji automobiliai turi daugiau detalių, daugiau visokių papildomų daikčiukų, todėl daug įdomiau juos piešti“, – aiškina H. Jepsenas.

„Ford Model T“ automobilis, Scanpix nuotr.

Nors naujai nusižiūrėto „Alfa Romeo“ pravardės jis dar neišsiaiškino, dailininkas skuba nusipiešti eskizą.

„Viskas prasideda nuo to, kad gerai įsižiūriu į detales, pavyzdžiui, į ratlankį. Piešti automobilį visuomet pradedu nuo smulkių detalių. Nupiešti ratą su stipinais – rimtas darbas. Vienas toks ratas užpakalyje, kitas priekyje. Galima išprotėti“, – apie eskizo piešimo niuansus pasakoja H. Jepsenas.

Eseno parodoje demonstruojamus ateities modelius daug lengviau nupiešti. Jų formos nėra tokios juvelyriškos, bet jie dar per nauji, kad turėtų pravardes.

„Jie tokie futuristiniai, kad jų pravardės žodyne atsiras turbūt tik po gero dešimtmečio. Šitą pavadinčiau „bumerangu“, nes užpakaliniai žibintai primena bumerangą. Šis man primena bulių. Šie keisti dizaino elementai primena ragus. Šis juodas daiktas anksčiau ar vėliau bus pramintas „betmobiliu“, kaip ir viskas, kas juoda ir primena blogį. Jeigu po dešimties metų šie automobiliai išriedės į gatves, jos vėl bus gražios“, – įsitikinęs H. Jepsenas.