Scanpix nuotr.
Krovininiai automobiliai nepasižymi ypač geromis aerodinaminėmis savybėmis ir aplink save sudaro oro srautų zonas, todėl juos lenkdami motociklo vairuotojai turėtų būti atsargesni. Taip aiškina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fizikos katedros docentas Dainius Jasaitis.
Naujienų portalo LRT.lt skaitytojas atsiuntė klausimą apie dažno vairuotojo pamėgtą vasaros pramogą.
„Neseniai draugas pavėžino motociklu. Lenkiant krovininį automobilį, pajutau didelę jėgą, plėšiančią nuo motociklo atgal. Kodėl taip yra?“ – teiraujasi skaitytojas.
VGTU Fizikos katedros docentas D. Jasaitis aiškina, kad krovininiai automobiliai nepasižymi ypač geromis aerodinaminėmis savybėmis.
„Šios transporto priemonės yra kampuotos formos (tam, kad kabina būtų patogi vairuotojui, o į puspriekabę ar priekabą būtų galima patalpinti kuo daugiau krovinio). Neaptaki transporto priemonių forma nėra tinkama geriems aerodinaminiams rezultatams pasiekti“, – dėsto D. Jasaitis
Važiuojant dideliu greičiu, pasak pašnekovo, prieš krovininį automobilį susidaro galingos stumiamo oro bangos, kurios stumia oro srautus į abi puses nuo šios transporto priemonės.
„Be to, atsiranda oro sūkuriavimo reiškinys, kurį gali sukelti ne tik didelis krovininio automobilis greitis, bet ir tarpai tarp priekabų, įvairios detalės iš šonų ar po dugnu“, – sako VGTU Fizikos katedros docentas.
Taigi, pasak D. Jasaičio, greičiausiai skaitytojas, važiuodamas motociklu, pateko į šią oro srautų zoną aplink krovininį automobilį.
Šis efektas mažiau pastebimas lenkiant aptakesnių formų transporto priemones.
„Aptakios formos kūnai patiria mažesnį oro pasipriešinimą, juos oro srautas apteka geriau ir susidaro mažesnė aerodinaminė jėga“, – tikina fizikos specialistas.
Loading ...
