Scanpix nuotr.

Nors šiuo metu kelių eismo taisyklės už nuostolius, patirtus aptaškius automobiliui, atsakomybės nenumato, už tyčinius veiksmus siekiant aptaškyti pėsčiąjį pažeidėjus įmanoma nubausti, LRT RADIJUI sako Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis. Draudimo bendrovės „Ergo“ Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas patvirtina, kad atlyginti nuostolius teoriškai įmanoma, tik svarbiausia turėti įrodymų.

Atidūs turėtų būti ir pėstieji

Lietingą dieną keliaujate į svarbų susitikimą. Rankoje – išmanusis telefonas. Priartėjate prie pėsčiųjų perėjos, bet nespėjate žengti žingsnio, o jus nuo galvos iki kojų aptaško pravažiuojantis automobilis. Drabužiai permirkę ir purvini, o telefonas, gavęs per daug drėgmės, nustoja veikti.

Vairavimo mokytojo ir eismo eksperto Artūro Pakėno teigimu, dėl tokių situacijų pirmiausia kalti vairuotojai, kuriems trūksta atsakomybės ir gebėjimo valdyti emocijas.

„Lietuvoje yra kelios manijos. Viena – mobilieji įrenginiai vairuojant. Kita – greičio manija. Pasakysi vairuotojui, kad važiuotų lėčiau, o jis sakys, kad negali lėčiau, kad skuba. Nors iš tikrųjų jis niekur neskuba – tiesiog nervus tvarkyti reikia. Lygiai tas pats su balomis. Aptaškys džinsus, gal nieko. Bet jei baloje buvo kažkokio tepalo, benzino – drabužis nepataisomai sugadintas. Galų gale tai – materialiniai nuostoliai“, – kalba A. Pakėnas.

Tačiau šiuo metu kelių eismo taisyklės už tokius nuostolius atsakomybės nenumato. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio nuomone, baudos šiuo atveju problemos neišspręstų, juo labiau kad baudų ir taip turime gana daug.

Nors žmogų aptaškiusio vairuotojo šiuo metu didelėmis baudomis išgąsdinti nepavyks, už tyčinius veiksmus siekiant aptaškyti pėsčiąjį pažeidėjus įmanoma nubausti.

„Reikėtų žiūrėti, kokius veiksmus atliko vairuotojas ir netgi pėsčiasis. Juk labai dažnai tai būna netyčinis veiksmas, nes vairuojant koncentruojamasi į kelią ir pastebėti kiekvienos kliūties, balos vairuotojas nelabai gali, todėl už tai nubausti būtų sudėtinga“, – pastebi R. Matonis.

Kitas atvejis, pabrėžia jis, kai gatvėse pilna vandens, o vairuotojas specialiai taško aplinkinius. Tada tikrai galima ieškoti straipsnių, pagal kuriuos būtų galima patraukti vairuotoją atsakomybėn.

„Žmogui reikėtų užsirašyti vairuotojo automobilio valstybinį numerį ir pranešti policijai. Policija tą atvejį nagrinėtų. Be to, jei pėsčiasis pats mato didelę balą ir prie jos stovi, jis turėtų suprasti, kad pravažiuojantis automobilis gali aptaškyti, todėl turėtų pasitraukti nuo važiuojamosios dalies“, –  kalba R. Matonis.

Ką gali draudimas

Automobilis aptaškė, telefonas sugedo, drabužiai sugadinti. Ar realu, kad draudimas galėtų atlyginti tokius nuostolius? Draudimo bendrovės „Ergo“ Žalų administravimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico teigimu, tokių atvejų jo praktikoje nėra buvę, bet teoriškai tai įmanoma, tik svarbiausia turėti įrodymų.

Toks įvykis, sako A. Pilčicas, iš tiesų būtų traktuojamas kaip įprasta kelių eismo žala, todėl pėsčiasis turėtų su žalą padariusiu asmeniu užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Bet, kadangi tokiais atvejais dažniausiai vairuotojas net nepastebi, kad padarė žalos, arba aptaškytas pėsčiasis nespėja pamatyti automobilio, reikėtų kreiptis į policiją. Tik, žinoma, reikia įrodymų.

„Tai gali būti pro šalį ėjusių liudininkų parodymai, galbūt dar kažkas. Geriausias įrodymas – filmuota medžiaga. Juk ir gatvėse, ir aikštelėse, ypač prie didelių viešos paskirties pastatų, teritorijos yra filmuojamos. Jei policijos pareigūnai nustatytų automobilį, jie išrašytų pažymą ir tada prasidėtų žalos administravimo procedūra. Žmonės net nepagalvoja, kad galėtų kreiptis į policiją ir bandyti surasti pro šalį važiavusį automobilį, kad būtų atlyginta patirta žala“, – teigia draudimo bendrovės atstovas.