Pabėgėlių antplūdį norima stabdyti 2 metams „įšaldant“ Šengeno sutarties galiojimą (Scanpix nuotr.)

Vis stiprėjant Europos pabėgėlių krizei ES nagrinėja galimybę dvejiems metams atsisakyti laisvo asmenų ir prekių judėjimo Šengeno sutarties zonoje ir grįžti prie vidinių sienų kontrolės. Tačiau ekspertai perspėja, kad sienų kontrolės įvedimas kainuos labai brangiai.

Silpnins prekybos ryšius

Prancūzijos ir Vokietijos ekspertai apskaičiavo, kad grįžimas prie ES vidinių sienų kontrolės, kuri, tikimasi, padėtų suvaldyti nelegalių imigrantų antplūdį į Europą, Šengeno erdvės valstybėms kainuos milijardus eurų. Prancūzijos valstybinė strateginio planavimo agentūra paskelbė savo atlikto tyrimo, kaip ES ekonomikai atsilieptų pasienio kontrolės Šengeno sutartį pasirašiusių valstybių teritorijoje atnaujinimas, išvadas. Prancūzijos ekspertų skaičiavimais, dėl to ES ekonomika per metus netektų 100 mlrd. eurų. Vien tik Prancūzija dėl tokio sprendimo artimiausiu metu prarastų 1–2 mlrd. eurų. Labiausiai nukentėtų turizmo sektorius: jo praradimai dėl sumažėjusio turistų srauto būtų maždaug 50 proc. šios sumos. Dar 38 proc. nuostolių siejama su žmonių, kurie kerta sienas, kad atvyktų į darbą, problemomis, 12 proc. – su išaugusiais krovinių pervežimų kaštais.
Šiuo metu Šengeno erdvei, kurioje vyksta laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas, priklauso 22 ES šalys, taip pat Norvegija, Šveicarija, Islandija ir Lichtenšteinas. Prognozuojama, kad ilgalaikėje perspektyvoje vidinių ES sienų kontrolės įvedimas susilpnins Europos valstybių prekybos ryšius: jie esą sumažės 10–20 proc. Prancūzijai tai kainuos 0,5 proc. BVP, arba daugiau nei 10 mlrd. eurų. Tačiau realūs nuostoliai bus dar didesni, nes tyrimo autoriai teigia neatsižvelgę į galimus užsienio investicijų ir darbo jėgos mobilumo pokyčius. Iš viso, prancūzų ekspertų skaičiavimais, Šengeno zonos šalių BVP sumažės 0,8 proc., o tai yra daugiau nei 100 mlrd. eurų.

Grįš prastovos pasienyje

Žodžiai „tiksliu laiku“ yra tarsi šiuolaikinio verslo pasaulio burtažodis, be kurio neatsivers nė vienos gamintojams, prekeiviams ar vežėjams bent kiek svarbesnės durys, kaip rašoma Vokietijos dienraštyje „Die Welt“, nusprendusiame panagrinėti, kuo svarbios atviros Europos sienos valstybių ekonomikai.
Tiksliu laiku gamyklas turi pasiekti reikiamos detalės. Tinklinė ekonomika mūsų dienomis priklauso nuo gaminių, kurie tiekiami iš dešimčių valstybių. Ji paremta kruopščiai apgalvota logistika, ir dažnai tai būna logistika be valstybių sienų, kaip teigia dienraščio apžvalgininkai. Tad, pasak jų, neverta stebėtis, kad Vokietijos sienų kontrolės įvedimo priešininkai perspėja, jog sienų uždarymas bus stiprus smūgis šalies ūkiui.
Vokietijos verslo asociacijos pasisako prieš sienų uždarymą. Nors sunku apskaičiuoti finansines tokio sprendimo pasekmes, Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų asociacijos (DIHK) ekspertai jau įvardijo skaičių – dešimt milijardų eurų. „Sienų uždarymo pasekmė gali būti transporto spūstys ir prastovos, papildomas biurokratizmas. Užuot gabenus krovinius reikiamu laiku, gali tekti juos laikyti sandėliuose, o tai atsieis brangiau. Dėl šių priežasčių Vokietijos ekonomikos išlaidos gali greitai išaugti iki dešimties milijardų eurų per metus“, – pareiškė DIHK vykdomasis direktorius Martinas Wanslebenas.
Sienų kontrolės įvedimas gerokai apsunkins ne tik krovinių siuntėjų, bet ir jų klientų veiklą, kaip teigė apžvalgininkai. Ypač nukentės tos ūkio šakos, kurių įmonėse medžiagos nesandėliuojamos. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti automobilių pramonė. Tačiau kai kurie Vokietijos valdančiosios koalicijos nariai ragina dar labiau griežtinti pasienio kontrolę, kad būtų galima kuo geriau kontroliuoti imigrantų srautus. Šie politikai neatsižvelgia į galimas ekonomines sienų uždarymo pasekmes. Kai kurie Vokietijos krikščionių socialinės sąjungos atstovai yra įsitikinę, kad įmanoma griežtai kontroliuoti šalies sienas be didelės žalos prekių apyvartai. Esą net jei sieną kertantys asmenys bus kontroliuojami kur kas geriau, niekas netrukdys skirti sunkvežimiams atskirą kelią, kad jie negaištų laiko nuodugnioms tikrinimo procedūroms.
Tačiau federalinė policija, atsakinga už patikrinimus pasienyje, tokias idėjas laiko neįgyvendinamomis. Pareigūnai siūlo remtis dabartine situacija. Pavyzdžiui, rugsėjį jau buvo sugriežtinta Vokietijos ir Austrijos sienos kontrolė. Tai atsiliepė ir lengviesiems, ir sunkiasvoriams automobiliams. Pasak Miuncheno policijos atstovų, galimi sienos kontrolės griežtinimai nebus taikomi krovinių vežėjams, tačiau pasienyje ilgiau stovėti teks ir vilkikams. Kiek galėtų trukti sienos kirtimas, policijos vadovybė aiškiai nenurodo.

Kas prisiims nuostolių naštą?

Šiuo metu Vokietijos federalinė policija pasienyje atnaujino vadinamąją vizualinę kontrolę, kaip rašoma „Die Welt“. Tai reiškia, kad pareigūnai tikrina tik įtartinas transporto priemones, nesvarbu, ar tai – lengvieji automobiliai, ar sunkvežimiai. Jei automobilių eilės ilgis pasienyje išaugs iki daugiau nei 5 kilometrų, bus atidarytas antras transporto koridorius, kaip teigė federalinės policijos atstovai. Pasak jų, kertant sieną, neįmanoma suteikti pirmenybę vien tik sunkvežimiams. Niekas šiuo požiūriu esą nepasikeistų net ir įvedus griežtą valstybės sienos kontrolę, kaip to reikalauja Krikščionių socialinės sąjungos politikai.
Bavarijos žemės pavyzdys rodo, kad bendrovės vis tiek patiria nuostolių net ir dėl palyginti atsainios vizualinės transporto kontrolės pasienyje, kaip teigė apžvalgininkai. Pasak Miuncheno ir Aukštutinės Bavarijos prekybos bei pramonės rūmų darbuotojų, mažmeninės prekybos ir turizmo pardavimų apimtys jau sumažėjo 20 proc., o kai kuriais atvejais – net 50 proc. Ekspertų teigimu, taip atsitiko, nes ekonomika buvo prisitaikiusi prie Šengeno sutarties ir neribojamo prekių bei paslaugų srauto.
Valstybės sienų kontrolės stiprinimas kenkia ekonomikai, kaip rašoma „Die Welt“. Tiesa, Bavarijos, per kurią driekiasi pagrindinis migracijos kelias į Vokietiją, verslo asociacija mano, kad laikina valstybės sienos kontrolė pateisinama, nes pabėgėlių krizė nepasibaigusi. Tačiau tokios priemonės veikiau yra išimtis, o ne taisyklė: nuolat kontroliuojama tik išorinė ES siena. Tiesa, kaip dabar matome, tik ne pietinėje ES dalyje, per kurią plūste plūsta nelegalūs imigrantai. Vokiečių verslininkai pabrėžė, kad ES kuriama prekių ir paslaugų vertė paremta darbo pasidalijimu ir priklauso nuo nepertraukiamo prekių judėjimo per nacionalines ES narių sienas. Įvertinti visų galimų išlaidų ir nuostolių, kurių pareikalautų nacionalinių sienų grąžinimas į Šengeno erdvę, dydį kol kas neįmanoma, kaip teigė dienraščio apžvalgininkai.
Taip pat neaišku, kas turės padengti didesniąją šių nuostolių dalį. „Našta turi būti paskirstyta teisingai“, – pareikalavo Vokietijos federalinės krovinių vežimo, logistikos ir atliekų utilizavimo sąjungos generalinio direktoriaus pavaduotojas Adolfas Zobelis. Pasak jo, nors papildomų išlaidų, susijusių su pasienio kontrole, suma dar neapskaičiuota, tačiau jau aišku, kad logistikos kompanijoms ji bus nepakeliama. Kad būtų galima padengti dalį papildomų kaštų, esą teks didinti kainą klientams.
A.Zobelio teigimu, Kalė uosto pavyzdys rodo, kad atnaujinus krovininių automobilių patikrą pasienyje tarp Anglijos ir Prancūzijos kilo rimtų problemų. Kai kurios krovinių siuntos į Anglijos įmones atvyko taip vėlai, kad iš dalies teko sustabdyti gamybą. Kam dėl to tenka atsakomybė, atsakyti sunku. Ekspeditoriai neturi mokėti, jei kroviniai laiku neatvyko dėl nenugalimos jėgos (force major) aplinkybių, kaip numatyta sutartyse. Tačiau prastovas, atsirandančias dėl patikrų pasienyje, logistikos bendrovėms, ko gero, teks planuoti iš anksto, jei jos nebus įvestos netikėtai. Taigi, pasak ekspertų, viskas anksčiau ar vėliau veikiausiai baigsis bylinėjimusi.
Dar viena problema – laikas, kurį sunkvežimių vairuotojai praleidžia už vairo, ir jų poilsio trukmė. Jų taip pat nebus įmanoma suplanuoti dėl neprognozuojamo laukimo pasienyje. Todėl Vokietijos federalinė krovinių vežimo, logistikos ir atliekų utilizavimo sąjunga reikalauja iš politikų bent jau iš anksto informuoti apie planuojamus valdžios veiksmus, jei bus įvesta griežta Vokietijos nacionalinių sienų kontrolė. Miuncheno ir Aukštutinės Bavarijos prekybos bei pramonės rūmai pasisako prieš tokius valdžios planus, nes tai esą padarys didelių nuostolių Bavarijos įmonėms, kaip rašoma „Die Welt“.