Scanpix nuotr.

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos ragina imtis skubios humanitarinės pagalbos Rytų Afrikoje, kur dėl sausros 16 mln. žmonių susiduria su alkiu, o daliai žmonių gresia mirtis. Sausra ypač stipriai paveikė Somalį, pietų ir pietryčių Etiopiją, šiaurinę Keniją ir dalį Pietų Sudano, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Pasaulio laikas“.

Baiminamasi, kad pasikartos prieš šešerius metus Somalį ištikusi katastrofa

18 mėnesių Eidas, kaip ir kiti tūkstančiai Somalio vaikų, susiduria su maisto stygiumi. Jo motina ligoninę Hargeisoje, viename didesnių Somalio miestų, pasiekė pėsčiomis ir stabdydama pakeleivingus automobilius. Įprasta keturių valandų kelionė automobiliu jaunai šeimai užtruko nepalyginamai ilgiau.

„Turėjome 100 avių ir ožkų, bet visos jos nugaišo. Negalėjome jų išmaitinti, neturėjome pakankamai vandens“, – pasakoja Eido motina. Jos sūnus, paveiktas maisto stygiaus sukeltų komplikacijų, jau kelias dienas vėmė ir viduriavo. Ligoninėje jam buvo duotas specialus pieno produktas, kuris padės nė dvejų metų neturinčiam berniukui atsigauti.

Tačiau ligoninės gydytojas Ahmedas Omaras Askaras sako, kad Eidas – vienas iš tų, kuriam labai pasisekė, nes tūkstančiai vaikų ir jų tėvų neturės galimybių pasiekti ligoninių. „Mes turime pakankami išteklių pagydyti vaikus, bet kaimo vietovėse gyvenantys žmonės neturi galimybių pasiekti už šimtų kilometrų esančias klinikas. Be to, jie yra sausros paveiktuose regionuose. Jiems sunku kepinant saulei pasiekti net autobusų stoteles. Šiems žmonėms turi būti suteikta pagalba jų bendruomenėse, o ne už šimtų kilometrų esančiose ligoninėse, kurias gali pasiekti vienetai“, – pasakoja gydytojas.

Jungtinės Tautos perspėja, kad Somalis atsidūrė prie labai pavojingos sausros ribos ir daugiau nei 6 mln. žmonių (daugiau nei pusei šalies gyventojų) reikalinga skubi pagalba. Skaičiuojama, kad Somalio centrinė ir pietinė dalis užfiksavo tik trečdalį paprastai šių metų laiku iškrintančio lietaus.

Naujai išrinktas Somalio prezidentas Mohamedas Abdullahi Farmajo sausrą paskelbė nacionaline katastrofa ir paprašė skubios pagalbos. Antradienį somaliečiai šalies sostinėje Mogadiše susirinko bendrai maldai ir prašė lietaus. Somalyje nuo kovo pradžios nuo bado mirė daugiau nei 100 žmonių. Baiminamasi, kad jei pasaulinės organizacijos nesiims skubių veiksmų, pasikartos prieš šešerius metus Somalį ištikęs scenarijus, kai nuo bado mirė beveik 260 tūkst. šalies gyventojų.

5 mln. pietų sudaniečių gresia badas

Daugelis nevyriausybinių organizacijų susirūpinusios padėtimi Pietų Sudane. Šalyje vyksta karas, ekonomika žlunga, o prie to prisideda sausra.

Po ištisus mėnesius trukusio vandens lelijų ir palmių vaisių valgymo Nyanos rankose pagaliau atsiduria jos gyvybę galinčių išgelbėti sorgų maišas. Humanitarinė pagalba pagaliau pasiekė Leerą, vieną iš Pietų Sudano apskričių, kuriose neseniai paskelbtas badas. Tačiau tai nereiškia, kad Nyanos kova dėl išgyvenimo jau baigta.

„Paskutinį kartą, kai sulaukiau maisto, ginkluotas vyras atėjo į mano namus ir paėmė viską, ką turėjau“, – prisimena moteris. Vyras pagrasino išžudyti jos šeimą, jeigu ji neparodys slaptavietės, kurioje buvo grūdų atsargos.

Po Jungtinių Tautų perspėjimų apie badaujančius pietų sudaniečius pagalbos organizacijos stengėsi pasiekti labiausiai nuo civilizacijos nutolusias kaimo vietoves. Pagalba jau pasiekė daugiau nei 300 tūkst. žmonių Leero apskrityje, bet nėra aišku, ar tikrai labiausiai paveikti bado žmonės buvo pasiekti. Pelkėse esančiose atokiose salose pastarosiomis dienomis nuo tebesitęsiančio konflikto slėpėsi ne viena šeima. Iki maisto dalijimo vietų daugeliui reikėtų atsiirti kanojomis, tačiau dabar daugelis gali būti per silpni tai padaryti.

Jau kurį laiką, pagalba maistu šioje Pietų Sudano vietovėje yra vienintelis būdas išgyventi, bet net ir ji tėra lašas jūroje. Pranešama, kad 100 tūkst. Pietų Sudano gyventojų badauja. Beveik 5 mln. žmonių (40 proc. visos šalies gyventojų) Jungtinių Tautų laikomi pavojuje negauti pakankamai maisto. Šis skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo trimis ketvirtadaliais, o iki liepos, manoma, bado pavojuje atsidurs dar 0,5 mln. šalies gyventojų.

Pavojuje – ir kitos Rytų Afrikos šalys

Etiopijoje dabartinė sausra palietė šalį anksčiau, nei ji spėjo atsigauti nuo El Ninjo paliktų padarinių 2015–2016 m. Skelbiama, kad šiandien beveik 6 mln. žmonių reikia skubios pagalbos – maisto ir vandens. Jungtinės Tautos jau skyrė daugiau nei 18 mln. dolerių labiausiai sausros pažeistoms Rytų Afrikos šalims ir pirmiausia tiems gyventojams, kurie badauja ir turi itin nedaug vandens atsargų.

Kenija vasarį taip pat paskelbė kritinę padėti nacionaliniu mastu, sausra paveikė 23 iš 47 šalies apskričių. Vyriausybė praneša, kad iki balandžio su maisto stygiumi susidurs 4 mln. žmonių.

Tarptautinė organizacija „Gelbėkit vaikus“ sako, kad jos sveikatos ir mitybos klinikos jau rodo pirmuosius įspėjamuosius signalus apie artėjančią, bet vis dar galimą sustabdyti katastrofą. Ar pasauliui ir pačiai Rytų Afrikai pavyks tai padaryti, išlieka daug kam nerimą keliantis klausimas.