Rusas Romanas Vlasovas laimėjo olimpinį aukso medalį graikų-romėnų imtynių (75 kg) varžybose. Scanpix nuotr.

Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynėse Rusija medalių laimėjo mažiausiai nuo 1912 m. žaidynių Stokholme, tačiau tai nesutrukdė įvairiems Rusijos pareigūnams ir ekspertams rezultatus pristatyti kaip Maskvos pergalę, bent jau moralinę, Laisvosios Europos radijo interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje rašo Tomas Balmforthas.

Po to, kai didelei daliai Rusijos delegacijos narių, įskaitant beveik visą lengvosios atletikos komandą, dėl didelio dopingo skandalo dalyvauti žaidynėse buvo uždrausta, Rusija bendrojoje medalių įskaitoje užėmė ketvirtąją vietą, nusileidusi Jungtinėms Valstijoms, Jungtinei Karalystei ir Kinijai.

56 Rusijos medalių, įskaitant 19 aukso medalių, kraitis yra gerokai mažesnis nei įprasta – per pastarąsias penkerias vasaros olimpines žaidynes, kuriose Rusija dalyvavo po Sovietų Sąjungos žlugimo, šalies sportininkai vidutiniškai iškovodavo beveik po 79 medalius.

Tačiau dienraštis „Moskovskij Komsomolec“ Rusijos komandos pasirodyme įžvelgė teigiamų aspektų, pažymėdamas, kad šalies sportininkų ketvirtoji vieta pagal aukso medalių skaičių prilygo 2012 m. Londono olimpinių žaidynių rezultatams (bendrojoje medalių įskaitoje Londone Rusija buvo trečia).

„Pasiekėme puikių rezultatų ir be mėginių kaitaliojimo ar dopingo kokteilių“, – tvirtino laikraščio sporto apžvalgininkas.

Kiti žengė dar toliau ir rezultatus pristatė kaip triumfą, nepaisant tariamų Vakarų bandymų įvelti šalies sportininkus į dopingo skandalą ir taip sužlugdyti Rusijos olimpines viltis.

Buvo net teigiančių, esą Rusijos sportininkų pasiekti rezultatai yra įrodymas, kad rusai ir ankstesnėse olimpinėse žaidynėse nesukčiavo, nors dėl to vis dar esama rimtų abejonių – Pasaulio antidopingo agentūra (WADA) teigia, kad, sprendžiant iš mėginių, paimtų per Pekino ir Londono olimpines žaidynes, kai kurie Rusijos medalininkai buvo vartoję uždraustus preparatus.

Rusijos Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas griežtai sukritikavo Antidopingo agentūrą, Tarptautinį olimpinį komitetą ir Tarptautinę lengvosios atletikos asociaciją (IAAF) už jų vaidmenį uždraudžiant 117 Rusijos atletų varžytis Rio de Žaneire.

„Nepaisant milžiniško spaudimo, gėdingo IAAF sprendimo ir klastingų WADA machinacijų, mūsų sportininkai Rio de Žaneire pasiekė puikių rezultatų. Šaunuoliai!“ – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Rusės Margarita Mamun (kairėje) ir Jana Kudriavceva laimėjo ritminės gimnastikos aukso ir sidabro medalius, AFP/Scanpix nuotr.

Rusijos tyrimų komiteto atstovas spaudai Vladimiras Markinas kanalo „LifeNews“ interneto svetainės nuomonių skilčiai parašė ultrapatriotišką straipsnį, kuriame apkaltino JAV „karo partiją“, esą tai ji sukurpė dopingo skandalą, siekdama atimti iš Rusijos medalius prieš būsimus JAV prezidento rinkimus.

Savo painioje teorijoje V. Markinas teigė, kad skandalas turėjęs vainikuoti bendras JAV ir Didžiosios Britanijos pastangas tapti pasaulio policininku ir kad tos pastangos, jo teigimu, žlugo Ukrainoje, Sirijoje ir Turkijoje. Be to, V. Markinas Jungtinėms Valstijoms ir Jungtinei Karalystei sugalvojo naują niekinantį apibūdinimą, apkeisdamas vietomis dvi pirmąsias žodžio „anglosaksai“ raides, – „naglosaksai“.

Populiarioje Rusijos valstybinės televizijos pokalbių laidoje Rusijos sportininkų pasirodymas žaidynėse buvo išaukštintas, o Vakarams nepagailėta aštrios kritikos.

„Pasinaudodami WADA mus baudžia už Krymą, Siriją ir pasipriešinimą JAV hegemonijai“, –  rugpjūčio 21 d. laidoje teigė politikos analitikas ir žurnalistas Dmitrijus Kulikovas. „Jie negali mūsų nubausti mūšio lauke. Tad mano radę būdą, kaip gali mus nubausti, – per jus“, – tvirtino jis apeliuodamas į studijoje susirinkusius sportininkus.

„1980 m. amerikiečiai paskelbė boikotą. Šįkart jie ėmė ir išsigando veikti tiesiogiai! – pareiškė laidos dalyvis. – Jie sugalvojo tą WADA istoriją! Jie pasislėpė už WADA!“

Padėkojęs sportininkams už tai, kad šie „laikėsi iš paskutiniųjų“, D. Kulikovas susilaukė audringų auditorijos plojimų.

Laidos vedėjas V. Solovjovas atitardamas pareiškė: „Kiekvienas mūsų sportininkų laimėtas medalis yra tarsi didelio tikslumo raketa, nukreipta į rusofobiją ir į mėginimus sumenkinti mūsų šalį.“

Su kiek ironiška šypsena iškėlęs kumštį mėgino tęsti toliau: „O kiekvienas aukso medalis yra …“, tačiau kažkas iš auditorijos suskubo užbaigti sakinį dar daugiau aplodismentų sulaukusiais žodžiais: „… raketa su branduoline galvute!“

Šuolininkė į tolį Darija Klišina – vienintelė Rusijos lengvaatletė, kuriai buvo leista varžytis Rio olimpiadoje, Reuters/Scanpix nuotr.  

Dienraštis „Komsomolskaja Pravda“ žaidynes Brazilijoje įvertino kaip sporto pergalę, neužmiršdamas įgelti ir britams.

„Bet kuriuo atveju svarbiausias žaidynių rezultatas yra tai, kad sportas triumfavo, nepaisant visų nesibaigiančių skandalų“, – apie pasibaigusias žaidynes iš pradžių teigė laikraščio žurnalistas. Tačiau toliau pridūrė, kad Rusija būtų aplenkusi antrąją vietą užėmusią Didžiąją Britaniją, jei Rusijos lengvaatlečiams ir sunkiaatlečiams nebūtų buvę uždrausta dalyvauti žaidynėse.

Įtakingas verslo dienraštis „Vedomosti“ dalykiškiau svarstė, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galiausiai nesumanys atleisti sporto ministro Vitalijaus Mutko, su kurio vardu visuomenėje siejami pastarojo meto Rusijos sporto skandalai.

„Kaip žinia, susidūręs su išoriniu spaudimu, V. Putinas pavaldinių neatleidžia. Tačiau, pavyzdžiui, gali būti nuspręsta, kad tai būtų naudinga prieš artėjančius Dūmos rinkimus arba toliau vykdant prasidėjusią kadrų atnaujinimo kampaniją. Tokiu atveju V. Mutko galėtų būti su visa derama pagarba paskirtas vadovauti Rusijos futbolo sąjungai ir susitelkti į 2018 m. Pasaulio futbolo čempionato organizavimo reikalus.“

Rusijos liberalai, tokie kaip „Echo Moskvy“ radijo žurnalistas Vladimiras Varfolomejevas, kad ir su palengvėjimu, vis dėlto konstatavo: „Pagaliau olimpiada baigėsi. Akivaizdu, kad dėl visų skandalų ir politinio triukšmo žaidynių įvaizdžiui padaryta didelė žala.“