Scanpix nuotr.

Psichologas Stephanas Grunewaldas didžiąją dalį savo laiko praleidžia studijuodamas vokiečių tautą. Artėjant naujiems Vokietijos parlamento – Bundestago rinkimams psichologas atliko naują tyrimą, kuriame žvelgė į dabartines visuomenės politines nuostatas. P. Grunewaldą kalbino Vokietijos dienraščio „Spiegel“ žurnalistas ir istorikas Nilsas Minkmaras.

Artėjant rinkimams Rheingoldo institutas dar kartą atliko tyrimą, nagrinėjantį Vokietijos politines nuostatas. Kaip viskas vyko?

Pokalbiui mes pasirinkome 50 rinkėjų: 26 iš jų dalyvavo nuodugniuose psichologiniuose interviu, likusieji – trijose grupinėse diskusijose. Pačiame tyrime dalyvavo 7 psichologai. Taigi, tai nėra reprezentatyvu, tačiau galime pastebėti tam tikrų bruožų.

Ką Jums pavyko išsiaiškinti?

Rinkėjai yra visiškai nusivylę šia rinkimų kampanija. Jie mano, kad nėra pakankamai kalbama apie tuos dalykus, kurie jiems rūpi, be to, daugelis problemų apskritai yra ignoruojamos. Kodėl rinkėjai taip galvoja? Tai mes ir norėjome išsiaiškinti.

Ką pastebėjote?

Giluminiuose interviu viskas, apie ką norėjo kalbėti rinkėjai, buvo pabėgėlių krizė. Nors ši tema buvo politikų apeita ir palikta už kampanijos ribų, vis dėlto visuomenei tai išlieka skaudi tema.

Kur tiksliai slypi problema?

Prieš dvejus metus ši krizė sukėlė rinkėjams dilemą, į kurią vis dar nepavyko rasti teisingo atsakymo. Ar aš atveriu duris, ar aš jas uždarau? Viena vertus, jie nori būti svetingos kultūros dalimi, bet taip pat baiminasi, jog bus užgožti užsieniečių ir po kurio laiko nesugebės atpažinti savo šalies. Rinkėjai nori, kad politikai parengtų planą, nustatantį kompromisinę poziciją. Tačiau jie to nepadarė, ir dabar žmonės jaučiasi apleisti.

Kokios yra viso to pasekmės?

Rinkėjai yra sutrikę. Jie apibūdina Vokietiją arba kaip sergančią valstybę, kurios įtaka mažėja, arba kaip saugią žemyninę valstybę su pavojais jūroje. Šios pozicijos yra labai trapios ir veda prie emocijų proveržių. Aš dar nesu matęs tiek daug pykčio ir neapykantos tarp tiriamų subjektų.

Ar pastebite augantį politinį radikalizmą?

Kol kas ne, nes rinkėjai, matydami sudėtingėjantį pasaulio vaizdą, taip pat atsitraukia ir žengia žingsnį atgal. Jie teigia, kad mes negalime poliarizuotis, nes esame apsupti trijų brutų (red. past. referuojama į Julijaus Cezario žudiką): D. Trumpo, R. T. Erdogano ir V. Putino. Dažniausiai pyktis yra išreiškiamas tamsiuose skaitmeniniuose pasauliuose, tačiau realiame pasaulyje rinkėjai labiau save kontroliuoja.

Ar pabėgėlių krizė yra tik simbolis to diskomforto, kurį žmonės patiria dėl šiandienės sudėtingos pasaulio padėties?

Taip, nes dar prieš pabėgėlių krizę žmonės jautėsi atstumti dėl globalizacijos ir buvo susirūpinę dėl saugumo.

Kaip yra suvokiamas Donaldas Trumpas?

Jis yra naudingas Angelai Merkel. Ji suvokiama kaip žmogus, galintis sutramdyti R. T. Erdoganą, D. Trumpą ir V. Putiną. Kanclerė matoma kaip vienintelis asmuo, kuriuo galima pasitikėti.

Ką galėtumėte pasakyti apie A. Merkel varžovą?

Martinas Schulzas (iš centro-kairiųjų Socialdemokratų partijos (SPD)) šių metų pradžioje pasirodė kaip labai realistiškas ir prisiimantis atsakomybę žmogus. Jis buvo suvokiamas kaip į šeimą sugrįžęs tėvas, galintis užpildyti tuštumą Vokietijos politikoje. Tačiau M. Schulzas nesugebėjo išpildyti lūkesčių, ir dabar jis labiau vertinamas kaip draugiškas dėdė. Manau, kad šiuose rinkimuose socialdemokratai gali patirti katastrofą.

Ar galėtų dešiniajai populistinei partijai – Alternatyva Vokietijai (AfD), rinkimai pasibaigti geriau, nei dabar tikimasi?

AfD skleidžia daug pykčio, tačiau jie neturi lyderio pozicijos. Todėl Frauke Petry patraukimas iš dėmesio centro buvo didelė jų klaida.

Žalieji – ar rinkimai jiems bus sėkmingi, nes klimato kaita yra opi problema?

Ne, jiems tai bus sudėtinga. Žaliųjų kova už gamtą dažnai yra nukreipta prieš žmogaus prigimtį, dėl to jie suvokiami kaip labai arogantiški kovotojai.

Kaip jūsų tyrimo subjektai mato savo asmenines padėtis?

Gerai, bet jie taip pat sudėtingai randa savo vietą. Darbovietės, vaikų darželiai, automobilių stovėjimo aikštelės… Būstas taip pat yra probleminis klausimas. Visa tai yra struktūriškumo poreikio simboliai.

Ar kanclerė mato šiuos poreikius?

Iš dalies taip. Ji nugalės dideliu skirtumu, bet tai vis tiek neparodys visiško lojalumo. Vėliau „išbandyta ir patikrinta“ vis tiek pateks į bandomąjį laikotarpį.

Jeigu Kairiųjų partija, Socialdemokratų partija ir žalieji pasirinktų kitą bendrą kandidatą ir pažadėtų visiškai kitokį veiksmų planą, ar tai būtų priimta teigiamai?

Su tyrimo subjektais aptarėme įvairius galimus koalicijos variantus, tačiau šis nei karto nebuvo paminėtas.

Kas buvo paminėta vietoje šio varianto?

Dažnas variantas – A. Merkel su Christianui Lindneriu (Laisvųjų demokratų partija (FDP)). Interviu metu išryškėjo didelė meilė Ch. Lindneriui. FDP kandidatas yra laikomas modernios televizijos žvaigžde, galinčia sukelti pokyčius. Rinkėjų svajonių komanda: patikima A. Merkel ir vokiškas Emmanuelio Macrono variantas. Taigi, aš prognozuoju A. Merkel konservatorių koaliciją su FDP.

Pagal „Spiegel“ parengė Gintarė Kubiliūtė