Scanpix nuotr.

Per Velykas Katalonijoje daugiausia pelno gauna ne dedeklių vištų fermos, o kepyklos, nes svarbiausias velykinis Katalonijos paprotys yra Velykų pyragas su šokoladinėmis figūromis „Mona“. Tokį pyragą Velykų pirmadienį krikšto tėvai dovanoja savo krikšto vaikams, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Ispanijos verslo naujienas.

Kataloniškos „Monos“ kainuoja nuo 30 iki 100 eurų. Kaina priklauso nuo šokoladinių figūrų dydžio ir sudėtingumo – dažnai ant velykinio pyrago pūpso šokoladiniai populiarių animacinių filmų personažai ar mylimiausi „Barcelonos“ futbolo klubo žaidėjai.

Tokios figūros Katalonijoje jau tapo atskira meno šaka, rengiami sudėtingiausių ir išradingiausių velykinių pyragų konkursai. Šiemet Katalonijos konditerijos bendrovės pagamino apie 700 tūkst. „Monų“. Kiekvienam velykiniam pyragui konditeriai skiria apie dvi valandas, nes visos figūros lipdomos rankomis.

Ispanija pirmauja

Tarptautinis valiutos fondas skelbia, kad Ispanija savo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu šiais metais pirmaus tarp kitų 39 fondo narių. Iš ilgai užsitęsusios ekonomikos krizės brendanti Ispanija ateinančiais metais taps labiausiai ekonomiškai augančia didžiule išsivysčiusia šalimi.

Ispanijoje yra 40 mln. gyventojų, o kitos panašiai augančios šalys turi mažiau nei 10 mln. – tarp jų ir Čekija bei Slovakija. Ispanijos BVP šiemet turėtų išaugti net 2,7proc. Pagrindiniai Ispanijos ekonominiai varikliai yra sparčiai auganti vidaus paklausa, eksportas ir vėl po burbulo sprogimo atsigavęs statybos sektorius.

Suprastėjo darbo sąlygos

Ispanijos darbuotojų sąlygos krizės metu labai suprastėjo. Nedarbas šalyje buvo taip išaugęs, kad daugybė darbdavių ėmė reikalauti laisvai samdomo darbuotojo statuso. Būti laisvai samdomu darbuotoju Ispanijoje reiškia nepriklausomai nuo pelno kas mėnesį mokėti mažiausiai 260 eurų mokestį, kas dažnai sudaro trečdalį atlyginimo.

Nuo pat pirmos dienos tapus laisvai samdomu darbuotoju Ispanijoje privaloma mokėti ir pridėtinės vertės mokestį (PVM), tačiau toks statusas neduoda teisės nedarbo pašalpai. Palyginti su kaimynystėje esančia Prancūzija, kur mėnesinis mokestis priklauso nuo pelno ir pirmus dvejus metus nereikia mokėti PVM, Ispanijoje laisvai samdomiems darbuotojams tikrai nelengva ir jų pasipiktinimas veržiasi pro kraštus.

LRT RADIJUI apie savo patirtį pasakojo katalonietė Neus Pineda, neseniai uždariusi prieš porą metų įsteigtą verslo įmonę, kuri leido motinystei ir vaikų auginimui skirtą žurnalą „Mum’s“. Pasak moters, ji dvejus metus leido žurnalą neuždirbdama nieko, nes laisvai samdomo darbuotojo ir pridėtinės  vertės mokesčiai sugrauždavo visą pelną. N. Pineda tvirtina, kad Ispanijos valstybė nesuteikia jokių lengvatų ir užsmaugia bet kokią privačią iniciatyvą.

„Zaros“ paslaptys

„Inditex“ įmonės, kuriai priklauso drabužių parduotuvių tinklas „Zara“,  savininkas ispanas Amancio Ortega verslą kadaise pradėjo nuo nulio. Pernai jis pralenkė Billą Gatesą ir tapo  turtingiausiu planetos žmogumi.

A. Ortega turtai siekia net 67 mlrd. eurų. Tiesa, šiuo metu ispanų milijonieriui teko nusileisti „Amazon“ savininkui Jeffui Bezosui. Kad ir kaip būtų, „Zaros“ sėkmė yra neabejotina ir daugeliui kyla klausimas, kaip šiam parduotuvių tinklui pavyko užkariauti pasaulį.

Atsakymas gana paprastas – iš kuklios šeimos kilęs A. Ortega dar paaugliu būdamas pradėjo kopijuoti brangių drabužių modelius ir, pasiuvęs juos savo mažoje įmonėje, parduodavo už prieinamą kainą.

Panašiai „Zara“ elgiasi ir dabar – tai, kas yra mados aukštumose, per dvi savaites atsiduria ant parduotuvės prekystalių už prieinamą kainą. Dar viena „Zaros“ paslaptis – gaminti nedaug modelių. Taip jie nuolatos tiria rinką ir išvengia nuostolių.

Kristina Nastopkaitė