Scanpix nuotr.

Popiežius emeritas Benediktas XVI 90-ąjį gimtadienį paminėjo pakeldamas alaus bokalą su artimais žmonėmis – svečiais iš jo gimtosios Bavarijos, pranešė Vatikano leidinys „L’Osservatore Romano“. Oficialaus Šventojo sosto leidinio paskelbtose nuotraukose Benediktas XVI įamžintas su alaus bokalu svečių draugijoje, tarp kurių – ir vyresnysis Benedikto XVI brolis monsinjoras Georgas Ratzingeris. Popiežiui emeritui garbingo jubiliejaus proga buvo įteikta pintinė su įvairiomis bavariškomis dovanomis. Tarp jų buvo ir garsiosios Bavarijos dešrelės.

Benediktas XVI gimė 1927 m. balandžio 16 d. Marktlyje prie Ino Bavarijoje, Vokietijos pietuose. 2013 m. vasarį Benediktas XVI tapo pirmuoju nuo viduramžių atsistatydinusiu pontifiku. Jis pasitraukė nurodęs, kad dėl savo amžiaus nebeturi pakankamai fizinių ir dvasinių jėgų toliau vadovauti 1,2 mlrd. katalikų bendruomenei.

Be pavadėlio

Scanpix nuotr.

Scanpix nuotr.

Sju Fols mieste Pietų Dakotos valstijoje (JAV) gyvenantis vyras nemaloniai nustebo, kai, išvedęs savo augintinį pasivaikščioti į miesto parką, užsitraukė vietos valdžios atstovų nemalonę. Sulaukusi kelių pasipiktinusių parko lankytojų skambučių, Gyvūnų kontrolės tarnybos administracija į parką skubiai atsiuntė pareigūną, kuris sustabdė ramiai vaikštinėjantį augintinio savininką ir už gyvūnų priežiūros taisyklių pažeidimą skyrė jam 190 dolerių baudą. „Jis faktiškai liepė man pririšti jį virve“, – negalėjo atsistebėti vyras, gražią saulėtą dieną į miesto parką pasivaikščioti išvedęs savo karališkąjį pitoną. Kelių metrų ilgio smauglys smagiai šliaužiojo po žolę, keldamas siaubą praeiviams. Pareigūnas vyrui paaiškino, kad pagal mieste galiojantį įstatymą namie laikomus gyvūnus draudžiama vedžiotis be pavadėlio. Įstatymas esą nedaro skirtumo, ar tai būtų šuo, ar gyvatė. Su tokiu požiūriu nesutinkantis pitono savininkas labai stebėjosi ir piktinosi, nes, pasak jo, visą gyvenimę siekęs įrodyti kitiems, kad gyvatės – ne žudikės.

Nebevalgys šunų

Scanpix nuotr.

Scanpix nuotr.

Taivano parlamentas patvirtino įstatymo projektą, draudžiantį skersti kates ir šunis maistui, pranešė BBC naujienų tarnyba. Įstatymą pažeidusiam asmeniui bus skiriama didžiulė bauda arba dvejų metų kalėjimo bausmė, o jo vardas ir nuotrauka paskelbta viešai. Šių priemonių imtasi siekiant patobulinti gyvūnų apsaugos įstatymus. 2001 m. Taivane taip pat priimtas įstatymas, draudžiantis pardavinėti kačių ir šunų mėsą bei kailį ekonominiais tikslais. Kadaise Taivane reguliariai buvo vartojama šunų mėsa, tačiau šiais laikais šunys tapo daugiau šeimos nariais. Šuniena tradiciškai buvo vartojama maistui daugelyje Azijos šalių, tarp jų Kinijoje, Filipinuose, Pietų Korėjoje ir Indonezijoje. Kai kur ji iki šiol laikoma delikatesu. Gyvūnų apsaugos organizacijų duomenimis, prekyba maistui skirtais šunimis iki šiol klesti Pietų Kinijoje ir Pietų Korėjoje, čia jie auginami specializuotuose šunininkytės ūkiuose. Pietų Kinijoje kasmet paskerdžiama ir suvalgoma apie 10 tūkst. šunų.

Uždraudė kryželį

Scanpix nuotr.

Scanpix nuotr.

Vienos Berlyno valstybinės mokyklos mokytojai uždrausta nešioti ant kaklo kryželį. Tai Vokietijos sostinės žiniasklaidai papasakojo pastorius Karstenas Minkneris, pranešė BBC naujienų tarnyba. Pasak dvasininko, moteris jam parodė raštišką Vedingo rajono mokyklos direktoriaus potvarkį. Skelbiama, kad šalies Evangelikų bažnyčios sinodas pradėjo tirti incidentą. Pasak dienraščio „Berliner Zeitung“, šios mokyklos vadovai pareikalavo, kad mokytoja nusiimtų kryželį, remdamiesi įstatymu, draudžiančiu valstybės tarnautojams darbe nešioti religinius simbolius. Ginčai, ar galima nešioti religinius simbolius darbo metu, vyksta visoje Europoje. 2012 m. keturi krikščionys iš Didžiosios Britanijos kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) Strasbūre, teigdami, kad jie neteko darbo dėl religinės diskriminacijos. Tarp ieškovų buvo aviacijos bendrovės „British Airways“ darbuotoja Nadia Eweida, kurią viršininkas išvarė namo, kai ji atsisakė nusiimti grandinėlę su kryželiu, ir medicinos sesuo Shirley Chaplin, kuri dėl kryželio buvo perkelta į darbą, nesusijusi su ligonių priežiūra. EŽTT nusprendė, kad N.Eweidos teisės buvo pažeistos, ir priteisė jai kompensaciją. S.Chaplin atveju teismas neįžvelgė jos teisių pažeidimo, sutikdamas su tuo, kad grandinėlė su kryželiu neatitiko saugumo taisyklių ir galėjo sukelti pavojų pacientų sveikatai.

Brangiausi auskarai

Scanpix nuotr.

Scanpix nuotr.

„Sothebys“ aukcionų namuose Ženevoje gegužės viduryje bus parduodami brangiausi pasaulyje auskarai, vertinami nuo 50,5 iki 68 mln. JAV dolerių. Pasak aukcionų namų atstovų, ši auskarų pora  pagaminta iš dviejų rečiausių deimantų. Vienas iš jų vadinamas „Žydruoju Apolonu“. Jis sveria 14,54 karato ir yra vertinamas 38–50 mln. JAV dolerių. Skelbiama, kad deimanto tipas yra toks retas, jog jam priklauso vos iki 0,5 proc. pasaulyje išgaunamų juvelyrinių deimantų. Antrasis deimantas vadinamas „Rožine Artemide“. 16 karatų sveriantis deimantas nėra toks skaidrus, nes turi labai smulkių intarpų. Jo fizinis tipas taip pat retas, jam priklauso apie 2 proc. išgaunamų deimantų. Būtent todėl deimanto vertė daugiau nei perpus mažesnė, tačiau vis dėlto siekia įspūdingą sumą: 12,5–18 mln. dolerių. Aukcionų namų Tarptautinio juvelyrikos skyriaus pirmininkas Davidas Bennettas pareiškė, kad ši pora auskarų, pavadintų dėl savo grožio ir unikalumo senovės Graikijos dievais dvyniais, yra unikaliausi per visą aukcionų namų istoriją.

Gimė danguje

Scanpix nuotr.

Scanpix nuotr.

Turkijos oro linijų „Turkish Airlines“ lėktuvu skridusi keleivė pagimdė kūdikį, pranešė šios bendrovės atstovai. Pasak jų, gimdymas įvyko beveik 13-os kilometrų aukštyje, lėktuvui skrendant iš Gvinėjos į Stambulą. Gimdymas prasidėjo vos pakilus, moteriai padėjo ne tik įgula, bet ir keleiviai. Lėktuvas dėl to turėjo skubiai nusileisti Burkino Faso sostinėje. Medikai skelbia, kad moters ir kūdikio būklė gera, bet abu labai pavargę. Dauguma oro linijų leidžia nėščioms moterims skristi, bet reikalauja gydytojo pažymos, kai moteris jau yra nėščia 28 savaites, taip pat prašo medikų nurodyti tikėtiną gimdymo datą.

Rekordinė bauda

Scanpix nuotr.

Scanpix nuotr.

77 808 eurų baudą Suomijos verslininkas Anttis Ilmaris Aarnio-Wihurinas sumokės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Milžinišką baudą šiam suomių milijonieriui teismas skyrė už tai, kad šis perėjoje nepraleido pėsčiojo. Tai nutiko Helsinkyje, kai vienas automobilis sustojo praleisti pėsčiojo, o kitas, kurį vairavo Anttis Ilmaris Aarnio-Wihurinas, kirto perėją ir nuvažiavo. Kelių eismo taisyklių pažeidėjas pasiaiškinime policijai teigė, kad neturėjo laiko sustoti. Laimei, incidento metu niekas nenukentėjo. Už pačius rimčiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus suomiai baudžiami specialiomis baudomis, kurios apskaičiuojamos pagal tam tikrą koeficientą – mokamas procentas nuo asmens pajamų. Būtent todėl ir susidarė rekordinio dydžio bauda – beveik 80 tūkst. eurų. Žurnalo „Forbes“ duomenimis, šio suomio valdomo turto vertė – 1,8 mlrd. eurų.