Scanpix nuotr.

Daugelis užsienio kompanijų Malaiziją laiko rojumi savo verslui. Šalis per dešimtmečius sukūrė laisvosios prekybos zoną ir pritraukė daugybę pasaulinio garso kompanijų investuoti ir dirbti šioje pietryčių šalyje. Tačiau po britų dienraščio „The Guardian“ tyrimo paaiškėjo, kad tarptautinės kompanijos, tokios kaip restoranų tinklas „McDonald`s“, elektronikos technologijų milžinai „Samsung“ ir „Panasonic“, Malaizijoje dirbančius migrantus iš įvairių šalių išnaudojo, jiems nemokėjo tinkamo darbo užmokesčio.

Malaizija užima svarbią vietą elektronikos technologijų kūrimo srityje. 2014 m. atliktas tyrimas rodo, kad Malaizija vienaip ar kitaip prisidėjo prie kone kiekvieno rinkoje parduoto elektronikos prietaiso. Nesvarbu, ar tai būtų planšetinis kompiuteris, lazeris, spausdintuvas, ar mikrobangų krosnelė – Malaizijos darbuotojai veikiausiai kažkuriame etape bus prisidėję prie prietaisų kūrimo.

Kadaise buvusi tolima kolonija, šiandien Malaizija tapo vienu svarbiausių žaidėjų pasaulinėje pažangių elektronikos technologijų gamybos ir prekybos rinkoje. Šioje pietryčių Azijos šalyje šiandien įsikūrę daugiau nei 5 tūkst. tarptautinių verslo įmonių iš maždaug 40 šalių. Prie to, žinoma, prisidėjo šalyje atverta laisvoji prekybos zona.

Malaizija sugebėjo sukurti rojaus užsienio kompanijoms įvaizdį, teigdama, kad ji – palankių kainų, į rinkas ir verslą orientuota šalis. Žmogaus teisių organizacijos teigia, kad ši draugiška verslui aplinka taip pat turi ir kitą, ne tokį malonų, aspektą – žmonių darbo jėgos išnaudojimą.

Daugelis fabrikuose dirbančių žmonių į Malaiziją atvyksta kaip darbo migrantai. Jiems prižadamos vienokios sąlygos, tačiau jie susiduria su išnaudojimo sistema, kuri, pabrėžia žmogaus teisių organizacijos, pastaraisiais metais tik išaugo.

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ tvirtina, kad daugybė migrantų Malaizijoje vien tam, kad gautų darbą, turi sumokėti didelius mokesčius. Kadangi reikalaujamos sumos žmonės dažniausiai nesugeba surinkti, jie verčiami dirbti iki trejų metų, kad išmokėtų esą susidariusias skolas.

Per tuos metus žmonės negauna deramo atlygio, jų asmens tapatybės dokumentai būna konfiskuojami įdarbinimo agentūrų. Tokie darbuotojai neturi jokios galios apginti savo, kaip darbuotojo, teises ar darbo sutarties sąlygas, kurios darbdavių gali būti bet kada pakeistos.

Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad daugiau nei 40 proc. Malaizijos darbo jėgos sudaro darbo migrantai, o trečdalis jų neturi jokių dokumentų.

Daugybė užsienio kompanijų pasikliauja vietinėmis įdarbinimo agentūromis, kurios pasirūpina ir tuo, kad pasaulinio garso kompanijų statomuose fabrikuose būtų įdarbintas reikiamas skaičius žmonių. Paaiškėjo, kad būtent šios įdarbinimo agentūros, pažeisdamos įstatymus, įdarbina migrantus ir taip pelnosi iš jų darbo jėgos. Spėjama, kad vienas iš trijų į Malaiziją atvykusių dirbti žmonių elektronikos sektoriuje dirba priverstinio darbo sąlygomis.

Po dienraščio „The Guardian“ tyrimo paaiškėjo, kad darbuotojai išnaudojami ir tokių įmonių, kaip „Samsung“ ar „Panasonic“ fabrikuose. Po pasirodžiusių straipsnių abi kompanijos paskelbė pradėjusios išsamų tyrimą dėl situacijos Malaizijoje.

Priverstinis darbas taip pat gajus ir kituose sektoriuose – statyboje, žemės ūkyje, namų priežiūros tarnybose. Neseniai paaiškėjo, kad migrantai patiria panašių sunkumų ir Malaizijoje dirbdami restoranų tinkle „McDonald`s“, nors kompanija „McDonald`s“ teigia nežinojusi apie šią situaciją ir dabar esą yra nutraukusi bendradarbiavimą su viena iš Malaizijoje veikiančių įdarbinimo agentūrų. Migrantai iš Nepalo dienraščiui „The Guardian“ teigė bandę apie situaciją skųstis tiesiai „McDonald`s“ vadybininkams, tačiau jokios pagalbos iš jų nesulaukė.

Daugelis darbo migrantų teigia esantys priversti anksčiau ar vėliau pabėgti nuo tokių darbo sąlygų, tačiau migrantai dažniausiai nebegali atgauti savo asmens dokumentų, todėl tokiu būdu jie tampa nelegalais. Dažnai tokie migrantai turi ieškoti nelegalaus darbo arba bandyti grįžti į savo gimtąsias šalis.

Žmogaus teisių organizacijos atkreipia dėmesį, kad Malaizijoje egzistuoja didelė korupcija tarp imigracijos ir policijos pareigūnų. JAV Valstybės departamentas Malaiziją įvardija tarp mažiausiai pastangų dedančių šalių, siekiant pažaboti nelegalų žmonių gabenimą, kuris tiesiogiai susijęs su priverstiniu darbu, taip pat vaikų įtraukimu į sekso rinką.

Apžvalga parengta pagal užsienio spaudą.

Indrė Anskaitytė