Scanpix nuotr.

Įtampa Šiaurės Korėjos ir JAV santykiuose neslūgsta. Blogiausia, kad krizė dėl Pchenjano vykdomos branduolinių ginklų programos veda į aklagatvį.

Atšauktas saliutas

Šiemet Velykų šventė sutapo su ilgai brendusia, tačiau nepaprastai greitai paaštrėjusia tarptautine krize: artėjant didžiausiai Šiaurės Korėjos valstybinei šventei pasirodė pranešimų, kad šios šalies valdžia šia proga ruošia dar vieną,šeštą iš eilė, požeminį branduolinio ginklo bandymą. Pirmasis buvo įvykdytas 2006-ųjų spalį, Vakarų ekspertai jį įvertino kaip nesėkmingą. Sprogimo galia siekė vos 0,7 kilotonos. Antrasis bandymas įvyko po trejų metų, sprogimo galia siekė apie 5 kilotonas. Trečiasis,  kiek daugiau nei 12 kilotonų galios, buvo įvykdytas 2013 metais, o pernai Šiaurės Korėja susprogdino net du atominius užtaisus: 11 ir 18 kilotonų.

Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų poligoną Punggye-ri šalies šiaurėje stebintys Vakarų šalių žvalgybiniai palydovai, likus kelioms savaitėms iki Velykų, užfiksavo išaugusį personalo ir transporto priemonių aktyvumą. Neįprastas pagyvėjimas buvo pastebėtas ir kai kuriuose balistinių raketų pozicijų rajonuose. JAV ir kitų šalių spaudoje pasirodė šaltiniais Pietų Korėjos karinėje vadovybėje paremtų prielaidų, kad Pchenjanas 105-ąsias Šiaurės Korėjos įkūrėjo ir ilgamečio diktatoriaus Kim Il-sungo gimimo metines, kurios Šiaurės Korėjoje pompastiškai švenčiamos kaip Saulės diena, ketina paminėti dar vienu branduolinio užtaiso susprogdinimu ir naujos tarpžemyninės balistinės raketos paleidimu. Vieną labiausiai izoliuotų pasaulio valstybių, valdomą totalitarinio Kimų dinastijos režimo, dėl pasitaikančių nederlingų metų reguliariai kamuoja badas. Ją maistu ir vaistais už šimtus milijonų dolerių remia tarptautinė bendrija, o Pchenjanas nuolat žvangina vis pavojingesniais ginklais. Gali būti, kad dabartinis Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong-unas savo senelio gimtadienį iš tiesų planavo atšvęsti branduolinio sprogimo aidu ir JAV pasiekti galinčios balistinės raketos skrydžiu, tačiau atėjus Saulės dienai nei vienas, nei kitas „saliutas“ taip ir neįvyko.

Taikiklyje – Vakarų sostinės

Šventę sugadino naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pareiškęs, kad jei Kinija nesiims kartu su Amerika spręsti Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų ir balistinių raketų programų problemos, Jungtinės Valstijos padarys tą vienos. Vašingtono atstovai aiškiai perspėjo Šiaurės Korėją, kad smogs jai prevencinį smūgį, jei pastebės aiškius bandymus ruošti eilinį branduolinio ginklo bandymą. JAV pagrasino panaudoti jėgą ir tuo atveju, jei bus vykdomi Šiaurės Korėjos kuriamų tarpžemyninių balistinių raketų bandymai.

Scanpix nuotr.

Scanpix nuotr.

Į Pietų Korėją sekmadienį atvykęs JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as pareiškė, kad prezidento Baracko Obamos iki šiol Šiaurės Korėjos atžvilgiu vykdyta „strateginio kantrumo“ politika pasibaigė. Iš esmės tai reiškė, kad Vašingtonas aštuonerius metus tik stebėjo, kaip Šiaurės Korėja kuria atominę bombą ir vis didesnio nuotolio balistines raketas, tačiau nieko nedarė. „Strateginis kantrumas“ baigėsi tuo, kad Šiaurės Korėja, analitikų manymu, savo arsenaluose jau turi 10–20 branduolinių užtaisų ir galbūt jau yra peržengusi technologiškai svarbią jų miniatiūrizavimo ribą, kad atomines kovines galvutes galėtų naudoti vidutinio nuotolio balistinėse raketose, galinčiose pasiekti Pietų Korėją, Japoniją ir kitas regiono šalis. Tačiau ir be branduolinių užtaisų Šiaurės Korėjos raketinis smūgis pietinei kaimynei ar Japonijai keltų milžinišką grėsmę: Šiaurės Korėja turi apie tūkstantį trumpojo ir vidutiniojo nuotolio balistinių raketų, užtaisytų ne tik konvenciniais (leidžiamais tarptautinės bendrijos) sprogmenimis, bet ir cheminiais ginklais.

Didelį susirūpinimą kelia ir šiemet Saulės dienos parade Pchenjane pirmą kartą pademonstruotos balistinės raketos, skirtos leisti iš povandeninių laivų. Jų veikimo nuotolis siekia apie 1 000 kilometrų, tad jeigu tokios raketos būtų apginkluotos branduoliniais užtaisais, keltų pavojų ne tik regiono valstybėms, bet ir Vakarų pasauliui.

Gniaužia kumštį

Šiuo metu iš sausumos leidžiamos Šiaurės Korėjos balistinės raketos galėtų pasiekti iki 1 500 kilometrų atstumu esančius taikinius, tačiau Vakarų žvalgyba žino, kad ši šalis vykdo iki 3 500 kilometrų spinduliu skriejančių raketų kūrimo programą. Blogiausia, kad Šiaurės Korėjos mokslininkai yra gerokai pasistūmėję į priekį ir kurdami tarpžemynines balistines raketas. Jei Šiaurės Korėja išmoktų miniatiūrizuoti branduolinius užtaisus ir pasigamintų juos skraidinti galinčių tarpžemyninių raketų, veikiančių iki 11 500 kilometrų atstumu, mirtinas pavojus kiltų ne tik Los Andželui, San Franciskui ar kitiems JAV Vakarų pakrantės miestams, bet ir Niujorkui. Tai reiškia, kad diktatoriaus Kim Jong-uno taikiklyje atsidurtų ir Londonas, Berlynas, Paryžius bei kitų Vakarų šalių sostinės. Korėjietiškoms atominėms raketoms būtų pasiekiama ir Maskva, lig šiol labai priešiškai žiūrėjusi į bet kokius Vakarų šalių bandymus didinti spaudimą Šiaurės Korėjai.

Scanpix nuotr.

Scanpix nuotr.

Kad D.Trumpas nesiruošia aušinti burnos tuščiais grasinimais ar tuo labiau juokauti, Pchenjanui parodė skubiai prie Korėjos pusiasalio telkiama Amerikos karinio jūrų laivyno armada. Balandžio 8 dieną kursą skubiai pakeitė Australijos link plaukusi JAV karo laivų, lydinčių lėktuvnešį „USS Carl Vinson“, grupė. Pasak ekspertų, vien tik jos ugnies galios pakaktų efektyviam raketiniam smūgiui į Šiaurės Korėjos branduolinį poligoną. Tačiau JAV karinė vadovybė toliau telkia pajėgas regione: į karinę bazę Guamo saloje Ramiajame vandenyne pasiųsti papildomi strateginiai bombonešiai, vandenyse palei Korėjos pusiasalį patruliuoja bent keli JAV povandeniniai atominiai raketnešiai. Manoma, kad netrukus „USS Carl Vinson“ laivų grupę sustiprins smogiamoji kito atominio lėktuvnešio „George Washington“ laivų palyda.

Nepriimtini nuostoliai

Regione metodiškai koncentruojama JAV karinė galia yra ledinis dušas Šiaurės Korėjos generalitetui, tačiau yra ir kita medalio pusė. Ilgai laikyti prie Korėjos sutelktas JAV karo laivyno pajėgas negalima, o prevencinis smūgis Šiaurės Korėjai, nors ir galėtų nušluoti jos raketines, aviacijos ir laivyno bazes, kelia mirtiną pavojų kaimyninėms šalims. Ekspertų skaičiavimais, sprendžiant iš vėjų rožės Punggye-ri branduolinių ginklų poligono rajone, radiacijos debesį po raketinės atakos vyraujantys vėjai per 2 valandas nuneštų iki Vladivostoko. Jei vėjo kryptis pasikeistų, nukentėtų Kinija, itin nerimaujanti dėl galimo JAV prevencinio smūgio galimybės. Kinija prie savo sienos su Šiaurės Korėja jau sutelkė apie 150 000 karių, kurie turėtų sustabdyti galimą pabėgėlių srautą.

JAV apžvalgininkų teigimu, galimo prevencinio smūgio Šiaurės Korėjai planą dar 1994 metais svarstė prezidento Billo Clintono administracija. Analitikai priėjo išvadą, kad Šiaurės Korėjos kariuomenė į jį atsakys raketomis ir artilerija apšaudydama Pietų Korėją , ypač vos už keliasdešimties kilometrų nuo demarkacijos linijos esantį Seulą. Galėtų būti smogta ir JAV karinėms bazėms Japonijoje. Apskaičiuota, kad po prevencinio smūgio Šiaurės Korėjai nuo atsakomųjų veiksmų žūtų milijonai žmonių, daugiausia civilių, o tai nepriimtinai dideli tokios operacijos nuostoliai. B.Clintono administracija tokio plano atsisakė. Ar jį patvirtins D.Trumpas, žinodamas, jog Šiaurės Korėja jau turi bent 10 branduolinių užtaisų? Atrodo, kad bet koks taktinis ir strateginis JAV karinis planavimas, kad ir kokiu greičiu judėtų į priekį, išliks tame pačiame politiniame aklagatvyje.