Scanpix nuotr.

Pasak psichologų, iš to, kur, kaip ir kokia kava geriama, galima padaryti nemažai įžvalgų apie žmogaus būdą, pomėgius ir jo amžių. Pavyzdžiui, jauni žmonės renkasi kavą išsinešti, įvairius jos gardinimo būdus, o vyresni, norintys pabrėžti savo statusą, vertina kavos pupelių kokybę ir išraiškingą kavos skonį.

Kavos specialistai pastebi, kad kavos gėrimo evoliucija pasiekė taip vadinamą „trečiosios kavos bangos“ erą, tad šis gėrimas tapo ne objektu, o ritualu, kai nebepakanka žinoti kavos pupelių kilmės šalies, bet būtina atkreipti dėmesį į jos skrudinimo ir derliaus nuėmimo būdą. Net biuruose dabar išskirtinis dėmesys skiriamas tiek kavos pupelių parinkimui, tiek šio gėrimo pateikimui – gera kava tapo gero tono ženklu, kaip ir išmanymas apie kokybišką vyną, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Velnio gėrimas, sužavėjęs pasaulį

Kava – antras pagal populiarumą gėrimas, kurį vartojimu lenkia tik vanduo. Tačiau sąlyginai tai – jaunas gėrimas, kurio pradžia laikomas XI a., kai ji imta vartoti Etiopijoje. Vėliau kavos gėrimas buvo atvežtas į Europą, kur į jį buvo žiūrima kur kas atsargiau – kava ilgą laiką buvo prieštaringai vertinama ir dėl savo kilmės bei poveikio katalikų vadinta velnio gėrimu. Nors Europoje kava buvo žinoma dar nuo 1608 m., šio gėrimo galėjo paskanauti tik turtingieji. Tad nenuostabu, kad pirmoji vieša kavinė atsidarė tik po 50 metų – 1654-aisiais Venecijoje.

Pripažinus šio gėrimo skonines savybes ir naudą, XVII a. kava paplito masiškai: ją imta vartoti kaip prabangų gėrimą didikų namuose, o ypač ji buvo išskiriama jų rengiamose kultūros, meno ir literatūros popietėse – salonuose. Kiek vėliau beveik visuose didžiuosiuose Europos miestuose buvo atidaryti ir specialūs kavos namai, į kuriuos dailiosios lyties atstovėms įkelti koją buvo griežtai draudžiama. Pasak „Itališka kava“ direktoriaus Arūno Pinkevičiaus, vilniečiai jau prieš 200 metų žinojo, kas yra kava ir kaip ji geriama: 1814 m. Vilniuje veikė 49 kavinės, o rašytiniai šaltiniai teigia, kad jau XVII a. viduryje LDK kava vaišindavosi didikai, miesto elitas ir dvasininkija.

„Net ir sovietmečiu lietuviai žinojo geros kavos skonį, nes gėrė kavą kavinėse ir restoranuose, gaminamą iš itališkų espresso kavos aparatų, skirtingai nuo kitų buvusių sovietinių respublikų. Kiekviena miesto močiutė žinojo, kad kava kavinėje turi būti su putele – itališkai „crema“. Beveik kiekvienuose namuose buvo galima rasti elektrinę kavamalę arba net filtrinį kavos aparatą, todėl galima teigti, kad lietuvių skonis ir žinios apie kavą yra pakankamai išlavinti“, –  sako jis.

Kavos ritualas – naujas gero tono ženklas

Kavos specialistai išskiria kelias kavos vartojimo rinkoje bangas: pirmoji – kavos paplitimas ir įsitvirtinimas pasaulyje, antroji – įvairių kavos pardavimo tinklų, pavyzdžiui, „Starbucks“, atsiradimas, kai kava tapo greito vartojimo ir priklausymo tam tikrai socialinei grupei ženklu.

Reuters/Scanpix nuotr.

Pasak A. Pinkevičiaus, kavos paskirtį ir segmentaciją atspindi ir sociologiniai reiškiniai: jeigu 1960 m. beveik 75 proc. amerikiečių gėrė kavą, 1980 m. kavos mėgėjų liko tik 50 proc. Kavos augintojai suprato, kad tuometinei 20–30-mečių kartai kava asocijuojasi su tėvais ir seneliais bei jų ritualais, o baristos negalėjo niekuo jų sudominti, todėl šį gėrimą tuometinis jaunimas iškeitė į gazuotus vaisvandenius. Tik pritaikius naujas technologijas ir ėmus siūlyti naujus kavos gėrimo būdus – pradėjus gaminti kavą su įvairiais skoniais ir priedais vienkartiniame puodelyje, jaunoji karta atsigręžė į šį tėvų pamėgtą gėrimą. Kavos gėrimas įgavo naujų įmantrių pavadinimų ir pateikimo būdų – tai buvo „Starbucks“ ir kitų tinklinių kavinių era.

Pasaulyje „trečioji kavos banga“ prasidėjo 2002 m., tai – visai kitoks požiūris į kavą, kuomet ją pradėta laikyti daug žinių ir meistriškumo reikalaujančiu gaminiu, o ne įprastu produktu. Vėl buvo sugrįžta prie kavos esmės – išskirtinis dėmesys skiriamas kavos pupelių kilmei, kaip ji buvo surinkta, paskrudinta ir kaip paruošta. Tai – kavos ragavimo ir manufaktūros kultūra: kava tapo personalizuota, „išieškota“ ir pritaikoma pagal paros metą bei ją geriančiojo poreikius.

„Vienas garsiausių pasaulio sociologų Anthony Giddensas yra pasakęs, kad vis dažniau kavos gėrimo ritualas mums rūpi kur kas labiau negu pats jos gėrimas – taip būtų galima apibūdinti ir naują kavos erą bei jos esmę. Dabar kavos mėgėjas darosi vis išrankesnis ir nori būti edukuotas apie kavos pupelių kilmę, jų kokybę ir paruošimo niuansus, tad „trečiosios kavos bangos“ privalumu galima įvardinti kokybės pergalę prieš rutininį veiksmą. Kava šiais laikais – ne tik iš miego pažadinantis gėrimas, tai specifinė kultūra, statuso simbolis, vienas kertinių socialinio gyvenimo veiksnių, kartais padedantis užmegzti tarpusavio santykius, nulemiantis verslo sandorius ar tiesiog supaprastinantis bendravimą. Gerai išmanyti apie kavą tapo taip pat svarbu, kaip atskirti kokybišką aliejų nuo nekokybiško, žinoti gero didkepsnio mėsos vertę ar nusimanyti, kuo pinot noir vynas skiriasi nuo zinfandel“, – sako A. Pinkevičius.

Kava kvepianti biurų kultūra

Biurų kultūra neatsiejama nuo kavos – ne veltui jau tris dešimtmečius juose vyrauja šio gėrimo gaminimo įrenginiai: nuo filtrinių, automatinių espresso aparatų iki naujovės – kapsulinio kavos aparato. Technologijos ir čia paliko savo įspaudą, nes gyvenimo ir darbo ritmas neleidžia skirti daug laiko ritualams, tačiau kokybės troškimas verčia ieškoti išeičių.

Pasak „Lavazza“ kavos biurams atstovo Lietuvoje A. Pinkevičiaus, svarbu tai, kad dėmesys kavos kokybei iš kavos namų persikėlė ir į kitas erdves – biurus, kuriuose kokybiška kava, pateikiama susitikimų metu, tapo įmonės patikimumo ir puikios reputacijos ženklu.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Dabartinė 20–30 metų karta jau visai kitaip, nei jų pirmtakai prieš 30 metų, vertina kavą, nes ji tapo individualumo išraiška bei puikia proga pademonstruoti savo žinias – jie ieško įdomių kavos pupelių skonių, vertina jų kilmę, kavos gamintoją renkasi pagal jo socialinę atsakomybę. Gera kava biure tapo ne prabanga, o būtinybe, nes 24/7 užimtai kartai būtina būti produktyviai, visada pasiruošusiai iššūkiams, o kartu svarbu, kad šis procesas būtų kokybiškas. Dauguma milenium kartos atstovų net būsimą darbovietę vertina pagal tai, koks kavos aparatas stovi biure ir kokia kava kas rytą jie didins savo produktyvumą bei kūrybiškumą – kava jiems jau niekada nebus tik vandeniu puodelyje užpilamos granulės ar rudas gėrimas, perleistas per filtrą“, – sako A. Pinkevičius.

Pasak jo, kapsulės kavos aparatui buvo sukurtos prieš 30 metų, kad kava būtų prieinama ne tik restoranuose, bet ir namuose ar biure, tačiau kartų skirtumai nuolat verčia ieškoti naujų skonių ir naujų šio gėrimo kokybės užtikrinimo būdų, nes patirčių ir galimybių išlepinta milenium karta klaidų neatleidžia. Technologijos leido sukurti kapsulinį kavos aparatą, kuriame kava ruošiama iš specialių kapsulių – ką tik sumaltos ir paskrudintos kavos pupelės supresuojamos į kapsulę tam, kad nebūtų sąlyčio su deguonimi, jos neprarastų aromato ir šviežumo bei, kad kava nesiliestų su aparato metalu ir neįgautų nepageidaujamo poskonio.

„Jeigu anksčiau visas veiksmas ir informacijos apsikeitimas vykdavo biurų rūkomuosiuose, dabar, klestint sveikos gyvensenos tendencijoms, darbų ir kolegų aptarimas vyksta prie kavos aparatų – jis dabar traukos centras ir socialumo garantas. Tai, kad individualizuotos, taip vadinamos „vieno puodelio“, kavos svarba didėja, rodo ir 2016 metų pasaulinė kavos pardavimų statistika – kitų kavos rūšių pardavimams krentant, kavos kapsulių populiarumas paaugo daugiau nei 21 proc. Nauja Z karta ateina, tad bus įdomu stebėti, kokią kokybės kartelę po kelių metų užkels šie technologijų ir individualumo gerbėjai, neleisiantys ant laurų užmigti tiek kavos augintojams, tiek jos gamintojams bei baristoms“, – sako A. Pinkevičius.