FB pieš.

Prieš kurį laiką JAV Senato žvalgybos komiteto posėdyje liudijo atleistas Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Jamesas B. Comey. Į akis krenta kardinaliai priešingas šio „politinio įvykio“ interpretavimas žvelgiant iš prezidento D. Trumpo rėmėjų ir jo oponentų perspektyvos. Trumpo rėmėjai ėmėsi kontrpuolimo, perinterpretuodami liudijimo metu išsakytus žodžius.

Trumpo rėmėjų atstovų tikslas ir interesas – kuo labiau niveliuoti Senato komiteto tyrimo svarbą ir jį pervesti į įprastinę kovą tarp tikrųjų amerikiečių ir „netikrų naujienų“, skelbiamų Trumpo oponentų ir liberalios žiniasklaidos. Tuo tarpu Trumpo oponentai liko nuvilti dėl to, jog Comey liudijimas nebuvo pakankamai stiprus, kad taptų pagrindu kuo greičiau nušalinti prezidentą. Kitaip tariant, tikroji – valstybės pažeidžiamumo Rusijos įtakai – problema liko antrame plane. Kartu šios dvi kardinaliai priešingos pozicijos rodo, kad politiniai galios žaidimai tapo svarbesni nei pačios valstybė interesas.

Trumpas ir rėmėjai: Comey melagis, išteisinęs prezidentą!

Po komiteto posėdžio buvo galima stebėti, kaip žaibiškai kuriama alternatyvių faktų „tikrovė“, politinio galios žaidimo forma, kurią puikiai įvaldžiusi dabartinė JAV prezidento administracija ir prezidentą palaikanti žiniasklaida. Po Comey liudijimo socialinių tinklų paskyrose išplito frazė: „Priesaiką davęs FTB direktorius patvirtino, kad nebuvo spaudžiamas Trumpo nutraukti tyrimą.“ Ši frazė, paversta žinia, persismilkė į žiniasklaidos priemones, žinutę dar supaprastinant iki: „Atleistasis FTB vadovas išteisina Trumpą.“ „Žinia“ patenka į tokių žiniasklaidos priemonių kaip GotNews.com puslapį, tendencingai pristatantį Rusijos tyrimą maksimaliai pozityviai, ar į milijonus lankytojų per mėnesį sulaukiantį infowars.com. Pastarasis informacijos šaltinis išgarsėjo kaip konspiracijos teorijų platintojas, pavyzdžiui, apie tai, jog 2001 m. rugsėjo 11 d. atakos buvo savų darbas ar tai, jog pranešimai apie šaudymus mokyklose yra sukonstruoti žiniasklaidos tam, kad pateisintų griežtesnę ginklų kontrolės tvarką. Tą pačią žinutę apie „Trumpo išteisinimą“ kitą dieną atkartoja pats prezidentas, jo dukra ir rėmėjai bei bendražygiai. Kitaip tariant, meistriškai manipuliuojant kalba dėmesys nuo galimai nusikalstamų prezidento veiksmų pakreipiamas link klausimų: ar FTB vadovas buvo spaudžiamas? Ar tai, kas įvyko, buvo spaudimas? Galiausiai pareiškiama, jog spaudimo nebuvo, dėl to komiteto darbą reikia kuo skubiau stabdyti, nes vykdoma „raganų medžioklė“. Galima nuspėti, jog tęsiantis komiteto darbui toliau seks įprastiniai tapę pastebėjimai apie politinių oponentų nesugebėjimą susitaikyti su pralaimėjimu, apie reikšmingus darbus, kuriuos trukdoma atlikti žmonių pasitikėjimą turintiems atstovams.

Taip kuriama alternatyvi tikrovė, prie kurios prisijungia milžiniškas skaičius žmonių, kurių informacijos naudojimo įpročius formuoja ne noras žinoti faktus, ne noras pažinti tiesą, bet greičiau troškimas rasti savosios politinės pozicijos patvirtinimą. Tiesos pojūtį sukuria pritarimo mastas, dėl to tiesa tampa galingųjų įkaite.

Tuo tarpu galima sugaišti kelias minutes ir, spustelėjus nuorodą, vedančią į autentišką informacijos šaltinį, pamatyti, kaip iškreipiami ir perinterpretuojami žodžiai, kaip paprastai keičiama jų reikšmė ir kaip lengvai jie tampa politinio žaidimo įrankiu. Išties posėdžio metu buvęs FTB vadovas buvo kelis kartus perklaustas, ar jam buvo duotas tiesioginis nurodymas nutraukti tyrimą. Comey patvirtino, jog tokių žodžių iš prezidento lūpų negirdėjo, kad prezidentas neva išreiškė viltį, jog jis bus nutrauktas. Tačiau, priėmus šiuos Comey žodžius kaip tiesą, daryti išvadą, kad spaudimo nebuvo – sudėtinga. Čia svarbus žodžių kontekstas (žodžiai, pasakyti privataus susitikimo metu) ir pokalbyje dalyvaujančių galios pozicijos, galiausiai tai, jog Trumpas klausia apie galimo nusikaltimo, tiesiogiai liečiančio jį patį, tyrimą. Tačiau šis kontekstas gali būti lengvai pašalinamas, ypač kai yra ribotas simbolių skaičius, platinant žinutę per Twitter paskyras.

Šis atvejis tik vienas iš daugelio pavyzdžių, iliustruojančių, kaip tirpsta jungtis tarp tiesos ir kalbos, kaip jungiamosios grandies, padedančios žmonėms tą tiesą suprasti. T. Snyderis savo paskutinėje knygoje „Apie tironiją. Dvidešimt pamokų iš XX a.“ teigia, kad žodžių prasmės niveliavimas yra viena iš priemonių, siekiant visiškai pertvarkyti politinį režimą, perorganizuojant žmonių suvokimą, pačia kalba ir žodžiais sukuriant alternatyvų, ideologiškai prasmingą, tačiau su tikrove prasilenkiantį pasaulį. Tik nuolatos kartojant tą patį melą, galiausiai įmanoma priversti žmones patikėti juo kaip tiesa. Dar sudėtingiau tiesai atsilaikyti prieš melą tuomet, kai melas yra ne absoliuti išmonė, bet greičiau yra laisva ir dėl to klaidinga realių įvykių interpretacija. Toks melas nepraranda ryšio su realiu pasauliu ir dėl to tampa ypač efektyvus ir paveikus. Melu grįsto pasaulio sukūrimas yra būtinas patesinti ir legitimuoti pačios politinės santvarkos pokyčius, tarkime, keičiant teisės viršenybės principą valdovo teisumo principu.

Netgi pripažįstant, kad plano keisti režimą nėra, kaip ir nėra aiškios didingos ateities Amerikos vizijos, melas pasitelkiamas siekiant diskredituoti valdžios kritiką, kas savaime yra demokratinės valstybės piliečių teisė, apeliuojant į alternatyvius faktus, kitokią žodžių interpretaciją, norint tiesiog išsaugoti savąsias galios pozicijas.

Trumpo oponentai: Comey nepateisino vilčių!

Liberaliai žiniasklaidai, kuri šio posėdžio laukė kaip galimai Trumpą nokautuojančio įvykio, suteikiančio pretekstą apkaltai, teko nusivilti. Liudijimo metu Comey nepateikė daiktinio įrodymo, vadinamojo smoking gun, kurį Trumpas būtų pridėjęs buvusiam FTB vadovui prie galvos, grasindamas nužudyti (tiesiogine ar karjeros prasme), jei šis nesustabdys tyrimo. Apklausiamas buvęs FTB vadovas kelis kartus atkartojo tuos pačius žodžius. Esą prezidentas išreiškė viltį, kad tyrimas bus nutrauktas, bet nedavė tiesioginio nurodymo tą padaryti. Šiuo atveju, grįžtant prie žodžių prasmės, telieka pasidžiaugti, jog liudijimo metu prisiekusysis, nepaisydamas raginimo atsakyti į klausimą dėl patirto spaudimo, visgi laikėsi pozicijos vartoti žodžius, labiausiai atspindinčius realius įvykius.

Posėdžio metu buvęs FTB vadovas teigė, jog per tyrimą surinkta informacija nepalieka abejonių dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimų kampaniją. Tą, anot jo, Rusijos atstovai darė aukščiausiu lygiu, pasitelkę nemažų resursų. Šis faktas, kuris buvo liudijimas davus priesaiką sakyti tiesą, nesulaukė tiek dėmesio, kiek FTB direktoriaus ir prezidento bendravimas, Comey dar būnant biuro vadovu. Jau minėtoje knygoje „Apie tironiją. Dvidešimt pamokų iš XX a.“ Snyderis, pateikdamas totalitarinių režimų pamokas dabarčiai, kalba ir apie būtinybę atsispirti pagundai normalizuoti tokius aplink mus vykstančius dalykus, kurie dar visai neseniai atrodė kaip sunkiai suvokiami. Patvirtinimas, kad trečioji šalis kišosi į suverenios valstybės demokratinį procesą, turėtų būti svarbiausia ir nuolatos kartojama žinia, niekaip neredukuojama į gūžčiojimą pečiais, pridedant: „Šiandien nieko naujo, šokiruojančio nesužinojome.“ Problemos prasideda tuomet, kai kasdien laukiame naujų skandalų ir dramų, dėmesį nukreipdami nuo to, ką valdžia padarė vakar.

Pagrindinės JAV institucijos, atsakingos už vidaus saugumą, vadovas prezidentą pakartotinai išvadino melagiu ir išreiškė nepasitikėjimą jo „charakteriu“. Tokia situacija, nepriklausomai nuo to, kurią pusę palaikote, yra valstybinės krizės ženklas. Ji rodo, kad tarp valdžios institucijų, kartu atsakingų už valstybės saugumą ir integralumą, vyksta ne dialogas ir bendradarbiavimas, bet tvyro nepasitikėjimas, įtarumas ir baimė, jau nekalbant apie Prezidento institucijos diskreditavimą. Visų šių dalykų neturėtų užgožti noras kuo greičiau surasti pretekstą nušalinti prezidentą, nors būtent galimas susitarimas su Rusija turėtų būti rimčiausia priežastis pašalinti prezidentą iš posto.

Demokratinei politinei santvarkai pavojus kyla tuo momentu, kai žmonės ima pro pirštus žiūrėti į tokius dalykus kaip valdžios padalinimo principo pažeidimas. Kai politinių lyderių ir valdžios atstovų teisinio proceso nepaisymo atvejai „nurašomi“ tik kaip vienetiniai ir didesnės reikšmės neturintys lokalios reikšmės korupcijos atvejai ir piktnaudžiavimas valdžia. Kai nuolatinis melas ir „alternatyvių faktų“ propagavimas aukščiausiu valdžios lygmeniu tampa kasdienybe, prie kurios prisitaikome. Tokie dalykai neturi būti normalizuojami, nepriklausomai nuo to, ar šiandien vykstantys procesai vyko, ar vakar, ar prieš daugiau nei keturiasdešimt metų.